Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam T. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gruodžio 13 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 3 mėnesių 24 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. gruodžio 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis už gerą elgesį bei darbą buvo skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme koregavimui, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

T. Š. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį - 4 metų 1aisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis prie bausmės iš dalies pridėta Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu skirta bausmė - galutinė bausmė 6 metai 1aisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 21 para arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu - galutinė bausmė 14 parų arešto. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalis -1 metai 1aisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu - 8 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu skirta bausme - galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu subendrintos 2021 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės - galutinė bausmė 6 metai 6 mėnesiai 10 dienų 1aisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi skirta bausme - galutinė bausmė 7 metai 10 dienų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2028 m. balandžio 7 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis T. Š. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados nuteistajam T. Š. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, nors ir Komisijos nutarime pažymima, jog stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad T. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per bausmės atlikimo laiką skatintas 3 kartus (paskutinį kartą 2023 m. lapkričio 10 d.), turi deklaruotą gyvenamąją vietą, turi žmonos sutikimą, kad pas ją atvyktų trumpalaikių išvykų metu nurodytu adresu, dirba, iš atlyginimo yra vykdomos išskaitos skoloms mažinti, taip pat pagal išgales moka savarankiškai, palaiko artimus santykius su šeima (seserimis, mama, žmona, vaikais) tiek telefonu, tiek trumpalaikių išvykų metu. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, galiojančių nuobaudų neturi, reiškia palankias nuostatas savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios, pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvyksta į trumpalaikes išvykas namo.

Bylos duomenys patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką T. Š. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vis dar išlieka nemažai nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų; anksčiau dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Ir nors vertinimo metu yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (oficialiai patvirtinta gyvenamoji vieta; reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje), tačiau šie apsauginiai veiksniai, kaip jau buvo minėta nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo darydamas nusikalstamas veikas. Nusikaltimai arba už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, arba finansinio motyvo, todėl priskiriami nuteistojo nusikaltimo modeliui. Nusikaltimai nėra sunkesni už ankstesnius. Dalyje nusikaltimų veikė su bendrininkais. Kaltę pripažįsta iš dalies. 2004 m. gruodžio 24 nuteisimu pažeidė ankstesnio teistumo laisvės atėmimo atidėjimą (pažeidė lygtinio sąlygas), taip pat pirmųjų teistumų tarpe figūruoja vagystės su įsibrovimu. Atsižvelgiant į tai, teismui kyla pagrįstų abejonių T. Š. reintegracija į visuomenę, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistasis yra lengvai paveikiamas, „prišnekamas“, gana greit pasiduoda kitų įtakai. Pripažįsta, jog dalis iš jo draugų laisvėje veda asocialų gyvenimo būdą, o tam tikrais laikotarpiais jų įtakojamas taip elgiasi ir jis pats, tačiau nemano, kad reikėtų atsiriboti nuo bendravimo su jais. Vertinant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog paskutiniu metu T. Š. būdingas įsitraukimas į nusikalstamą veiką (visos veikos tokio paties pobūdžio - finansinio, neskaitant atvejų kai buvo nuteistas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą). Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka 4-ą kartą Lietuvoje, tačiau kalėjęs yra ir užsienyje. Pagrindinis pajamų šaltinis laisvėje buvo gaunama alga, nedarbingumo laikotarpiais gaudavo pašalpas iš Užimtumo tarnybos. Atlyginimo, kaip pats nurodo, užtekdavo pagrindinėms reikmėms patenkinti - įsigyti maisto, drabužių, sumokėti mokesčius. Pripažįsta, jog gavęs atlyginimą kažkiek maisto įsigydavo, sumokėdavo už elektrą, o likusius išleisdavo „vitaminam“ (taip vadina psichiką veikiančias medžiagas kurias vartojo). Pokalbio metu nurodo, jog buvo laikotarpis, kurio metu narkotines medžiagas (amfetaminą) vartodavęs sistemingai, kaip būdą atsipalaiduoti. Teigia, jog paskutinį kartą šių medžiagų vartojo 2014 metais bei nurodo, jog jų vartojimą nutraukti padėjo tai, jog buvo sulaikytas bei įkalintas. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis nedalyvavo jokiose programose, skirtose narkotinių medžiagų vartojimo prevencijai, intervencijai. Šiuo metu geba įvardinti narkotinių medžiagų vartojimo žalą ne tik organizmui bei psichikai, tačiau ir kitoms gyvenimo sritims bei visuomenei. Be to, T. Š. mano, jog buvusią narkotinių medžiagų vartojimo problemą išsprendė bei nemano, jog ateityje dar kada vartos narkotines medžiagas. T. Š. pripažįsta, jog nesaikingas alkoholio vartojimas jam nekelia problemų, tačiau bausmės atlikimo metu buvo užfiksuotas alkoholio vartojimo atvejis, nustatytas 0.7 prom. alkoholio kiekis kraujyje, už tai vieną kartą baustas drausmine nuobauda, antrą kartą drausmine nuobauda baustas už tai, kad gamino, įsigijo arba laikė draudžiamus daiktus. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Vertinimo metu stebima, jog nuteistasis geba atpažinti tam tikras problemas (pvz. narkotinių medžiagų vartojimas), tačiau įvertina tik išorines aplinkybes paskatinusias nusikalsti ir nesigilina į vidines priežastis. Nuteistasis yra linkęs kaupti jausmus bei išgyvenimus savyje, išlieka atsargus ir gali sunkiai priimti specialistų pagalbą, nes yra įsitikinęs, kad su problemomis turi susidoroti pats. Be to, stebima, jog T. Š. ne visuomet taikė tinkamas problemų sprendimo strategijas arba iš viso vengė jas spręsti, tikėdamasis, jog jos savaime išsispręs. Šiuo metu teisės pažeidėjas geba atpažinti priežasties - pasekmės ryšį, tačiau yra pernelyg susikoncentravęs į pasekmes sau, o neįvertina pasekmių aplinkiniams, nukentėjusiems asmenims. Kalbėdamas apie ateitį nurodo konkrečius ir įgyvendinamus planus (kuo greičiau išeiti į laisvę), tačiau ne pilnai geba įvardinti konkrečius žingsnius, ką turi padaryti, kad šiuos planus sėkmingai įgyvendintų. Vertinimo metu stebima, jog nuteistasis yra gana egocentriškas, susikoncentravęs į save bei jam trūksta empatijos nukentėjusių asmenų atžvilgiu. Vertinimo metu nuteistasis neigia įvykdęs, kai kurias nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, racionalizuoja, pateikia savo įvykių versiją. Be to, stebima, jog nuteistasis linkęs vadovautis bei pritarti tam tikroms nuteistųjų neformaliosios taisyklėms. Nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas jau pirmojo teistumo 1996 m. metu, tačiau asmuo įvykdė naują nusikaltimą taip pažeisdamas probacijos sąlygas, o vėliau jas yra pažeidęs dar ne kartą. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. Š. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas atkreipia dėmesį, kad vidutinė rizika yra nustatoma eilėje buvusių vertinimų (2022 m. lapkričio 16 d., 2023m. gegužės 2 d., 2024 m. sausio 29 d.) ir paskutiniu 2024 m. liepos 7 d. vertinimu liko nepakitusi ir nustatyta vidutinė rizika pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Todėl, nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčio nuteistojo elgesyje, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.

Teismo vertinimu, T. Š. neatliktos bausmės dalis (3 metai 3 mėnesiai 24 dienos), atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. Š. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam T. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.