Kauno apygardos teismo nutartis

2016-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1406-290/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-28
Bylos Nr.
1S-1406-290/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
J. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1406-290/2016
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo J. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 95-233 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam J. J.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. J., Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 12 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi skirta bausmė subendrinta su 2008 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 metų 2 mėnesiams. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2008 m. lapkričio 11 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 11 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 4 metai 3 mėnesiai 12 dienų.Komisija 2016 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 95-233 nutarė taikyti nuteistajam J. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nuteistasis J. J. nedaro pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis J. J. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.Skunde nurodo, kad nors įstatymas numato, kad lygtinio paleidimo sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, tačiau apylinkės teismo teisėjas kapstosi po jo praeitį, buvusią iki bausmės atlikimo, kuri niekaip nesusijusi su bausmės atlikimu. Pažymi, kad bausmės atlikimo metu jis nebaustas, 14 kartų paskatintas.Nuteistasis savo skunde taip pat nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, darytomis remiantis socialinio tyrimo išvada, kad jis vienišius, neaiškūs jo socialiniai ryšiai su artimaisiais, jo savivertės jausmas vidutinis. J. J. pažymi, kad jis visada palaikė ir palaiko labai gerus socialinius ryšius su artimaisiais, jau 8 metai siunčia savo nepilnamečio sūnaus ir motinos išlaikymui po 30 eurų. Bendrauja su jais visais įmanomais būdais. Dėl savivertės jis nurodo, kad sau priekaištauja, save smerkia ir labai gailisi, kad anuomet nesusitvardė ir padarė nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas.Savo skunde nuteistasis nesutinka ir dėl teismo nutartyje akcentuoto ankstesnio jo teistumo, dėl neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies bei pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Mano, kad aplinkybė, jog praeityje buvo teistas, nesudaro pagrindo nepaleisti jo lygtinai. Pažymi, kad įstatymas suteikia galimybę būti paleistam lygtinai su intensyvia priežiūra atlikus pusę bausmės laiko, niekur nėra nurodoma, kokia neatliktos bausmės dalis laikoma didele, o kokia maža. Jo atliktos bausmės dalis leidžia būti paleistam lygtinai, todėl toks teismo argumentas naikintinas. J. J. nurodo, kad Komisijos nutarime nurodyta, kad jis už gerą elgesį ir stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose 14 kartų buvo paskatintas, kas įrodo, jog jo pažanga akivaizdi. Apylinkės teismas nutartyje nesirėmė teigiamai jį charakterizuojančia medžiaga, todėl buvo šališkas, nurodė tik neigiamas aplinkybes esančias jo byloje, taip pat kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, neužsimindamas apie tai, kad jis prisideda prie savo šeimos materialinės gerovės ir kitų teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Nuteistasis J. J. nesutinka ir su nurodytomis išvadomis dėl nustatytų jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galimai didinančių veiksnių. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nuteistasis nurodo, kad lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, kuriuose įsitikino, kad vartoti alkoholį yra negerai, šiai dienai jis yra įsitikinęs, jog gyvenimas be alkoholio yra daug gražesnis ir prasmingesnis, todėl laisvėje planuoja jį vartoti labai atsakingai. Dėl mąstymo ir elgesio nuteistasis skunde nurodo, jog jam labai gaila, kad kartais gal kiek impulsyviai sureaguodavo į tam tikras situacijas, iš savo skaudžios patirties suprato, kad taip elgtis negalima, prie gero niekaip neprives. Išėjęs į laisvę nesiruošia kartoti tų pačių klaidų, pasimokė ir nori ramiai nugyventi likusį gyvenimą. Dėl gyvenimo stiliaus ir draugų J. J. tvirtina, jog negalima asmens nepaleisti į laisvę remiantis tuo, kad prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą jis turėjo draugų, nes tai niekaip nesusiję su jo pasitaisymu. Su draugais nepalaiko jokio ryšio ir neturi jokio noro juos užmegzti bei išėjęs į laisvę neketina gyventi taip, kaip iki to. Bausmės atlikimo metu padarė tinkamas išvadas.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. J. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą J. J. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, matyti, jog ši rizika nustatyta kaip vidutinė – 64 balai, jo smurtinio nusikaltimo rizika pagal smurto rizikos įvertinimo metodiką HCR-20, taip pat įvertinta kaip vidutinė.Įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju su skundu apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu net 14 kartų skatintas. Nors nuteistasis nuobaudų neturi, tačiau J. J. pažeidimą, už kurį buvo apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, jis padarė vos prieš kelis mėnesius, tai yra 2016 m. rugsėjo 23 d., kas rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nėra nepriekaištingas bei kas leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą ir tai, kad jo požiūris yra pasikeitęs, aukštesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis jau ilgą laiką dirba pataisos namuose, bendrauja bei teikia išlaikymą savo sūnui, motinai, aktyviai dalyvauja pataisos programose, tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, J. J. gyvenimo būdas chaotiškas, kadangi nurodomas, kaip neturintis pastovios gyvenamosios vietos, nors planuoja gyventi pas motiną, iki suėmimo buvo bedarbis, išėjęs į laisvę ketina kreiptis į darbo biržą, tikėtina, kad gali neturėti nuolatinio pajamų šaltinio ir būti priklausomas nuo pašalpų. Pažymėtina, kad iki suėmimo, kuomet neturėdavo pinigų – gyvendavo kur pasitaiko. Nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau gyveno asocialų gyvenimą, kad dideliais kiekais vartodavo alkoholį ir nors skunde nurodo, kad supranta jo vartojimo žalą, tačiau pasiryžęs tik mažinti suvartojamo alkoholio kiekį. Nustatyta, kad J. J. savivertės lygis vidutinis, kalbėdamas apie save sunkiai geba apibūdinti save kaip asmenybę, teigia, kad yra tylus, kartais turi sunkumų užmegzdamas ryšius su kitais asmenimis, save laiko vienišiumi, partnerės neturi, tačiau esama padėtis jį tenkina, yra patenkintas savimi tokiu, koks yra, linkęs pasitikėti savo patyrimu, nors apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes. Kaip nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga laikoma ir tai, kad J. J. nuteistas už tai, jog suduodamas daugybę smūgių į veidą bei krūtinę tyčia nužudė sugyventinę, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog bendraujant su nuteistuoju, jis siekia save pateisinti teigdamas, jog vienintelį kartą buvo praradęs savitvardą bei panaudojęs agresiją ir sugyventinei tesudavė vieną smūgį. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatoma ir eilė kriminogeninių veiksnių – tai informacija apie teisės pažeidimus (statinis nekintamas veiksnys), lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys ir kt. (dinaminiai kintami veiksniai). Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, t.y. 64 balai. Bylos duomenys patvirtina, kad J. J. savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad iš pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo metu nustatytų 64 balų, tik 20 balų sudaro statiniai (t.y. nekintami) kriminogeniniai veiksniai, likę 44 – dinaminiai (kintami, priklausomi nuo nuteistojo), kas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. J. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiuo atveju apylinkės teismas minėtose rekomendacijose įtvirtintomis nuostatomis vadovavosi iš dalies, o atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepagrįstai dar akcentavo ir komisijos narių balsavimo rezultatus bei likusią neatliktos bausmės dalį. Tačiau įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas daro išvadą, kad teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į visą tai daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o ją naikinti nuteistojo J. J. skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo J. J. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė