- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-05
- Bylos Nr.
- 1A-265-133-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 98-1-00588-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- T. K., M., M. M.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudž. byla Nr. 1A-265-133/2009
2009 m. birželio 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistiesiems T. K. ir M. M., jų gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. K. ir M. M. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 284 str. 1 d. paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., BK 284 str. 1 d. paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Iš T. K. ir M. M. priteista solidariai R. M. 4960 Lt turtinei žalai atlyginti, 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti. Taip pat iš T. K. ir M. M. priteista solidariai į valstybės pajamas 150 Lt proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. ir M. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, 2007 m. gruodžio 25 d. vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, Eržvilko kaime, Eržvilko seniūnijoje, Jurbarko rajone, prie baro, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką t.y. M. M. tyčia sudavus ranka smūgį R. M. į veidą ir nukentėjusiajam nuvirtus ant žemės, T. K. ir M. M. spardė gulintį R. M., suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas akių vokuose, pogleivines kraujosruvas akių obuoliuose, odos nubrozdijimus kaktoje, pogleivines kraujosruvas lūpose, odos nubrozdijimus kaktoje, nugaroje, kairės blauzdos sumušimą, viršutinio žandikaulio pirmo kandžio lūžimą -nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaip matyti iš nuteistųjų apeliacinių skundų jie yra identiški, nei prasme, nei motyvais nesiskiriantys, todėl šių skundų analizė ir motyvai bus nagrinėjami bendroje visumoje.
Apeliaciniais skundais nuteistieji prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, juos išteisinantį nuosprendį ir civilinį ieškinį atmesti arba sumažinti jį iki 2000 lt.
Šalies argumentai
Apeliantai savo skunduose teigia, kad teismas, priėmęs apkaltinantį nuosprendį nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas akivaizdžiai neteisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, t. y. netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, pažeidžiant nuostatą išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Skunduose teigiama, kad jie ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į Eržvilko kavinę atvyko vakare, kad jokiose muštynėse nedalyvavo ir jokių muštynių nematė, neneigė kad muštynės, kurių metu sužalotas R. M. vyko, o teismo posėdžio metu parodė, kad į Eržvilko kavinę atvyko tik apie 23.30 val. ir kad muštynių kavinėje ar prie jos iš viso nebuvę.
Anot skundo autorių, nors liudytojai D. R., E. B., I. T., A. K., V. G., V. G. teismo posėdžio metu patvirtino kad 2007-12-25, jie į Eržvilko kavinę atvyko tik apie 23.00 val., o gal kiek ir vėliau, t. y. iš jų, parodymų sektų, kad jie sumušti R. M. negalėję nes kaltinimuose buvo nurodyta, kad R. M. buvo sumuštas tarp 21-22 val. Nustatyti tikslų nusikalstamos veikos padarymo laiką nebuvo galimybių ir dėl objektyvių priežasčių (apie įvykį nebuvo pranešta nei policijai, nei buvo kreiptasi į gydymo įstaigą, kur užfiksuojami tikslūs kreipimosi laikai), o liudytojų parodymai dėl įvykio laiko prieštaringi tačiau šiuo atveju tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas nėra svarbus, sprendžiant ar šioji veika buvo padaryta 2007-12-25 vakare. Iš nukentėjusiojo R. M., liudytojų R. A., K. Š., J. M., A. M., D. Ž. parodymų matosi, kad R. M. buvo sumuštas 2007-12-25 vakare tarp 22-24 vai. Skunduose nurodoma, kad R. M. buvo sumuštas 2007-12-25 dienos metu ar anksčiau (liudytoja I. T. nurodė, kad ji mačiusi ant nukentėjusiojo veido sužalojimo žymes dar 2007-12-25 pavakare), nes nustatyta, kad R. M. po sumušimo buvo išmušti dantys, jis negalėjo nei normaliai kalbėti nei valgyti.
Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad liudytojai R. A., V. A. apeliantus pažinojo anksčiau, su jais nepalaikė jokių santykių, tad be pagrindo juos apkalbėti, minėtiems liudytojams taip pat nebuvo jokio pagrindo ir šie asmenys, matė įvykį betarpiškai, suklysti dėl asmenų dėl asmenų, mušusių R. M., negalėjo. Liudytojas D. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtinęs, jog matė, kaip M. M. mušė R. M., šį kaltinamąjį pažinojo anksčiau, todėl taip pat neįtikėtina, kad jis suklydo dėl asmens, mušusio nukentėjusįjį, tapatybės.
Apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į tai, jog ta aplinkybe, neleidžianti teismui abejoti liudytojų R. A., V. A., K. Š., D. Ž. teigiančių, kad jie sumušė nukentėjusįjį R. M., parodymais: minėtiems liudytojams nėra jokio suinteresuotumo duoti neteisingus parodymus apie bylos aplinkybes.
Nuteistieji teigia, kad nuosprendžio motyvuojamoji dalis pagrįsta daugiau prielaidomis, o ne faktais, teismas klaidingai konstatavo, kad apeliantų parodymai nenuoseklūs i prieštaringi. Galima būtų teigti, kad jie nebuvo patikslinti, ką privalėjo padaryti tyrėjai ar prokuroras ikiteisminio tyrimo metu. Klaidingas teismo teiginys ir apie tai, kad apeliantai neneigė kad muštynės, kurių metu buvo sužalotas R. M., vyko.
Anot apeliantų, teismas klaidingai nurodė, kad tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas nėra svarbus, sprendžiant ar šioji veika buvo padaryta 2007-12-25 vakare. Dėl šio įrodinėjamos aplinkybės kilo esminiai prieštaravimai tarp proceso dalyvių parodymų. Ši aplinkybė yra labai svarbi tuo, kad ji gali patvirtinti arba paneigti apeliantų alibi. Skunde teigiama, kad liudytojai D. R., E. B., I. T., A. K., V.; G., V. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2007-12-25 apeliantai į Eržvilko kavinę atvyko tik apie 23 val., ar vėliau, kai tuo metu R. M. bare jau nebuvo.
Savo apeliaciniuose skunduose nuteistieji atkreipia dėmesį į liudytojų D. R., E. B., I. T., A. K., V. G., V. G. parodymų tikslumą ir nuoseklumą dėl apeliantų atvykimo į Eržvilko barą laiko. Tuo tarpu nukentėjusysis ir liudytojai R. A., V. A., K. Š.. D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nusikalstama veika padaryta apie 22.00 val., o teisminio nagrinėjimo metu, kad apie 23.00 val.
Anot nuteistųjų, teismas klaidingai konstatavo, kad iš paminėtų liudytojų, bei liudytojų J. M., A. M. parodymų matosi, kad R. M. buvo sumuštas 2007-12-25 vakare tarp 22-24 val., todėl toks, teismo nurodytas laiko tarpas, tarp 22-24 val. nepagrįstas jokiais bylos duomenimis.
Šalies argumentai
Apeliantų nuomonę teismo teiginys, kad R. M. apeliantų anksčiau nepažinojo, kad juos apkalbėti neturi jokio pagrindo yra niekinis. Nukentėjusysis R. M. parodė, kad po pirmojo smūgio prarado sąmonę ir daugiau nieko neatsimena. Asmens kuris jam sudavė neįsidėmėjo, jo nepažįsta. Akivaizdu, kad R. M. pats nematė savo skriaudėjo, tad neturi ką ir apkalbėti.
Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas visiškai be pagrindo suabejojo daugumos liudytojų (išskyrus D. R. ir V. G.) parodymais, nes jie buvo pakviesti liudyti tik teismo posėdžio metu ir jie liudijo praėjus daugiau nei metams laiko ir jie liudijo apie tokias aplinkybes, kurios nieko neišsiskiria iš kasdienybės: liudytojai prisiminė kaltinamųjų buvimo vietą ir laiką 2007-12-25. Apeliantai mano, kad tyrimas atliktas neišsamiai. 2008-06-17 buvo paprašyta teismo apklausti baro savininkę E. B., kitus, tą dieną dirbusius bare, tačiau į jų prašymus nebuvo atsižvelgta.
