Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI3-2258-428/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-15
Bylos Nr.: eI3-2258-428/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16402-2020-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Jolanta Medvedevienė (pirm.), Asta Urbonienė, Audrius Grauželis
Atsakovas: viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro, viešajai įstaigai Kauno
Pareiškėjas: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

14.4.6Aplinkos oro apsauga
14.10Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė
55.1Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI3-2258-428/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16402-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.6; 14.10; 55.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

dalyvaujant pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovėms I. J. ir I. S.,

atsakovės viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atstovei advokatei R. J.-M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei viešajai įstaigai Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovę VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) pareigūno 2020 m. rugpjūčio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN21-25, t. y. mišrias komunalines atliekas laikyti bei mechaninį jų apdorojimą vykdyti VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , uždarose patalpose užtikrinant Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. spalio 23 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-K.4-6/2015 ir Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatytų sąlygų laikymąsi.

Pareiškėjas prašyme nurodė ir jo atstovės teismo posėdyje paaiškino, jog Inspekcijos pareigūnai 2020 m. rugpjūčio 7 d. atliko atsakovės komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įrenginys), neplaninį patikrinimą. Patikrinimas buvo atliktas tiriant gyventojų skundus dėl sklindančių nemalonių kvapų, siekiant išsiaiškinti, ar atliekos tvarkomos nepažeidžiant Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. spalio 23 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-K.4-6/2015 (toliau – ir TIPK leidimas) sąlygų bei Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. vasario 25 d. įsakymu, reikalavimų.

Inspekcijos pareigūnai, 2020 m. rugpjūčio 7 d. atlikę patikrinimą, 2020 m. rugpjūčio 17 d. patikrinimo akte Nr. PA21-386 konstatavo, jog dėl yrančių organinių atliekų susidaro nemalonūs kvapai, kurie į aplinką patenka iš atsakovės Įrenginio kamino ir dėl mišrių komunalinių atliekų priėmimo vietoje neuždarytų vartų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir durų pastate priešais vartus Nr. 1, skirtų įvažiuoti ir išvažiuoti specialiajam atliekų surinkimo transportui, nors patikrinimo metu transportas pro šiuos vartus nevažiavo.

Pažymėjo, jog atsakovei išduoto TIPK leidimo sąlygoje Nr. 8 numatyta, kad mišrių komunalinių atliekų iškrovimas bei laikymas, mechaninis ir biologinis apdorojimas vyks uždarose patalpose, o Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 4.4 punkte nurodyta, kad, siekiant sumažinti kvapų patekimą į aplinką, mechaninio rūšiavimo pastatas yra uždaras, jame įrengti greito veikimo vartai, kurie atidaromi tik įvažiuojant ir išvažiuojant transporto priemonėms. TIPK leidimo dalyje „Įrenginio atitikties GPGB palyginamasis įvertinimas“ (2 lentelė, 14 psl.) numatyta, kad Įrenginyje bus įdiegti automatiniai greito veikimo vartai, per kuriuos šiukšliavežės įveš ir išpils atliekas į atliekų priėmimo zoną. Šioje zonoje taip pat įdiegta ištraukiamoji ventiliacija, sudaranti sumažintą slėgį priėmimo patalpoje. Šis reikalavimas nebuvo vykdomas. Dėl šio pažeidimo atsakovės atstovas paaiškino, kad vartai Nr. 1 sugedę, automatiškai neužsidaro ir atsakovės administracija atlieka viešųjų pirkimų procedūras reikalingiems remonto darbams atlikti. Dėl vartų Nr. 2, Nr. 3 atstovas paaiškino, kad dėl aukštos oro temperatūros lauke ir viduje stoja (kaista) naudojama technika, todėl vartai laikinai buvo praverti, nors tuo metu komunalinės atliekos nebuvo vežamos į Įrenginio atliekų iškrovimo vietą. Patikrinimo metu pareigūnams davus žodinį privalomąjį nurodymą atviri vartai nedelsiant buvo užverti, išskyrus sugedusius vartus Nr. 1.

