Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-16 · Civilinė byla Nr. 2A-293-431/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-16
Bylos Nr.
2A-293-431/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-05308-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
G. Š.
Atsakovas
B. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-293-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05308-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. paslaugų įmonės ieškinį atsakovei B. B. dėl negrąžinto avanso ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2008 m. lapkričio 11 d. ieškovas G. Š. paslaugų įmonė su atsakove B. B. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį patvirtintą Marijampolės miesto 2-ojo notarų biuro notarės, ieškovui siekiant įsigyti iš atsakovės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrindinę sutartį sudarant iki 2008 m. gruodžio 20 d., atsakovei įsipareigojant iki Sutartyje nustatyto termino tinkamai paruošti visus pirkimo-pardavimo dokumentus: gauti pažymas, leidimus ir sutikimus iš įstaigų ir kt. bei užsakant pažymą notarų biure žemės sklypo pardavimui. Pagal Sutarties 1 p. bendra susitarto parduoti turto kaina sudarė 47 500 Lt. Ieškovas, siekdamas įrodyti sutarties egzistavimą bei rimtus ketinimus įsigyti parduodamą žemės sklypą, atsakovei sutinkamai su Sutarties 1 p. sumokėjo 15000 Lt avansinę įmoką, likusią įsigyjamo turto sumą numatant sumokėti iki 2008 m. gruodžio 20 d., iki kurios turėjo būti sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi preliminarioji Sutartis nebuvo įgyvendinta ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, atsakovei neįvykdžius Sutarties 1 p. prisiimtų įsipareigojimų ir taip vengiant sudaryti Pagrindinę sutartį, atsakovė ieškovui privalėjo grąžinti avansu sumokėtą 15 000 Lt. Prievolė grąžinti minėtą sumą atsakovei atsirado 2008 m. gruodžio 21 d., t.y. sekančią po to, kai baigėsi preliminariojoje Sutartyje nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tokiu būdu konstatuotina, kad atsakovė yra praleidusi terminą įvykdyti piniginę prievolę, t. y. grąžinti ieškovui 15 000 Lt. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovės B. B. ieškovui G. Š. paslaugų įmonei 15000 Lt negrąžintą avansą, 1811 Lt metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės B. B. ieškovui G. Š. paslaugų įmonei 15000 Lt sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2011-06-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3 450 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Teismas nustatė, kad šalims nesusitarus, pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė atsiliepime patvirtino, kad ieškovas jai yra sumokėjęs 15 000 Lt rankpinigius, tačiau grąžinti ieškovui jo neketina, nes, jos teigimu, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl avansu sumokėtus pinigus teismas priteisė iš atsakovės. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šalys sutartimi dėl palūkanų mokėjimo nesitarė, ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis ragino atsakovę įvykdyti prievolę, todėl jis neturi teisinio pagrindo reikalauti palūkanų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Atsakovė B. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė argumentais, kad sprendime teismas nurodė, jog atsakovė neįrodė, jog dėl sutarties nesudarymo kaltas ieškovas, todėl ieškinį patenkino iš dalies, tačiau ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei atsakovės kaltę dėl sutarties nesudarymo privalėjo įrodyti ieškovas, o ne atsakovė. Ieškovas neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės kaltęs dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo. Po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovas pradėjo reikalauti iš atsakovės, kad ši sumažintų pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kuri turėjo būti sudaryta ateityje, kainą, sakė, kas žemės sklypas nėra vertas tokios sumos, jog ne be pagrindo kitas pirkėjas ir siūlė atsakovei žymiai mažesnę kainą už šį žemės sklypą. Atsakovė nesutiko sumažinti sutartos kainos, juo labiau, jog pasiūlymus dėl kainos mažinimo gavo per kiek laiko po preliminariosios sutarties sudarymo. Susiklosčius tokiai situacijai ieškovas pareiškė, jog tuomet neketina sudaryti pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir kad atsakovė pati po kiek laiko, sumažinus sutarties kainą, pati siūlys ieškovui nupirkti jai priklausantį žemės sklypą. Tokiu būdu pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl ieškovo kaltės ir nebuvo sudaryta. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė pakartotinai sutiko preliminarioje sutartyje nurodytomis sąlygomis parduoti ieškovui jai priklausantį žemės sklypą. Tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Kas patvirtina, jog ieškovas nenorėjo ir nenori sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, todėl jis ir buvo kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas dėl avanso grąžinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ikisutartinius santykius pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius - prarastos galimybės piniginę vertę - kurią atsakovė įvertino 15000 Lt ir kuri buvo įskaityta į sumokėtą avansinį mokėjimą (15000 Lt).