Šalies argumentai
Be to, teismas neatkreipė dėmesio į nenuoseklius nukentėjusiojo R. M. parodymus. 2007-12-28, protokole pareiškime, apklaustas liudytoju, 2008 m ( be datos) civiliniame ieškinyje nurodė, kad buvo sumuštas 2007-12-25 tarp 21-22 val., tačiau duodamas parodymus teismui teigė, kad į barą, 2007-12-25 atvyko 22.30 val., o buvo sumuštas apie 23.00 val. Analogiškai parodė ir liudytojas R. A.. Teismas nepastebėjo ir neįvertino prieštaravimų tarp liudytojų R. A., V. A. ir K. Š. parodymų. R. ir V. A. teigė, kad konfliktą matė baro darbuotojos, kurios buvo išėjusios į lauką ir, kad jos netgi ramino apeliantus.
Anot apeliantų, teismas visiškai nekreipė dėmesio į Jurbarko r. PK tyrėjo R. K. teisme duotus parodymus, kuriuose atsispindi neigiama nukentėjusiojo R. M., liudytojų R., V. A., D. Ž. charakteristika ir geri atsiliepimai apie apeliantus. Ikiteisminis tyrimas ir teismas apsiribojo tiktai vienos versijos tyrimu, kad R. M. ne va tai sumušė apeliantai, nors turėjo būti tiriama ir kita versija, kad R. M. buvo sumuštas kitų asmenų, galimai ir pažįstamų.
Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis R. M. reikalavo atlyginti 35 000 Lt neturtinės žalos, rodo jo siekį nepagrįstai pasipelnyti iš apeliantų.
Todėl anot apeliantų, teismas tenkindamas iš dalies nukentėjusiojo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nustatydamas priteistinos iš jų 10 000 Lt, ignoravo CK 6. 250 str. nuostatas. Pagal CK 6. 250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio sveikatos sužalojimo bylose nustatymo specifika pasireiškia tuo, kad teismas, nustatydamas kompensacijos dydį turi atsižvelgti ne tik į bendruosius LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinus orientacinius kriterijus, tokius kaip žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijose reikšmingas aplinkybes, tokias, kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ir galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse - profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime, asmeninės nukentėjusiojo savybės ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui bei stiprumui, tad ir jų piniginio atlyginimo nustatymui.
Nuteistiesiems neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis teismas nusprendė, jog nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, būtina iš jų priteisti 10 000 Lt solidariai. Teismas nuosprendyje klaidingai nurodė, kad dėl kaltinamųjų padarytų sužalojimų nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kaltinime ir 2007-12-28 specialisto išvadoje Nr. G 439/07(10) konstatuota, kad R. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nes dėl viršutinio žandikaulio pirmojo kandžio vieno danties lūžimo, netenkama 5 procentų pastovaus bendro darbingumo. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtu galima spręsti, kad R. M. patirti sužalojimai apribojo jo galimybes bendrauti, dirbti, daug kartų lankytis pas gydytojus, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Bylos procesiniai dokumentai leidžia teigti, kad R. M., ikiteisminio tyrimo įstaigoje lankėsi vieną kartą, o jo sulaužytas protezas buvo pagamintas ir įstatytas prieš 9-10 metų.
Anot skundo autorių, nėra jokių duomenų apie atsiradusius R. M. gyvenime kokius nors negatyvius pokyčius, neturtines pasekmes, atsiradusius neigiamus pasikeitimus asmeniniame-šeimyniniame gyvenime, profesinėje veikloje. Todėl teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą už nežymų sveikatos sutrikdymą, aiškiai prasilenkė su teisingumo ir protingumo kriterijais bei kitomis CK 6. 250 str. nuostatomis. Apeliantai teigia, kad R. M. patyrė ne daugiau kaip 2 000 Lt neturtinės žalos.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio apeliacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo T. K. ir M. M. nusikalstamas veikas pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 25 str. 2d., teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nors T. K. ir M. M. neigia savo kaltę, nurodydami, kad jie R. M. nesumušę, tačiau teismas tokius nuteistųjų parodymus vertina kaip gynybos taktiką.