Inspekcijos pareigūnai, 2020 m. rugpjūčio 14 d. atlikę atsakovės Įrenginio neplaninį patikrinimą, 2020 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo akte Nr. PA21-387 konstatavo, jog mišrių komunalinių atliekų priėmimo vietoje vartai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, skirti įvažiuoti ir išvažiuoti specialiajam atliekų surinkimo transportui, buvo atviri, nors patikrinimo metu transportas pro šiuos vartus neįvažiavo. Atsakovės atstovas paaiškino, kad vartai Nr. 1 yra sugedę, automatiškai neužsidaro, todėl atliekamos viešųjų pirkimų procedūros reikalingiems remonto darbams atlikti. Dėl vartų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 atstovas paaiškino, kad dėl aukštos oro temperatūros lauke ir viduje stoja (kaista) naudojama technika, todėl vartai laikinai buvo praverti, nors tuo metu komunalinės atliekos nebuvo vežamos į Įrenginio atliekų iškrovimo vietą. Patikrinimo metu atviri vartai nedelsiant buvo užverti, išskyrus sugedusius vartus Nr. 1. Patikrinimo metu Įrenginys dirbo esant eksploataciniams sutrikimams – vartai Nr. 1 sugadinti ir negali užsiverti automatiškai įvažiuojant ir išvažiuojant specialiajam atliekų surinkimo transportui.

Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsakovei surašė 2020 m. rugpjūčio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN21-25 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo nurodė iki 2020 m. rugsėjo 4 d. suremontuoti mechaninio rūšiavimo pastato vartus Nr. 1 ir mišrių komunalinių atliekų laikymą bei mechaninį jų apdorojimą vykdyti uždarose patalpose, taip užtikrinant TIPK leidime ir Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatytų sąlygų laikymąsi.

Privalomasis nurodymas atsakovei duotas patikrinimų metu nustačius, kad mišrių komunalinių atliekų priėmimo vietoje (mechaninio rūšiavimo pastato) vartai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 buvo atviri, nors patikrinimo metu transporto priemonės pro šiuos vartus nevažinėjo, t. y. mišrių komunalinių atliekų laikymas ir mechaninis jų apdorojimas vyko ne uždarose patalpose, nesilaikant TIPK leidimo sąlygos Nr. 8, jog mišrių komunalinių atliekų iškrovimas bei laikymas, mechaninis ir biologinis apdorojimas turi vykti uždarose patalpose, ir Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 3.4 papunkčio, jog pasvertos mašinos važiuos į uždarą MBA įrenginio atliekų iškrovimo patalpą, bei Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 4.4 papunkčio, jog, siekiant sumažinti kvapų patekimą į aplinką, mechaninio rūšiavimo pastatas yra uždaras, jame įrengti greito veikimo vartai, kurie atidaromi tik įvažiuojant ir išvažiuojant transporto priemonėms. Taip atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 19 straipsnio 2 dalį, 55 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 10 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Pažymėjo, jog atsakovė 2020 m. rugsėjo 2 d. informavo pareiškėją, kad Privalomasis nurodymas įvykdytas.

Inspekcijos pareigūnai, atlikę patikrinimą, 2020 m. rugsėjo 3 d. apžiūros akte Nr. TVR-105 konstatavo, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. 8.40 val. tikrinant pranešimą apie nemalonius kvapus, sklindančius iš Įrenginio, vartai Nr. 2 patikrinimo metu buvo atidaryti, nors kieme nebuvo laukiančių iškrovimo autotransporto priemonių.

Pareiškėjo pareigūnai, 2020 m. rugsėjo 4 d. atlikę patikrinimą dėl skundų, susijusių su sklindančiais kvapais, 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akte Nr. PA21-463 konstatavo, kad 8.45 val. tikrinant Įrenginio teritoriją nustatyta, kad vartai Nr. 2 buvo atidaryti, nors lauke nebuvo autotransporto priemonių, laukiančių iškrovimo ar iškrovimo patalpoje mašinų.

Pareiškėjo pareigūnai, įvertinę 2020 m. rugsėjo 3 d. apžiūros akte ir 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akte fiksuotus faktinius duomenis, 2020 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo akte Nr. PA21-462 nustatė, kad atliekų iškrovimo patalpos vartai Nr. 1 suremontuoti, tačiau 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimų metu vartai Nr. 2 buvo laikomi atidaryti, todėl konstatavo, jog atsakovei duotas Privalomasis nurodymas neįvykdytas.

