- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- e2-1998-433/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33323-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- V. G.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.3.7; 2.2.2.3.1.10; 3.2.6.1.
Vilnius, Laisvės pr. 79A 2019 m. birželio 28 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui 377-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti 377-ąją garažų statybos ir eksploatavimo bendriją pateikti šiuos dokumentus arba informaciją: 1) 2017 m. Bendrijos valdybos ūkinės – finansinės veiklos ataskaitą; 2) 2017 m. Bendrijos ūkinės – finansinės veiklos revizijos komisijos išvadas; 2) 2018 m. liepos 19 d. Bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolo kopiją; 3) 2016 m. J. J. – Bendrijos dokumentacijos, mat.-techninių vertybių, piniginių lėšų perdavimo – priėmimo aktą. 4) Bendrijos 2018 m. ūkinės – finansinės veiklos pajamų – išlaidų sąmatą; 5) Bendrijos 2017 – 2018m. bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros bei atnaujinimo planus; 6) už kokias bendrijos paslaugas ir kiek privalo mokėti vieno garažo savininkas 2018 metais ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas kartu su sutuoktine nuosavybės teise valdo garažus (boksus) (toliau – ir Turtas), kurie priklauso toje teritorijoje veikiančiai Bendrijai – atsakovui. Ieškovas nuo Turto įsigijimo dienos ne kartą kreipėsi į Bendriją su prašymu pateikti dokumentus ir informaciją Bendrijos veiklos ir valdymo klausimais, ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, ieškovo ieškinys buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad ieškovas turėjo galimybę susipažinti su prašomais dokumentais atvykęs į Bendrijos patalpas, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu. Po šio teismo sprendimo ieškovas, įvertinęs teismo sprendime išdėstytus argumentus teikė naujus prašymus Bendrijai dėl informacijos pateikimo, tačiau Bendrija nei 2017 m., nei 2018 m. viešai neskelbė jokių pagrindinių Bendrijos dokumentų (valdybos ataskaitų, ūkinės – finansinės veiklos pajamų – išlaidų sąmatos, revizijos komisijos išvadų). Su šiais dokumentais ieškovui buvo būtina susipažinti norint įgyvendinti savo kaip Turto savininko teises, tačiau ieškovui nebuvo suteikiama galimybė sužinoti esminės informacijos, tokios kaip, pavyzdžiui, kas buvo tvirtinama per visuotinį Bendrijos narių susirinkimą, neinformuojama apie nustatomus mokesčius ar jų dydį. Tai, kad Bendrija ir toliau nebuvo linkusi teikti dokumentų apie savo veiklą, rodo ir nepateikti atsakymai į 2017 m. rugsėjo 8 d. Bendrijos garažų savininkų prašymą. Ieškovas 2018 m. liepos 25 d. pateikė Bendrijai prašymą, kuriuo prašė pateikti šią informaciją ir dokumentus: 2017 m. Bendrijos valdybos ūkinės – finansinės veiklos ataskaitą; 2017 m. Bendrijos ūkinės – finansinės veiklos revizijos komisijos išvadas; 2018 m. liepos 19 d. Bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolo kopiją; 2016 m. J. J. – Bendrijos dokumentacijos, mat.-techninių vertybių, piniginių lėšų perdavimo – priėmimo aktą; Bendrijos 2018 m. ūkinės – finansinės veiklos pajamų – išlaidų sąmatą; Bendrijos 2017–2018 m. bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros bei atnaujinimo planus; už kokias bendrijos paslaugas ir kiek privalo mokėti vieno garažo savininkas 2018 metais. Į šį prašymą Bendrija 2018 m. rugpjūčio 6 d. pateikė atsakymą, kuriuo nei vienas ieškovo reikalavimas nebuvo patenkintas dėl neva nepagrįsto ieškovo prašymo ir neįvardytos informacijos panaudojimo priežasties. Ieškovo prašymu 2018 m. rugpjūčio 20 d. antstolis A. N. atvyko Bendrijos buveinę ir užfiksavo tai, kad Bendrijos skelbimų lentoje nėra ieškovo prašomos informacijos bei dokumentų. Bendrijos pirmininkas jokių prašomų Bendrijos dokumentų kopijų bei informacijos ieškovui nesuteikė ir prašė ieškovo paskirti datą, kada visi susirinkę Bendrijos valdybos nariai galės ieškovo prašymą Bendrijai patenkinti. 2018 m. rugsėjo 6 d. įvyko Bendrijos valdybos susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta 2018 m. rugsėjo 18 d. surengti Bendrijos valdybos posėdį. Į šį posėdį buvo numatyta pakviesti ieškovą ir svarstyti jo prašymus, analizuoti pretenzijas bei jų pagrįstumą. Atvykęs į 2018 m. rugsėjo 18 d. Bendrijos valdybos posėdį ieškovas buvo verčiamas iš naujo rašyti prašymus Bendrijai. Jokių Bendrijos dokumentų kopijų ir jokios informacijos ieškovas (kaip buvo žadėta antstolio A. N. apsilankymo metu) negavo, Bendrijos valdyba vienašališkai nukėlė informacijos bei Bendrijos dokumentų kopijų suteikimą neapibrėžtam laikotarpiui. Dėl šios priežasties, ieškovas neturi kitos išeities kaip tik reikalauti atsakovo pateikti prašomus dokumentus ir informaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas 377-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinyje išdėstytais reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti, ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dauguma keliamų ieškinyje reikalavimų prašyme nekiltų, jeigu ieškovas dalyvautų 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – ir Bendrija) susirinkimuose, kuriuose ir sužinotų visą jam rūpimą informaciją. Be to, apie tai rašo ir pats ieškovas, nurodydamas ieškinyje, kad Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę be balsavimo teisės dalyvauti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais. Antra, ieškovas kelia informacijos gavimo klausimus, kurie, analogiškai jau buvo išspręsti ir todėl turėtų, sąžiningai besielgiančiam žmogui, nebekilti. Nes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl informacijos gavimo. Šiame sprendime buvo nustatyta, kad ieškovui buvo suteikta galimybė susipažinti su prašomais dokumentais, tačiau ieškovas, pats nepakankamai vykdė pareigą bendradarbiauti ir t. t. Tame sprendime teismas taip pat konstatavo, kokiu būdu galima susipažinti su ieškovui rūpimais dokumentais. Šį teismo sprendimą patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi palikęs galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Tačiau, praėjus tik trims savaitėms po Vilniaus apygardos nutarties priėmimo, ieškovas vėl pradeda dokumentų reikalavimo kampaniją – turima omenyje 2018-07-25 dienos V. G. prašymas bendrijos valdybai dėl dokumentų jam pateikimo. Todėl, tokio V. G. elgesio, kaip piktnaudžiavimu civilinėmis procesinėmis teisėmis, įvardinti negalima ir todėl prašytina teismo skirti ieškovui baudą už tokį elgesį. Trečia, V. G. nenurodo, kokiems tikslams naudos gautą informaciją. Nenurodė, taip pat, kokiam tikslui naudos informaciją, kai buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimas. Nenurodo, kokiam tikslui jam reikalinga informacija 2018-07-25 dienos V. G. prašyme bendrijos valdybai. Nenurodyta, ką darys su informacija, kurios prašo šiuo ieškiniu. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad jau nuo 2015 metų V. G. iš bendrijos reikalauja įvairios informacijos, manytina, kad gauti prašomą informaciją nėra ieškovo tikslas, antraip, informacijos gavimo tikslu jis apsilankytų bendrijos susirinkime. Ieškovas pateikia 2017-09-08 dienos raštą, kuriuo, neva, kreipėsi su kitais garažų savininkais į bendriją dėl informacijos gavimo. Bet ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad šis prašymas yra gautas bendrijoje, o daro išvadą, kad į jį nepateikti atsakymai. Šiame rašte išdėstytų dokumentų turinys nėra identiškas ieškinyje išdėstytiems reikalavimams, todėl nėra aišku, ką ieškovas įrodinės šiuo prašymu. Be to, šio prašymo struktūra kelia abejonių dėl jo tikrumo – ieškovas turėtų pateikti į posėdį jo originalą. Ieškovas nurodo, kad bendrijos valdymo organų sprendimai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu bei priežiūra, mokesčių rinkimu ir pan., yra privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, yra jie bendrijos nariais, ar ne. Tačiau ieškinyje reikalaujamų pateikti dokumentų nėra paaiškinta, kurie dokumentai turi informacijos apie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą bei priežiūrą ir susiję su mokesčiais. Todėl, atsakovas negali tinkamai atsikirsti arba pateikti turimus dokumentus ir ne per teismą. Ieškovas jau ankščiau deklaravo, kad bendrijos valdyba jo klausimus spręstų pasikvietusi V. G., tačiau jo klausimus susiruošusi spręsti ji nei viename posėdyje iš trijų jo nesulaukė. Tai yra, jis neatvyko nei 2015-09-26, nei 2016-03-09, nei 2016-07-07 dienomis surengtus valdybos posėdžius. Ieškovas pamiršta tai, kad naudojimasis turtu neturi pažeisti kitų asmenų teisių. Tai yra, nemokėdamas už elektrą, šiukšlių išvežimą ir kt., ieškovas kaip tik ir pažeidžia kitų asmenų teises. Be to, ieškovui primintina, kaip nurodo Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis <...l. Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareinąs, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.>. Tai yra, kiekvienam privalu reikalauti ne tik teisių, bet ir vykdyti jam priklausančias pareigas. Ieškovas prašė jau ankščiau jam pateikti dokumentus 2013 metų ūkinės – finansinės veiklos revizijos komisijos patikrinimo aktą, nors V. G. pirmąjį garažą įsigijo tik 2016-05-06 pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Tai tik dar kartą patvirtinama, kad ieškovui neaiškiems tikslams reikalingi dokumentai ir dokumentų reikalavimu jis užsiima jau ne pirmi metai. Atsakovo manymu, ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, nes nenurodė, kokiam tikslui jam reikia įvairios informacijos už įvairius bendrijos gyvavimo metus bei kokia informacija yra gautina iš jo reikalaujamų dokumentų.
Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas advokatas S. U. ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas P. E. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą bei visiškai nepagrįstą. Pažymėjo, kad visi ieškovo reikalaujami dokumentai yra pateikti, o Bendrijos 2018 m. ūkinės – finansinės veiklos pajamų – išlaidų sąmatos pateikti negali, nes tokios nėra ir niekada nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas V. G. yra įsigijęs keletą negyvenamųjų patalpų – garažų (boksų), esančių 377-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos teritorijoje. Ieškovas tvirtina, kad teikė Bendrijai prašymus dėl informacijos pateikimo, tačiau Bendrija nei 2017 m., nei 2018 m. viešai neskelbė jokių pagrindinių Bendrijos dokumentų (valdybos ataskaitų, ūkinės – finansinės veiklos pajamų – išlaidų sąmatos, revizijos komisijos išvadų). Su šiais dokumentais ieškovui buvo būtina susipažinti norint įgyvendinti savo kaip Turto savininko teises, tačiau ieškovui nebuvo suteikiama galimybė sužinoti esminės informacijos. Atsakovo teigimu, ieškovo keliami reikalavimai nekiltų, jeigu jis dalyvautų 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos susirinkimuose, kuriuose ir sužinotų visą jam rūpimą informaciją.
Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo V. G., kaip garažų, esančių 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos teritorijoje, savininko, teisės gauti jį dominančius dokumentus ir informaciją apie atsakovo – 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos veiklą.
Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), o teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).
Šioje vietoje paminėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d., išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui 377-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl įpareigojimų pateikti dokumentus ir informaciją, sudaryti elektros, bendro naudojimo komunikacijų, inžinerinės įrangos ir tinklų naudojimosi sutartis ir atsakovo 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos priešieškinį ieškovui V. G. dėl 1 086,75 Eur skolos už garažo Nr. 95 priklausančius komunalinius mokesčius bei nario mokestį ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė ieškovo V. G. ieškinį atmesti, o atsakovo 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos priešieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas šiame sprendime taip pat konstatavo, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisė gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais, taip pat informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. DNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla.
Nagrinėjamu atveju, atsakovo 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatuose nėra nustatyta informacijos pateikimo tvarka, tačiau įstatų 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad patalpų savininkai, be įstatuose išvardintų teisių, turi teisę įgyvendinti DNSBĮ ir kituose teisės aktuose nustatytas teises.
DNSBĮ ir Bendrijos įstatai nenustato, kokia forma (prašomų susipažinti dokumentų kopijomis, jų išrašais, siunčiant nurodytu adresu paštu ar elektroniniu paštu, ar užtikrinant sąlygas susipažinti su jam rūpima Bendrijos informacija Bendrijos patalpose, ar kt.) turi būti teikiama informacija.
Aukščiau minėtu teismo sprendimu taip pat pažymėta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra spręsta bylų, kuriose būtų išaiškinta, būtent kokia forma turi būti teikiama informacija, o kokia forma informacijos teikimas būtų nepriimtinas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-686/2016 pasisakė, kad kai nėra nustatyta informacijos teikimo formos taisyklių, asmenys, iš kurių turintis teisę ir reikalaujantis informacijos, bei ją teikiantis, turi pasirinkti informacijos teikimo formą, atitinkančią teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis: civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus), taikytinus visiems civilinių teisinių santykių subjektams. Kreipdamiesi į bendriją dėl informacijos gavimo nariai ir bendrijos įgalioti teikti informaciją organai (bendrijos pirmininkas) turi tarpusavyje bendradarbiauti, padėti vienas kitam įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-686/2016).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas atsakovui teikė 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2018 m. liepos 25 d. prašymus dėl informacijos pateikimo. Atsakovas 2018 rugpjūčio 6 d. atsakymu į ieškovo 2018 m. liepos 25 d. prašymą nurodė, jog dauguma keliamų prašyme klausimų nebekiltų, jeigu ieškovas dalyvautų 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos susirinkimuose. Keliami informacijos gavimo klausimai, kurie, analogiškai jau buvo išspręsti ir todėl turėtų, sąžiningai besielgiančiam žmogui, nebekilti. Pažymėjo, kad ieškiniu, kurį jau išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu, buvo prašyta įpareigoti 377-ąją garažų statybos ir eksploatavimo bendriją pateikti informaciją, kuri yra analogiška išdėstytai 2018 m. liepos 25 d. prašyme. Pabrėžė, jog ieškovas kartojasi ir tokiu būdu ignoruoja teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą. Taip pat pažymėjo, kad šiame sprendime buvo nustatyta, jog ieškovui buvo suteikta galimybė susipažinti su prašomais dokumentais, tačiau ieškovas pats nepakankamai vykdė pareigą bendradarbiauti; sprendime teismas taip pat konstatavo, kokiu būdu galima susipažinti su rūpimais dokumentais. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo valdyba ne kartą kvietė ieškovą dalyvauti jos posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiami būtent ieškovui aktualūs klausimai, tačiau nė į vieną iš posėdžių ieškovas neatvyko. Atsakovas taip pat pažymėjo ir teismas sutinka su nurodytu, jog ieškovo pateiktas 2017 m. rugsėjo 8 d. raštas, kuriuo, neva, buvo kreiptasi su kitais garažų savininkais į bendriją dėl informacijos gavimo, – kelia abejonių dėl autentiškumo. Ieškovas nepateikė šio rašto originalo, todėl jo turinys vertintinas kritiškai (CPK 185 straipsnis).
Taigi, iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių, konstatuotina, kad ieškovo teisės pažeistos nebuvo – jam buvo ir yra suteikta galimybė susipažinti su prašomais dokumentais, tačiau ieškovas pats nepakankamai vykdė ir / ar vykdo pareigą bendradarbiauti su atsakovu, todėl ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos proceso metu atsakovas pateikė teismui ir ieškovui jo reikalaujamus, aukščiau išvardintus, dokumentus, išskyrus Bendrijos 2018 m. ūkinės – finansinės veiklos pajamų – išlaidų sąmatą, kurios atsakovas pateikti negali, kadangi tokios nėra ir niekada nebuvo. Taigi, nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad ieškinys atmestinas ir dėl to, kad išnyko ieškinio dalykas, ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iki sprendimo priėmimo.
Atsakovas šioje byloje prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Žinia, kad CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.
Tačiau CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teismo vertinimu, ieškovo V. G. ieškinio šioje byloje pareiškimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, V. G., kaip garažų, esančių 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos teritorijoje, savininkas, turi teisę gauti jį dominančius dokumentus ir informaciją apie atsakovo – 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos veiklą. Tai reiškia, kad ieškovas, įgyvendindamas savo nuosavybės teises, buvo įsitikinęs, jog elgiasi sąžiningai, pasirinkdamas jam prieinamą savo teisių gynimo būdą. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms dėl ieškovo turimos reikalavimo teisės į atsakovą, teismas pripažįsta, jog ieškovas neveikė nepagrįstai, nesąžiningai ir nenorėjo piktnaudžiauti teise, kas reiškia, jog ieškovo elgesys neatitinka požymių, kurie būdingi piktnaudžiavimu teise. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui atmestinas, nes šiuo atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau pagal to paties straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju byla buvo inicijuota dėl to, kad atsakovas nepateikė ieškovui prašomų dokumentų ir informacijos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina tai, kad ieškovas pats būdamas nepakankamai aktyvus prisidėjo prie to, kad negavo norimos informacijos ir dokumentų, nors tokią galimybę, kaip konstatuota aukščiau, – turėjo, jei būtų dalyvavęs atsakovo – 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, susirinkimuose. Be to, ieškiniu reikalauti pateikti dokumentai ir informacija buvo pateikti bylos nagrinėjimo metu. Taigi įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad jei ieškovas laiku ir tinkamai būtų vykdęs savo kaip negyvenamųjų patalpų – garažų (boksų) savininko teises bei atitinkamai pareigas, jam nebūtų reikėję inicijuoti šios civilinės bylos arba bylos nagrinėjamas nebūtų užtrukęs (byla inicijuota 2018 m. spalio 23 d.). Būtent dėl paminėto netinkamo ieškovo elgesio jis patyrė bylinėjimosi išlaidas, o tai pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį sudaro pagrindą netenkinti ieškovo prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kita vertus, atsakovui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra pagrindo, nes prašomus pateikti dokumentus ir informaciją jis pateikė bylos nagrinėjimo metu, bet ne tuomet, kai ieškovas prašė juos pateikti. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas – atmestini.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteisiamos, kadangi yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 Eur suma.
Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 268–270 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.