Nuosprendis pagrįstas duomenimis, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas pripažindamas kaltais T. K. ir M. M. pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo R. M., liudytojų R. A., V. A., A. M., K. Š., D. Ž. parodymais, specialisto išvada.
Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2007 m. gruodžio 25 d. vakare jam paskambino R. A. ir pasiūlė važiuoti į Eržvilką atšvęsti Kalėdas. Apie 22 val. jis su draugais atvyko į Eržvilką. Iš pradžių nuėjo į kultūros namuose vykusius šokius, o apie 22 val.30 min. atvyko į Eržvilko kavinę. R. M. atsisėdo su R. A. prie laisvo staliuko ir gėrė alų. Po to išėjo į lauką parūkyti. Tik išėjus į lauką, prie nukentėjusiojo pripuolė nepažįstamas vaikinas ir sudavė R. M. į veidą. Nuo smūgio nukentėjusysis nuvirto ir kas toliau vyko, neatsimena. Sąmonę R. M. atgavo automobilyje, kai nepažįstamas vyras vežė jį pas tėvus į Žindaičių kaimą. Tą naktį nukentėjusysis nei į policiją, nei į medikus nesikreipė. Tik praėjus dviems dienoms, kai jo sveikata vis negerėjo, R. M. kreipėsi į policiją bei medikus. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad asmenų jį sumušusį atpažinti negalėtų, nes neįsidėmėjo, tačiau nukentėjusiajam R. A. ir D. Ž. papasakojo, kad pirmą smūgį nukentėjusiajam sudavė M. M., o, kai nukentėjusysis nuvirto, tai jį mušė M. M. ir T. K..
Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis davė parodymus nuoseklius ir esminių prieštaravimų nenustatyta.
Liudytojas V. A. parodė, kad 2007 m. gruodžio 25 d. vakare jis buvo Eržvilko kultūros namuose vykusiuose šokiuose. Būdamas šokiuose, užsukdavo ir į netoliese esančią kavinę. Liudytojas matė prie kavinės stovinčius R. A. ,R. M. ir matė, kaip prie R. M. priėjo netoliese buvęs M. M., kuris be jokios priežasties sudavė ranka smūgį R. M. į veidą ir nukentėjusysis nuvirto. Po to prie R. M. pripuolė ir T. K. ir spyrė keletą kartų gulinčiam nukentėjusiajam. M. M. taip pat spardė gulintį R. M.. Aplink buvę žmonės nutraukė muštynes ir R. M. nuvedė į automobilį.
Liudytojas K. Š. parodė, kad 2007 m. gruodžio 25 d. vakare jis atėjo į Eržvilko kavinę, o po kiek laiko su D. Ž. išėjo į lauką. Lauke taip pat stovėjo R. A. ir R. M.. Tuo metu prie R. M. priėjo M. M. ir, nieko nesakęs, sudavė nukentėjusiajam ranka smūgį į veidą, dėl ko šis nuvirto. Nuvirtusį R. M. M. M. ir T. K. spardė. Aplink buvę žmonės nutraukė muštynes ir R. M. pasodino į automobilį.
Liudytojas D. Ž. parodė, kad 2007 m. gruodžio 25 d. apie 20 val. 30 min. jis atėjo į Eržvilko kavinę. Po kiek laiko kartu su K. Š. išėjo į lauką ir matė, kaip prie lauke stovinčio R. M. priėjo M. M. ir, nieko nesakęs, sudavė ranka nukentėjusiajam į veidą. Po smūgio R. M. nugriuvo. Prie nuvirtusio nukentėjusiojo priėjo M. M. bei dar keli jaunuoliai, kurie R. M. spardė. Netoliese buvę aplinkiniai muštynes nutraukė ir R. M. pasodino į automobilį.