Atsiliepimas

Atsakovė iki šiol gera valia nėra įvykdžiusi Privalomojo nurodymo dėl mišrių komunalinių atliekų laikymo bei mechaninio jų apdorojimo Įrenginio uždarose patalpose, todėl neužtikrino TIPK leidime ir Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatytų sąlygų laikymosi.

Atsakovė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsti neprašė ir Privalomojo nurodymo neskundė. Atsakovei taikyta sankcija pagal AAĮ 126 straipsnio 1 dalį dėl pažeidimo, numatyto AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad neįvykdė jai duoto Privalomojo nurodymo.

Nurodė, jog Inspekcijai yra pavesta užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos srityje ir vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę – kontroliuoti, ar asmenys vykdo aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (AAĮ 31 str., AAVKĮ 6, 10, 12 str.). AAVKĮ 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, išvengti neigiamo poveikio aplinkai. AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti. AAVKĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta – jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė advokatė teismo posėdyje prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog reikalavimą įpareigoti atsakovę įvykdyti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN21-25, t. y. mišrias komunalines atliekas laikyti bei mechaninį jų apdorojimą vykdyti komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , uždarose patalpose užtikrinant, kad būtų laikomasi Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. spalio 23 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-K.4-6/2015 ir Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatytų sąlygų, iš esmės grindė tuo, kad po atsakovės 2020 m. rugsėjo 2 d. pranešimo apie Privalomojo nurodymo įvykdymą atsakovės pareigūnai, atlikę patikrinimą, 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. apžiūros aktuose užfiksavo, kad Įrenginio pastato vartai Nr. 2 buvo laikomi atidaryti, todėl Privalomasis nurodymas neįvykdytas, o atsakovė įpareigotina jį įvykdyti priverstine tvarka.

Nurodė, jog atsakovė Privalomąjį nurodymą yra įvykdžiusi. Pareiškėjo išvada, kad atsakovė nėra įvykdžiusi Privalomojo nurodymo, yra nepagrįsta. Be to, atsakovė negali būti įpareigojama įvykdyti teisės aktų reikalavimų neatitinkančio ir neaiškaus turinio nurodymo.

Pažymėjo, jog vien faktas, kad Inspekcijos pareigūnai užfiksavo Įrenginio vienus vartus 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. pakeltus, savaime nereiškia ir negali reikšti neteisėto atsakovės elgesio ir tai nesudaro pagrindo laikyti, kad Privalomasis nurodymas laikomas neįvykdytu. Patikrinimų 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. metu nustatytos situacijos dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo vertinimas yra neteisingas ir neobjektyvus.

Vienas iš Įrenginio veiklos technologinių procesų yra atliekų priėmimas. Įrenginio pastato vartai Nr. 2 yra skirti leisti įvažiuoti ir išvažiuoti specialiajam atliekų surinkimo transportui į pastato vidų, todėl vartų Nr. 2 atidarymas (pakėlimas) atvažiavus tokiam transportui, taip pat jam išvažiuojant, yra neatsiejama atliekų priėmimo Įrenginio technologinio proceso dalis.

Inspekcijos pareigūnai 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimų metu turėjo nustatyti ir įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, kodėl arba dėl kokių konkrečiai priežasčių Įrenginio pastato vartai Nr. 2 apžiūrų metų buvo praverti. Aktuose nurodomi pareigūnų teiginiai, kad technologinis atliekų priėmimo procesas patikrinimų metu nevyko, turėjo būti patvirtinti objektyviais duomenimis.

Pažymėjo, jog 2020 m. rugsėjo 3 d. patikrinimas truko vos 10 minučių. Inspekcijos pareigūnai nesiaiškino, kokios buvo Įrenginio pastato vartų Nr. 2 pakėlimo priežastys bei aplinkybės, ir nefiksavo aplinkybių, jog vartai Nr. 2 buvo pakelti ne dėl technologinio proceso priežasčių.

Nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 3 d. 8.30 val. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. 8.45 val. Įrenginio pastato vartų Nr. 2 atidarymo faktas negali būti laikomas Privalomojo nurodymo neįvykdymu, kadangi Inspekcijos pareigūnai netinkamai nustatė ir įvertino visas faktines aplinkybes.

