- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- eAS-989-756/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00945-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Lietuvos policijos mokyklos
- Pareiškėjas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos policijos mokyklos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos policijos mokyklai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gegužės 22 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2017 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 144TE-94 ,,Dėl komisaro inspektoriaus V. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 2) grąžinti pareiškėją į jo iki atleidimo eitas pareigas; 3) priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis nedirbo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI-1934-554/2017 sustabdė iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. I-1066-667/2017.
Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-1066-667/2017, kurioje pareiškėjas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi perduotas teismui už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje, padarymą (LITEKO duomenys).
Teismas, įvertinęs ginčijamo įsakymo, tarnybinio patikrinimo išvados, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. I-1066-667/2017 turinį, nustatė, kad tiek veiksmai, kuriais pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, tiek ir veiksmai, kurie įvardinti kaip nusikalstama veika baudžiamojoje byloje, iš esmės analogiški. Tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek ir baudžiamojoje byloje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Patrulių rinktinės 1 būrio vadu, būdamas atsakingu už Kauno AVPK Patrulių rinktinės darbą, 2015 m. gegužės 23 d. apie 00 val. 20 min. atvyko į viešosios tvarkos pažeidimo vietą prie pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir atlikdamas kitų pareigūnų jau sulaikyto įtariamo pažeidėjo dalinę apžiūrą, pastarajam fiziškai nesipriešinant, be jokio teisėto pagrindo, viešoje vietoje panaudojo fizinę prievartą sulaikytajam – ranka suėmęs jo galvą, trenkė ją į policijos tarnybinio automobilio vairuotojo durelių lango stiklą, o, tęsdamas sulaikytojo apžiūrą, sudavė ranka du stiprius smūgius asmeniui į pilvo sritį, tuo sukeldamas sulaikytajam fizinį skausmą ir jį viešai pažemindamas. Teismas, įvertinęs Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos ir Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos duomenis, nustatė, kad baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami iš esmės tie patys pareiškėjo veiksmai. Be to, tiek administracinėje, tiek ir baudžiamojoje byloje konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė iš esmės tų pačių teisės aktų reikalavimus. Tai duoda pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmų teisinis įvertinimas baudžiamojoje byloje turės tiesioginę įtaką jo veiksmų vertinimui administracinėje byloje. Teismo išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalyje suformuluota imperatyvi taisyklė. Akivaizdu, kad pareiškėjo veiksmus (arba dalį veiksmų) sulaikomam asmeniui bendrosios kompetencijos teismui pripažinus teisėtais (arba neteisėtais), tai turės tiesiogines pasekmes vertinant pareiškėjo veiksmus, kaip žeminančius pareigūno vardą, administracinėje byloje (ABTĮ 56 str.).
Teismas akcentavo, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 3 punkto numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar iš tiesų egzistuoja prejudicinis ryšys tarp bylų. Teismas priėjo išvadą, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla ir Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla yra tiesiogiai susijusios, kadangi baudžiamosios bylos baigtis turės tiesioginę prejudicinę įtaką procesiniam sprendimui administracinėje byloje. Paminėtoje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu konstatavus pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, šioje administracinėje byloje iš esmės neliks akivaizdaus pagrindo ginčui, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 3 punktu, teismas konstatavo, kad nagrinėjama administracinė byla turi būti sustabdyta iki kol Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta paminėta baudžiamoji byla (ABTĮ 56 str.).
III.
Atsakovas Lietuvos policijos mokykla atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nestabdyti administracinės bylos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vidaus tarnybos autoriteto kompromitavimas buvo akivaizdus ir realus, todėl pareiškėjo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimas, o Kauno apygardos administracinis teismas neteisingai taikė ABTĮ normas ir priėmė sprendimą, kuris prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai teismų praktikai (administracinės bylos Nr. A-552-2746/12, A-492-526/13, A-146-682/13). Pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą. Šis atleidimo pagrindas nėra tapatus tarnybinės nuobaudos skyrimui. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas neturi įtakos šios teisinės sankcijos taikymui. Pagal suformuotą teismų praktiką, atleidimas iš vidaus tarnybos, kai nustatomas pareigūno vardo pažeminimo faktas, yra imperatyviai taikoma įstatymo numatyta teisinė pasekmė ir ji negali būti keičiama alternatyviomis priemonėmis (administracinės bylos Nr. A662-3092/2012, Nr. A662-l93/2011, Nr. A4-189/2007, Nr. A63-2220/2011).