Liudytojas R. A. parodė, kad 2007 m. gruodžio 25 d. apie 22 val. kartu su M. T., R. M. atėjo į Eržvilko kavinę. Liudytojas matė, kaip prie lauke stovėjusio R. M. priėjo M. M. ir, nieko nesakęs, ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą, dėl ko šis nugriuvo. Prie nuvirtusio R. M. pripuolė T. K. ir kartu su M. M. spardė nukentėjusįjį. Netoliese buvę žmonės muštynes nutraukė ir pasodino R. M. į nepažįstamo vaikino automobilį.
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 439/07(10) matosi, kad R. M. padarytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, pogleivinės kraujosruvos akių obuoliuose, odos nubrozdijimai kaktoje, pogleivinės kraujosruvos lūpose, odos nubrozdijimai kaktoje, nugaroje, kairės blauzdos sumušimas, viršutinio žandikaulio pirmo kandžio lūžimas, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.3) .
Šalies argumentai
Apeliantai, teigdami, kad nukentėjusiojo nesumušė ir jokių muštynių jie nematė, nes į Eržvilko kavinę atvyko tik apie 23.00 val., yra nepagrįsta, nes nustatyti tikslų nusikalstamos veikos padarymo laiką nebuvo galimybių ir dėl objektyvių priežasčių (apie įvykį po jo nebuvo pranešta nei policijai, nei buvo kreiptasi gydymo įstaigą, kur yra užfiksuojami tikslūs kreipimosi laikai), liudytojų parodymai dėl įvykio laiko prieštaringi tačiau šiuo atveju tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas nėra svarbus, sprendžiant, ar šioji veika buvo padaryta 2007 m. gruodžio 25 d. vakare. Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. M., liudytojų R. A., V. A., V. A., K. Š., J. M., A. M., D. Ž. parodymų, R. M. buvo sumuštas 2007 m. gruodžio 25 d. vakare tarp 22-24 val. Todėl, neįtikėtina, kad R. M. buvo sumuštas 2007 m. gruodžio 25 d. dienos metu ar dar anksčiau nes nustatyta, kad R. M. po sumušimo buvo išmušti dantys, jis negalėjo nei normaliai kalbėti, nei valgyti. Taigi, tokius sužalojimus patyręs asmuo nesivaišintų kavinėje ar leistų laisvalaikį viešoje vietoje.
Nukentėjusysis R. M. kaltinamųjų T. K. ir M. M. anksčiau nepažinojo, su jais nebendravo, tad juos apkalbėti nukentėjusiajam nebuvo jokio pagrindo. Buvo nustatyta, kad liudytojai R. A., V. A. nuteistuosius pažinojo anksčiau, su jais jokių santykių nepalaikė, tad apkalbėti nuteistuosius liudytojams nebuvo jokio pagrindo ir šie asmenys, matę įvykį suklysti dėl asmenų, mušusių R. M., negalėjo. Liudytojas D. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, jog matė, kaip M. M. mušė R. M., šį kaltinamąjį pažinojo anksčiau, todėl taip pat neįtikėtina, kad jis suklydo dėl asmens, mušusio nukentėjusįjį. Pirmosios instancijos teismas nesuabejojo ir liudytojų R. A., V. A., K. Š., D. Ž., teigiančių, kad apeliantai sumušė nukentėjusįjį R. M., parodymais. Nes šiems liudytojams nebuvo jokio suinteresuotumo duoti neteisingus parodymus apie bylos aplinkybes. Tuo tarpu kita liudytojų grupė ,t.y. liudytojai D. R., V. G., E. B., I. T., A. K., V. G., V. G. susiję su nuteistaisiais arba giminystės ryšiais, arba yra draugai, bendradarbiai ir jie yra suinteresuoti dėl palankaus teismo nuosprendžio šioje byloje nuteistųjų atžvilgiu.