Transporto priemonių svėrimo ataskaitos leidžia teigti, kad Inspekcijos nurodytų apžiūrų vykdymo metu Įrenginyje intensyviai vyko technologinis atliekų priėmimo procesas, dėl to vartai Nr. 2 turėjo būti ne kartą atidaryti (pakelti) tam, kad atliekas atvežusios transporto priemonės galėtų įvažiuoti į atliekų iškrovimo patalpą, atvežtas atliekas išpilti į specialiai tam skirtą vietą bei išvažiuoti.

Pažymėjo, jog 2020 m. rugsėjo 3 d. nuo 8 iki 9 val. ryte į Įrenginio vietą atvyko, buvo pasvertos ir priimtos 6 transporto priemonės, o 2020 m. rugsėjo 4 d. nuo 8 iki 9 val. ryto – 7 transporto priemonės. Taigi, šiuo nurodytu laiku Įrenginio pastato vartai Nr. 2 buvo atidaromi daugybę kartų.

Nurodė, jog vėliau, kitų patikrinimų metu, t. y. 2020 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo akte Nr. PA21-488 nurodyta, jog mišrių komunalinių atliekų priėmimo patalpos vartai Nr. 1 dėl gedimo buvo praviri, tačiau uždengti brezentu, kiti Įrenginio patalpų vartai buvo uždaryti. Tai reiškia, jog atsakovė laikėsi Privalomojo nurodymo. Inspekcijos pareigūnai 2020 m. lapkričio 14 d. apžiūros akte nurodė, jog atliekų priėmimo patalpos vartai uždaryti ir atidaromi bei uždaromi tik transportui įvažiuojant ir išvažiuojant.

Departamentas, nesiaiškindamas ir neištirdamas visų reikšmingų aplinkybių, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo. Privalomasis nurodymas yra įvykdytas, todėl nėra faktinio pagrindo tenkinti Departamento skundo.

Be to, pažymėjo, jog atsakovė negali būti įpareigojama įvykdyti teisės aktų reikalavimų neatitinkančio ir neaiškaus turinio nurodymo. Privalomasis nurodymas – mišrių komunalinių atliekų laikymą bei mechaninį jų apdorojimą vykdyti uždarose patalpose, užtikrinant TIPK leidime ir Techniniame reglamente nustatytų sąlygų laikymąsi – buvo suformuluotas abstrakčiai, kaip bendro pobūdžio reikalavimas, nenurodant konkrečių veiksmų, kuriuos atsakovė turėjo atlikti. Dėl to Inspekcijos pareigūnai skirtingai ir subjektyviai vertina, ar Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas ar ne.

Departamentas, būdamas viešojo administravimo subjektu, turėjo pareigą užtikrinti Privalomojo nurodymo turinio atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau to nepadarė.

Tai, kad atsakovė Privalomojo nurodymo neskundė teismui ir jo teisėtumas nebuvo nagrinėjamas AAVKĮ nustatyta tvarka, savaime nesuteikia pagrindo Departamentui formaliu pagrindu reikalauti priverstine tvarka Privalomojo nurodymo dalies įvykdymo.

Privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti formuluojamas taip, kad iš jo turinio būtų aišku, kokias konkrečiai teises ir pareigas asmeniui jis sukelia. Be to, reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti AAVKĮ 19 straipsnyje, kuriame teigiama, kad privalomajame nurodyme turi būti nurodyta, kokius veiksmus turi atlikti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas.

Privalomojo nurodymo turiniui yra taikytinas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), nustatantis viešojo administravimo principus bei reikalavimus individualiam administraciniam aktui (VAĮ 3 ir 8 straipsniai). Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.

Šalies argumentai

Pareiškėjo įpareigojimas atsakovei įvykdyti tokį Privalomąjį nurodymą (jo dalį), kuris neatitinka įstatymų reikalavimų, negali būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra pagrįstumas ir teisėtumas pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovę įvykdyti Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN21-25.

Ginčas iš esmės kilo dėl atsakovės įpareigojimo vykdyti Privalomojo nurodymo dalį, kuria atsakovei buvo nurodyta mišrių komunalinių atliekų laikymą bei mechaninį jų apdorojimą vykdyti uždarose Įrenginio patalpose užtikrinant TIPK leidime ir Techniniame reglamente nustatytų sąlygų laikymąsi.