Bylą nagrinėjantis teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ieškinys buvo patenkintas dalinai. Pagal LR CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Dėl šios priežastis iš atsakovo negalėjo būti priteisto ieškovo visos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo 3000 Lt išlaidos už advokato padėjėjo ieškinio paruošimą, yra nepagrįstai didelės, neatitinka LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl prašė jį palikti nepakeistą. Be atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, jog ruošė dokumentus sklypo pardavimui ir kaip numatyta 2008 m. lapkričio 11 d. tarp B. B. ir G. Š. paslaugų įmonės sudarytoje preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pagrindinę pirkimo-pardavimo stengėsi sudaryti iki 2008 m. gruodžio 20 d. Vadinasi, iki 2008 m. gruodžio 20 d. atsakovė turėjo parengti pagrindinius žemės dokumentus, nueiti pas notarą užsakyti dokumentus pirkimo- pardavimo sandoriui ir pan., tokių dokumentų atsakovė teismo metu nepateikė. Taigi, be atsiliepime ir teismo metu duotų paaiškinimų jokių įrodymų, jog dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties yra kaltas ieškovas, nepateikė. Todėl šioje dalyje sutiktina su teismo nurodytais argumentais, jog atsakovė yra kalta dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, savo kaltę paneigiančių dokumentų ar kitų leistinų įrodymų teismui nepateikė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovas savo veiksmais galėjo sąlygoti ar sąlygoja pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir atitinkančios šios bylos sudėtingumą bei darbo ir laiko sąnaudas šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Šalys 2008-11-11 sudarė Preliminariąją žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, įsipareigodami pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ir pasirašyti notaro biure iki 2008-12-20. Pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta. Ieškovas prašė priteisti sumokėtąją avansu sumą iš atsakovės ir nuo jos skaičiuojamas palūkanas.

Per nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti ją pasibaigia (CK 6.165 str.5 d.). Pagal preliminariąją sutartį ieškovas atsakovei sumokėjo 15 000 Lt avansą. Nors preliminariosios sutarties sudarymo atveju nėra reikalavimo ir neatsiranda pareiga atlikti piniginius mokėjimus ar dalinius atsiskaitymus būsimosios sutarties sąskaita, tačiau atliktas mokėjimas nėra draudžiamas. Išankstinį mokėjimą už daiktus reglamentuoja CK 6.315 straipsnis, kuriame mokėjimas yra siejamas su daikto perdavimu pagal sutartį. Šalių susitarimas dėl išankstinio pinigų perdavimo, kuris siejamas su įsipareigojimu sudaryti sutartį dėl daiktų perdavimo ateityje, neprieštarauja įstatymams, nes šalys sutarties laisvės principu turi teisę nustatyti tarpusavio teises ir pareigas savo nuožiūra (CK 6.156 str.). Kadangi rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis (CK 6.98 straipsnio 2 dalis), tai vadovaujantis CK 6.62 str., atsakovei tenka pareiga grąžinti ieškovui avansu gautus 15 000 Lt, išnykus pagrindams, kuriems esant šie pinigai buvo perduoti, t.y. nesudarius pagrindinės sutarties, nepriklausomai nuo to, kuri šalis vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė, nepardavusi ieškovui žemės sklypo, privalo atsakovui grąžinti pastarojo sumokėtą avansu 15 000 Lt sumą.