Šalies argumentai
Apeliantų teiginys, kad teismas neatsižvelgė į Jurbarko rajono Policijos komisariato tyrėjo parodymus charakterizuojant juos kaip teigiamas asmenybes ir neigiamai charakterizuojant nukentėjusįjį bei liudytojus R.V. A., D. Ž. nepagrįstas. Šie asmenys parodymus davė gera valia, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, prisiekė. Šių asmenų gyvenimo būdas negali būti siejamas su šia byla.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai pripažino T. K. ir M. M. kaltais, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, M. M. tyčia sudavus ranka smūgį R. M. į veidą ir nukentėjusiajam nuvirtus ant žemės, T. K. ir M. M. spardė gulintį R. M., suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas akių vokuose, pogleivines kraujosruvas akių obuoliuose, odos nubrozdijimus kaktoje, pogleivines kraujosruvas lūpose, odos nubrozdijimus kaktoje, nugaroje, kairės blauzdos sumušimą, viršutinio žandikaulio pirmo kandžio lūžimą -nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliantų teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylos įrodymų yra nepagrįstas, deklaratyvaus pobūdžio, nes teismo buvo ištirtos visos bylos aplinkybės, nuodugniai apklausti visi liudytojai. Visi byloje esantys neatitikimai buvo pašalinti, buvo išsiaiškinta kas sumušė nukentėjusįjį. Apeliantai galėjo ikiteisminio tyrimo metu iškviesti visus liudytojus, ką jie ir padarė. Baigiant ikiteisminį tyrimą ir susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga prašymų apklausti papildomus liudytojus ar kitaip papildyti tyrimą pareikšta nebuvo.
Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, jog nuosprendyje remiamasi tik tais nuteistojo, liudytojų ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę ir privalo remtis visais įrodymais, kurie ištirti teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalies reikalavimo nepažeidė.
Teismo nustatyta, kad T. K. ir M. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3d.), už kurio padarymą numatyta viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nuteistųjų T. K. ir M. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. T. K. ir M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. K. ir M. M. bausmes, atsižvelgė į tai, kad jie padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, į jų asmenybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikė bendrininkų grupėje, pagrįstai jiems skyrė laisvės apribojimo bausmes.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnis nustato, kad visais atvejais atlyginama nusikaltimu padaryta neturtinė žala, kurią sudaro nukentėjusiojo asmens fizinis skausmas, dvasinai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teisinę praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, savo nutartyse yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, tačiau yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Neturtinę žalą įvertinti pinigais tokiais atvejais neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekė tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju neturtinę žalą vertinti pagal byloje esančius duomenis ir taip siekia teisingai nustatyti kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2K-533-2005, 2K-669-2006, 2K-444-2006, 2K-492-2006).
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nukentėjusiajam R. M. padaryta turtinė žala - 4960 litų ir neturtinė žala -10000 litų. Dėl T. K. ir M. M. padarytos nusikalstamos veikos civilinis ieškovas R. M. dantų gydymui ir protezavimui sumokėjo 4960 Lt (b.l.57-59), todėl ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas pagrįstai, priteisiant solidariai iš T. K. ir M. M. R. M..
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, civilinį ieškinį tenkintino iš dalies, priteisiant iš T. K. ir M. M. R. M. solidariai 10000 Lt. Dėl padarytojo nežymaus sveikatos sutrikdymo R. M. patyrė fizinį skausmą (dėl kaltinamųjų padarytų sužalojimų jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas),pažeminimą (nukentėjusysis buvo sumuštas viešoje vietoje pašalinių žmonių akivaizdoje), nepatogumus( dėl sužalotų dantų jam ne kartą teko lankytis pas dantų gydytojus, civilinis ieškovas tuo metu negalėjo naudoti įprastinio maisto, dėl patirtų sužalojimų jis apie mėnesį negalėjo dirbti.
Kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. M. klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje spręsdamas su nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos vertinimu susijusius teisės klausimus, atsižvelgė ir į teismų praktiką, patvirtintą bei įvertintą Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis.
Nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį bei teisingumo principo nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra. Visi apeliacinių skundų motyvai tiek dėl paskirtos bausmės, tiek dėl neturtinės žalos dydžio yra nepagrįsti, todėl keisti ar naikinti apkaltinamąjį nuosprendį, nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutar i a:
nuteistųjų T. K. ir M. M. apeliacinius skundus atmesti.