Privalomasis nurodymas atsakovei duotas 2020 m. rugpjūčio 17 d. patikrinimo akto Nr. PA21-368 ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo akto Nr. PA21-387 pagrindu, Inspekcijos pareigūnams 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimų metu nustačius, kad mišrių komunalinių atliekų priėmimo vietoje (mechaninio rūšiavimo pastato) vartai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 buvo atviri, nors patikrinimo metu transporto priemonės pro šiuos vartus nevažinėjo, t. y. mišrių komunalinių atliekų laikymas ir mechaninis jų apdorojimas vyko ne uždarose Įrenginio patalpose, nesilaikant TIPK leidimo sąlygos Nr. 8, jog mišrių komunalinių atliekų iškrovimas bei laikymas, mechaninis ir biologinis apdorojimas turi vykti uždarose patalpose, Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento 3.4 papunkčio reikalavimo, jog pasvertos mašinos važiuos į uždarą MBA įrenginio atliekų iškrovimo patalpą, ir 4.4 papunkčio – jog, siekiant sumažinti kvapų patekimą į aplinką, mechaninio rūšiavimo pastatas yra uždaras, jame įrengti greito veikimo vartai, kurie atidaromi tik įvažiuojant ir išvažiuojant transporto priemonėms. Pareiškėja nurodė, jog atsakovė pažeidė AAĮ 19 straipsnio 2 dalį, 55 straipsnio 5 dalį, ATĮ 10 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Privalomuoju nurodymu atsakovei buvo nurodyta iki 2020 m. rugsėjo 4 d. suremontuoti Įrenginio pastato vartus Nr. 1 ir mišrių komunalinių atliekų laikymą bei mechaninį jų apdorojimą vykdyti uždarose Įrenginio patalpose, užtikrinant TIPK leidime ir Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatytų sąlygų laikymąsi.

Pagal AAVKĮ 2 straipsnio 6 punktą, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Taigi, privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.

Teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl teismo įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą numatytas AAVKĮ 26 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Pagal AAVKĮ 26 straipsnio nuostatas, būtina sąlyga įpareigoti asmenį priverstine tvarka įvykdyti privalomąjį nurodymą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas suėjus jo įvykdymo terminui. Be to, šiame straipsnyje numatyta aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos teisė kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą atsižvelgus į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį.

Šios teisinės nuostatos reiškia, kad Inspekcija turi diskrecijos teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus tais atvejais, kai privalomasis nurodymas nevykdomas. Inspekcija prieš kreipdamasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą privalo atsižvelgti į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuris turi nulemti kreipimosi teisę dėl asmens įpareigojimo priverstine tvarka įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

Pažymėtina, jog nagrinėjamo ginčo atveju Privalomojo nurodymo turinys yra abstraktaus pobūdžio, todėl priverstinis jo vykdymas negali būti realiai įgyvendinamas. Privalomajame nurodyme nėra aiškiai apibrėžti veiksmai, kuriuos privalo atlikti atsakovė. Privalomuoju nurodymu atsakovei nurodyta vykdyti mišrių komunalinių atliekų laikymą bei mechaninį jų apdorojimą Įrenginio uždarose patalpose, taip užtikrinant TIPK leidime ir Techniniame reglamente nustatytų sąlygų laikymąsi. Teismo vertinimu, tai yra abstraktus, bendro pobūdžio nurodymas, kuriame nenurodyti ir neįvardyti jokie konkretūs veiksmai, kuriuos turi atlikti atsakovė vykdydama nurodymą, – vykdyti mišrių komunalinių atliekų laikymą bei mechaninį jų apdorojimą Įrenginio uždarose patalpose, kurie atitiktų konkrečius TIPK leidimo ir Techninio reglamento reikalavimus.

AAVKĮ 19 straipsnyje apibrėžtas privalomojo nurodymo turinys. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos įpareigoja detalizuoti veiksmus, kuriuos turi atlikti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas.

Nagrinėjamo ginčo atveju privalomojo nurodymo turinys neatitinka privalomojo nurodymo turiniui keliamų reikalavimų, numatytų AAVKĮ 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir dėl šios priežasties įpareigojimas įvykdyti Privalomąjį nurodymą negali būti realiai įgyvendintas. Teismas neturi teisės savarankiškai suformuluoti konkrečių veiksmų, kuriuos turėtų atlikti atsakovė vykdydama abstraktaus pobūdžio Privalomojo nurodymo reikalavimą – vykdydama mišrių komunalinių atliekų laikymą bei mechaninį jų apdorojimą Įrenginio uždarose patalpose, kadangi nevykdo viešojo administravimo funkcijų, kurios priskirtos pareiškėjui.