2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Tarnybinės etikos normų pažeidimas nepatenka į baudžiamosios jurisdikcijos sritį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai gali būti atriboti nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta baudžiamasis procesas. Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti, kad pareiškėjas, eidamas Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vado pareigas, panaudojo fizinę prievartą prieš asmenį, dėl to asmuo patyrė pažeminimą, fizinį ir dvasinį skausmą. Nors ir yra duomenų, jog nagrinėjama administracinė byla ir baudžiamoji byla yra susijusios tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau pareiškėjo veikas tarnybinės atsakomybės prasme atriboti galima. Todėl pagrindo stabdyti administracinę bylą nebuvo. Sustabdžius procesą būtų pažeistas proceso operatyvumo principas, tuo labiau, jog nėra priežasčių dėl kurių negalima nagrinėti bylos iš esmės.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsakovas savo atskirajame skunde nuosekliai išdėstė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose situacijose, kai yra sprendžiami administracinių bylų sustabdymo klausimai, taip pat yra atribojama baudžiamoji ir tarnybinė atsakomybė. Nagrinėjant šią bylą nėra būtina sulaukti galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas turi procesinį kaltinamojo statusą, ir administracinę bylą išspręsti vadovaujantis administracinėje byloje esančiais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atsakovas Lietuvos policijos mokykla apeliacine tvarka skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį, kuria teismas ABTĮ 100 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdė administracinę bylą iki kol Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta pareiškėjo V. P. baudžiamoji byla (ABTĮ 56 str.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti.
Atsakovas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Tarnybinės etikos normų pažeidimas, pasak atsakovo, nepatenka į baudžiamosios jurisdikcijos sritį, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai gali būti atriboti nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta baudžiamasis procesas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje dėl ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.) taikymo, ne kartą buvo pažymėta, kad šiuo pagrindu administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009; 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-789/2012 ir kt.).
Administracinėje byloje, kurios sustabdymo klausimas yra sprendžiamas nagrinėjamu atveju, ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2017 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 144TE-94 ,,Dėl komisaro inspektoriaus V. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo įsakymu atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą), Lietuvos policijos mokyklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 5-V-172 (2016 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 5-V-230 redakcija) 31.9 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Policijos departamento Imuniteto valdybos 2017 m. balandžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-19 ,,Dėl Lietuvos policijos mokyklos Profesinės taktikos skyriaus specialisto V. P. veiksmų“, atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra ginčijamo Įsakymo priėmimo faktinis pagrindas, nurodyta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir sulaužė duotą pareigūno priesaiką. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad eidamas PR 1-ojo būrio vado pareigas, 2015 m. gegužės 23 d., apie 00.20 val., be jokio teisinio pagrindo panaudojo fizinę prievartą prieš K. P. (sudavė 2 smūgius į pilvo sritį), dėl to asmuo patyrė pažeminimą, fizinį ir dvasinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. P. neteisėtai panaudojo fizinę prievartą ne tarnybos tikslais, tuo pažemino K. P., parodė savo viršenybę, nepagarbą jam, negynė ir nesaugojo jo teisių bei laisvių, tyčia nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir Etikos kodekso 3 punkte numatytų principų, pažeidė Statuto 3 straipsnio 9 dalies 1 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktus, Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 16 straipsnio 1, 2 dalis, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 21 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus, 23 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, Etikos kodekso 4.1, 4.2, 4.3, 4.4, 4.6, 4.28 punktus, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 52 punktą.