Atsakovės skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo, nenustatęs dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, priteisė ieškovui jo sumokėtąjį avansą, yra atmestini. Apeliantė teigia, kad ieškovo avansu sumokėtieji 15 000 Lt yra lygūs jos patirtiems nuostoliams. Įstatymai numato, kad per nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti ją pasibaigia, tačiau preliminariu susitarimu pagal CK 6.165 straipsnį sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme ir šaliai, kuri nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, kyla civilinė atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.165 str. 4 d.). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Tačiau tam, kad tarp šalių kilus ginčui įgyti teisę į konkrečią sumą nuostolių padengimui, kai sutartyje nebuvo aptartos netesybos (CK 6.72 str., 6.73 str. 2d.), atsakovei buvo būtina reikšti priešieškinio reikalavimą, tačiau toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme pareikštas nebuvo. Be to, žalos prisiteisimui yra būtina ne tik įrodyti kitos šalies neteisėtus ir kaltus veiksmus, žalos dydį, bet ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, dėl kurios šalies kaltės pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Pagal CPK 135 straipsnį, ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius minėtas aplinkybes. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovė neįvykdė preliminariosios sutarties 1 punkto reikalavimų, tačiau taip ir nenurodė bei neįrodinėjo, kokių konkrečiai dokumentų atsakovė neparuošė, kurių nepateikimas būtų sutrukdęs sandorio sudarymą, kokios aplinkybės leido jam pagrįstai manyti, kad sandoris nebus sudarytas ir kodėl ieškovas pagal sutarties sąlygas iki 2008-12-20 nepervedė likusios sumos atsakovei. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tuo tarpu iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad jai atsakovas jau iki pagrindinės sutarties sudarymo datos neva buvo pranešęs, kad neketina sudaryti sandorio preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis, todėl ji ir neatliko prisiimtų įsipareigojimų, o tai reiškia, kad atsakovė taip pat neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį. Tačiau nesant atitinkamo atsakovės pareikšto reikalavimo, pirmosios instancijos teismas pagal ieškinio dalyką ir pagrindą, vadovaudamasis preliminariosios sutarties sąlygomis, neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, nes šios aplinkybės nustatymas nagrinėjamu atveju dėl sumokėto avanso priteisimo neturėjo įtakos sprendimo priėmimui. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, teismas šios aplinkybės ir nenustatinėjo, tik pažymėjo, kad atsakovės nurodomi argumentai, kuriais ji atsikirtinėjo į ieškinio reikalavimus, nėra pagrįsti. Ieškovo sumokėtasis atsakovei avansas buvo priteistas CK 6.62 str. pagrindu, kuris, kaip pirmiau minėta, turi būti grąžinamas nepriklausomai nuo to, kuri šalis vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas, kadangi ieškinys iš dalies patenkintas, nustatė 450 Lt žyminio mokesčio dydį, kuris priteistinas ieškovui iš atsakovės (t.y. proporcingai patenkintai reikalavimų daliai), bei nurodė, kad ieškovas taip pat turėjo 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 30), kuriuos priteisė visa suma. Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas galėjo priteisti išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, spręstina, kad ieškovui iš atsakovės už ieškinio paruošimą maksimali priteistina suma yra 2400 Lt, už dalyvavimą teismo posėdžiuose – 60 Lt. Įvertinus, kad ieškinys buvo patenkintas 89 procentais, priteista 3000 Lt bylinėjimosi suma advokato paslaugoms apmokėti mažintina iki 2189 Lt.

Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Ieškovas pateikė įrodymus apie 2000 Lt sumokėjimą už advokato pagalbą teiktą teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuos prašė priteisti iš atsakovės. Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, spręstina, kad ieškovui iš apelianto priteistini 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti iš atsakovės B. B., (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. Š. paslaugų įmonei, (į. kodas (duomenys neskelbtini) 2639 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės B. B., (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. Š. paslaugų įmonei, (į. kodas (duomenys neskelbtini), 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Laima GerasičkinienėDalia KačinskienėDainius Rinkevičius