Pareiškėjas skundą teismui dėl atsakovės įpareigojimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą grindė Inspekcijos pareigūnų 2020 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo akte Nr. PA21-462 nustatytomis aplinkybėmis, jog Privalomasis nurodymas pareiškėjo gera valia nėra įvykdytas, kadangi Inspekcijos pareigūnų 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. atliktų patikrinimų metu Įrenginio pastato vartai Nr. 2 buvo atidaryti.

Inspekcijos pareigūnai, įvertinę 2020 m. rugsėjo 3 d. apžiūros akte ir 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, 2020 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo akte Nr. PA21-462 konstatavo, jog atliekų iškrovimo patalpos vartai Nr. 1 suremontuoti, tačiau Privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl to, kad buvo laikomi atidaryti Įrenginio patalpos vartai Nr. 2.

Teisėjų kolegijos nuomone, Inspekcijos pareigūnai 2020 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo akte Nr. PA21-462 nepagrįstai konstatavo, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Visų pirma, 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. atliktų patikrinimų nustatytos aplinkybės nepakankamos pagrįsti Privalomojo nurodymo nevykdymo faktą. Antra, minėtuose patikrinimuose fiksuotos aplinkybės yra epizodiškos ir vienkartinės, nustatytos neišsiaiškinus vartų Nr. 2 atidarymo priežasčių, o tai reiškia, kad nebuvo objektyviai nustatytos Privalomojo nurodymo nevykdymo priežastys. Taigi Inspekcijos 2020 m. rugsėjo 3 d. apžiūros akte ir 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akte Nr. PA21-463 nurodytų aplinkybių nepakanka konstatuoti faktui, jog Privalomasis nurodymas buvo neįvykdytas.

Inspekcijos pareigūnai, atlikę Įrenginio 2020 m. rugsėjo 3 d. apžiūrą, tos pačios dienos apžiūros akte nurodė, jog apžiūra pradėta 8.40 val. ir baigta 8.50 val. Apžiūra buvo atliekama tikrinant pranešimą apie nemalonius kvapus, sklindančius iš Įrenginio. Apžiūros metu nustatyta, jog, tikrinant pranešimą apie nemalonius kvapus, sklindančius iš Įrenginio, Įrenginio patalpos vartai Nr. 2 buvo atidaryti, kieme nebuvo laukiančių iškrovimo transporto priemonių. Įrenginio apžiūra vyko trumpai, iš viso 10 min., todėl galima teigti, jog Įrenginio patalpos vartai Nr. 2 buvo atidaryti ne nuolat, nevykdant Privalomojo nurodymo, tačiau epizodiškai galimai dėl priežasčių, susijusių su Įrenginyje vykdomais technologiniais procesais ar jų gedimu. Apžiūros akte nebuvo nurodytos priežastys, kodėl vartai Nr. 2 buvo atidaryti. Iš fotolentelės Nr. 1 matyti, jog 8.40 val. Įrenginio patalpos vartai Nr. 2 buvo atidaryti.

Analogiškomis aplinkybėmis Inspekcijos pareigūnai atliko Įrenginio 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimą. Inspekcijos pareigūnai 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akte Nr. PA21-463 konstatavo, jog 2020 m. rugsėjo 4 d. 8.45 val. Įrenginio pastato vartai Nr. 2 buvo atidaryti, Įrenginio vartų Nr. 2 patalpos viduje ir išorėje nebuvo transporto priemonių. Fotolentelėse Nr. 1 ir Nr. 2 matyti, jog 8.45 val. Įrenginio vartai Nr. 2 atidaryti.

Atkreiptinas dėmesys, jog fotolentelės neinformatyvios, iš jų negalima nustatyti realios faktinės situacijos Įrenginio teritorijoje ir viduje. Iš fotolentelėse fiksuotų aplinkybių negalima nustatyti, ar Įrenginio patalpoje buvo transporto priemonių, ar Įrenginio teritorijoje nėra įvažiavusių transporto priemonių, laukiančių įvažiuoti pro vartus Nr. 2 ar išvažiuoti. Fotolentelėse fiksuota labai ribota teritorija, nematyti teritorijos bendro vaizdo, iš kurio galima būtų spręsti apie transporto priemonių judėjimą.