Iš administracinės bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-1066-667/2017 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-48544-2016-7) dėl to paties įvykio, t. y. dėl to, kad V. P. 2015 m. gegužės 23 d. apie 00 val. 20 min. Atvyko į viešosios tvarkos pažeidimo vietą prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir atlikdamas kitų pareigūnų sulaikyto įtariamo pažeidėjo K. P. dalinę apžiūrą, pastarajam fiziškai nesipriešinant, be jokio teisėto pagrindo viešoje vietoje panaudojo fizinę prievartą sulaikytojo atžvilgiu – ranka suėmęs jo galvą, trenkė ją į policijos tarnybinio automobilio ,,Nissan Navara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių lango stiklą, tęsdamas sulaikytojo apžiūrą sudavė ranka du stiprius smūgius K. P. į pilvo sritį, sukeldamas sulaikytajam fizinį skausmą ir jį viešai pažemindamas. Tokiais veiksmais V. P. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymų viršenybės ir teisėtumo pagrindinius valstybės tarnybos principus, nevykdė šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.), gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (4 p.); pažeidė Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus principus, nevykdė šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose policijos pareigūnui nustatytų pareigų; nevykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 52 punkto reikalavimų; netinkamai atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 20-5-199 patvirtintos Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vado pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatytą pareigą vykdyti Policijos patrulių veiklos instrukcijoje numatytas funkcijas. Dėl to didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos respublikos valstybė, taip pat jos svarbiausia asmens ir visuomenės saugumą bei viešąją tvarką užtikrinanti institucija – Lietuvos policija, kadangi pareigūnui viešai grubiai pažeidus įstatymų nustatytą valdymo tvarką, visuomenės akyse buvo diskredituotas policijos pareigūno, kaip valdžios atstovo, vardas ir sumenkintas valstybės institucijos – policijos, o tuo pačiu ir visos valstybės autoritetas, kartu griaunant visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. V. P. kaltinamas BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu.
LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teisme minėta baudžiamoji byla iki šiol neišnagrinėta.
Įvertinus tai, kad tiek administracinė byla, tiek baudžiamoji byla yra susijusios su tuo pačiu įvykiu, pareiškėjo tarnybinės atsakomybės už galimą pareigūno vardo pažeminimą ir priesaikos sulaužymą klausimui išnagrinėti administracinėje byloje gali turėti reikšmės faktinės aplinkybės, kurios turi būti nustatytos baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamu atveju prejudicinio ryšio prasme administracinei bylai gali turėti reikšmės ne tai, kaip bus išnagrinėta baudžiamoji byla, t. y. ar pareiškėjas bus nubaustas, ar ne, o tik šioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kadangi iš bylos medžiagos galima daryti išvadą, jog pareiškėjas nesutinka su faktu, kurį atsakovas kvalifikavo kaip atleidimo iš tarnybos pagrindą, t. y. pareigūno vardo pažeminimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju turėjo pagrindą stabdyti administracinę bylą.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas sustabdyti administracinę bylą, iki įsiteisės procesinis sprendimas Kauno apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. I-1066-667/2017, su šia byla prejudiciniu ryšiu susijusioje baudžiamojoje byloje, neprieštarauja atskirajame skunde minimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, suformuotai administracinėse bylose Nr. A-552-2746/12, Nr. A-492-526/13, Nr. AS-146-682/13, kuriose teismas pasisakė dėl traukimo administracinėn atsakomybėn sąsajos su administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymu. Pažymėtina, kad šiose bylose nebuvo paneigtas pagrindas stabdyti administracinę bylą, kai nustatomas prejudicinis ryšys su kita byla.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas V. P. iš tarnybos atleistas ne vien už Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų nesilaikymą, tačiau už konkrečius veiksmus, kuriais, atsakovo įsitikinimu, jis pažemino pareigūno vardą. Konstatuotina, kad kaltinamajame akte nurodytų pareiškėjo veikų objektyvioji pusė reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis sutampa su tais pareiškėjo veiksmais, kurie buvo įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas, ir dėl kurių jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Atsakovo atskirojo skundo teiginys, kad nors ir yra duomenų, jog nagrinėjama administracinė byla ir baudžiamoji byla yra susijusios tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau pareiškėjo veikas tarnybinės atsakomybės prasme atriboti galima, yra tik abstraktaus pobūdžio ir nepagrįstas jokiais konkrečiais argumentais. Atsakovas nenurodė konkrečių požymių, kurių pagrindu pareiškėjo veiksmus, dėl kurių jis buvo atleistas iš tarnybos, būtų galima atriboti nuo galbūt padarytų anksčiau paminėtų nusikalstamų veikų.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos policijos mokyklos atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.