Pažymėtina, jog atsakovės pateiktos į bylą transporto priemonių svėrimo ataskaitos paneigia 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. atliktų patikrinimų nustatytų aplinkybių objektyvumą ir pagrįstumą. Transporto priemonių svėrimo ataskaitos patvirtina, jog 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimų metu intensyviai vyko technologinis atliekų priėmimo procesas. Patikrinimo 2020 m. rugsėjo 3 d. laiku, nuo 8 val. iki 9 val., į Įrenginio teritoriją atvyko ir buvo pasvertos bei iškrautos 6 transporto priemonės. Taip pat į Įrenginio teritoriją patikrinimo 2020 m. rugsėjo 4 d. laiku, nuo 8 val. iki 9 val., atvyko 7 transporto priemonės, kurios taip pat buvo pasvertos ir iškrautos. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog minėtų patikrinimų metu užfiksuoti Įrenginio vartų Nr. 2 atidarymo du epizodai galimai buvo susiję su Įrenginio technologiniais darbo procesais. Įrenginio patalpų vartai Nr. 2 galimai dėl objektyvių priežasčių, t. y. technologinio atliekų priėmimo proceso, galėjo būti ne kartą atidaromi ir laikomi atidaryti, todėl Inspekcijos pareigūnų nustatytos Privalomojo nurodymo nevykdymo aplinkybės negali būti laikomos neginčytinu objektyviu faktu.

Nagrinėjamo ginčo atveju Privalomojo nurodymo nevykdymas negali būti paremtas prielaidomis. Teismas, įpareigodamas atsakovę vykdyti Privalomąjį nurodymą, privalo vadovautis pagrįstais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtintų Privalomojo nurodymo nevykdymo aplinkybes ir būtų faktiniu ir teisiniu pagrindu įpareigoti atsakovę vykdyti Privalomąjį nurodymą.??? ???

Būtent bylos duomenys patvirtina priešingai, tai, jog Privalomasis nurodymas buvo vykdomas. Iš Inspekcijos pareigūnų atliktų vėlesnių 2020 m. rugsėjo 9 d. ir 2020 m. lapkričio 14 d. patikrinimų duomenų matyti, jog Įrenginio vartai buvo uždaryti, atidaromi bei uždaromi įvažiuojant ir išvažiuojant transporto priemonėms.

Taigi, galimi Privalomojo nurodymo nevykdymo epizodai, nustatyti Inspekcijos pareigūnų 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimų metu, buvo pavieniai ir atsitiktiniai vartų Nr. 2 neuždarymo atvejai, galimai susiję su Įrenginio technologiniais procesais, kurie niekaip nepatvirtina fakto, jog Privalomasis nurodymas buvo nevykdomas.

Akivaizdu, jog nėra jokio teisinio ir objektyvaus faktinio pagrindo išvadai, jog Privalomasis nurodymas buvo nevykdomas ir dėl to būtina įpareigoti atsakovę priverstine tvarka, teismui įpareigojant atsakovę, vykdyti Privalomąjį nurodymą.

Pažymėtina, jog vien aplinkybė, jog iš Įrenginio teritorijos sklido nemalonūs kvapai ir buvo gaunami gyventojų skundai, nesuteikia Inspekcijos pareigūnams teisės imtis nenuoseklių ir pavienių faktų fiksavimo, kurie galimai nesusiję su nemalonaus kvapo sklidimu, nenustačius esminio Įrenginio galimo netinkamo technologinių procesų sutrikimo, kuris galimai buvo kvapų sklidimo priežastimi. Teismo nuomone, tokio fakto nustatymui reikia specialių žinių, o ne tik Įrenginio vizualinės apžiūros, kaip buvo daroma minėtų 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimų metu.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akto Nr. PA21-463 duomenys nebuvo objektyvūs. 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akto Nr. PA21-463 turinys patvirtina, jog atsakovės atstovas patikrinimo 2020 m. rugsėjo 4 d. metu atsisakė teikti duomenis, pasirašyti aktą, t. y. geranoriškai vengė dalyvauti patikrinime.

AAVKĮ 16 straipsnio, reglamentuojančio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmus atliekant juridinių asmenų veiklos patikrinimą, 4 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo, atlikęs patikrinimą, surašyti patikrinimą įforminantį dokumentą ir jeigu juridinio asmens atstovas patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jo rasti, arba vengia dalyvauti patikrinime, patikrinime turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma patikrinimą įforminančiame dokumente.

Inspekcijos pareigūnai, atlikę 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, liudytojo nekvietė ir 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akte Nr. PA21-463 apie tai nenurodė, nors atsakovės atstovas savo neveikimu akivaizdžiai vengia dalyvauti patikrinime. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo buvo atliktas pažeidžiant AAVKĮ 16 straipsnio 4 punkte nurodytas procedūras, todėl negali būti laikomas objektyviu, pagrįstu ir teisingu.

Privalomojo nurodymo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalies 1 punkto (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) nuostatose nustatytas ūkio subjektų veiklos minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas, reiškiantis, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą. Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektui, šis principas taip pat taikytinas ir atsakovės veikla turėjo būti vertinama atsižvelgiant į faktinę objektyvią situaciją, o ne į formalius ir nepagrįstai nustatytus pažeidimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą, konstatuoja, jog Inspekcijos pareigūnai netinkamai nustatė ir įvertino visas faktines aplinkybes dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo. Privalomojo nurodymo nevykdymo faktas neįrodytas. Byloje nėra nustatyta neginčytinų duomenų, jog atsakovė laiku neįvykdė Privalomojo nurodymo. Pareiškėjui neįrodžius Privalomojo nurodymo nevykdymo aplinkybių, kurios yra faktinis pagrindas įpareigoti atsakovę vykdyti Privalomąjį nurodymą, nėra ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjo 2744,28 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro ieškinio analizė, atsiliepimo į ieškinį parengimas, pasirengimas ir atstovavimas 2021 m. kovo 18 d. teismo posėdyje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Teismo sprendimu buvo apgintos atsakovo teisės, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2020 m. spalio 12 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad atsakovui teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokatė R. J.-M.. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina teismui pateiktos sąskaitos-faktūros su specifikacijomis ir duomenys patvirtinantys apie paslaugų apmokėjimą.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis).

Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už atsiliepimą į ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Atsakovo atstovės advokatės pasirašytas atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 19 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1398,5 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimo parengimą – 3496,25 Eur (1398,5x2,5). Atsakovo nurodyta paslauga ieškinio analizė laikytina sudėtinė atsiliepimo parengimo dalis ir nevertintina kaip atskira teisinė paslauga. Atsakovo prašoma 1820 Eur + PVM (280 (ieškinio analizė) + 1540 (atsiliepimo parengimas) + PVM) suma neviršija maksimalios priteistinos sumos už atsiliepimo parengimą.

Atsakovo atstovė advokatė dalyvavo teismo posėdyje 2021 m. kovo 18 d. (posėdis truko 49 min). Todėl už dalyvavimą teismo posėdyje galima priteisti suma yra 145,48 (1454,8x0,1x1) (Rekomendacijų 8.19, 9, 10 p). Atsakovas neišskiria kiek laiko truko pasiruošimas teismo posėdžiui. Iš pateiktos teismui 2021 m. kovo 15 d. ataskaitos matyti, jog paslaugos (pasirengimas ir atstovavimas 2021 m. kovo 18 d. teismo posėdyje) trukmė sudaro 2 val., todėl spręstina, jog pasiruošimas truko vieną valandą, kadangi atstovavimas teismo posėdyje – vieną valandą. Maksimali galima priteisti suma yra 145,48 Eur (1454,8 (2020 m. III ketv.)x0,1x1). Maksimali galima priteisti suma už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. kovo 18 d. teismo posėdyje yra 290,96 Eur. Prašoma 338,80 Eur suma viršija maksimalią priteistiną sumą, todėl ji mažintina iki 290,96 Eur.

Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, į bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių reikalingumą bei į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas atsakovo naudai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad atsakovas patyrė 2493,16 Eur ((1820 Eur + PVM (382,20 (1820x0,21))+290,96 Eur) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios atsakovui priteistinos iš pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti atsakovui VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui iš pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2493,16 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt trys eurai ir 16 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė