Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą,- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini), nedirbančio, registruoto darbo biržoje, aukštesniojo išsilavinimo, vedusio, teisto, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2013 m. spalio 7 d., 8 val. 35 min., Marijampolės rajono savivaldybėje, kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 66 kilometre vairavo automobilį DAF FT XF105.460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „V.“, būdamas neblaivus (alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARBH-0012, metrologinės patikros sertifikato Nr. 1401071, paklaida ± 0,02 promilės, jam nustatytas 0,61 promilės girtumas – lengvas girtumo laipsnis), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Šiais savo veiksmais E. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

E. G. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo labai nuoširdžiai gailisi, net negali nupasakoti, kaip dabar supranta jo padarymo pasekmes. Teismui paaiškino, kad nuo 2013-05-07 dirbo UAB „V.“ vairuotoju, kur perveždavo krovinius, veždavo atsakingus krovinius, kurie kitiems vairuotojams nebūdavo patikimi. Važiuodavo į užsienio valstybes, dažniausiai į Vokietiją ir Švediją. Dirbdavo labai atsakingai ir sąžiningai. Spalio 4 d. Vokietijoje pasikrovė tris krovinius ir važiavo į Lietuvą. Vienas krovinys buvo labai pavojingas ir jam kėlė didelę baimę ir atsakomybę dėl apsaugojimo, nes tai buvo video magnetofonai, kita buitinė technika, kadangi pagal grafiką jis turi kelyje sustoti ir pailsėti, o jo automobilio priekaba aptraukta brezentu, galas neužrakinamas, todėl reikia pačiam žiūrėti, kaip apsaugoti krovinį nuo vagių. Nuo spalio 5 d. iki spalio 6 d., tik įvažiavęs į Lietuvą, netoli Kalvarijų, jis stovėjo automobilių aikštelėje. Pirmą naktį jis stovėjo kartu su kitu lietuviu, privažiavę vienas prie kito automobilių priekabų galus, o kitą naktį to lietuvio nebebuvo, todėl ėjo bendrauti su rusais, stovinčiais aikštelėje. Rusai gėrė alų, todėl jis irgi nusinešė tris butelius po litrą alaus, kad užmegzti kontaktus. Jis išgėrė savo nusinešto alaus, dar buvo pavaišintas alumi ir į savo automobilį grįžo apie 20.30 val., kur iki 21.30 val. žiūrėjo televizorių, o po to nuėjo miegoti. Jis tą vakarą jautėsi išgėręs, tačiau naktį miegojo ir jam buvo nustatyta krovinį prie Kauno nuvežti tik po pietų. Tačiau iš ryto paskambino įmonės direktorius ir pasakė, kad krovinį reikia nuvežti kuo greičiau, iki pietų. Jis atsikėlė, degalinėje nusiprausė, pasiėmė karšto maisto ir išvažiavo, nes jautėsi gerai ir tikrai negalvojo, kad jam gali būti nustatytas girtumas. Tačiau matyt kelionėje buvo gerai neišsimiegojęs, normaliai nepavalgęs, ta atsakomybė ir baimė dėl krovinio padarė savo ir kai jį, pavažiavusį keliolika kilometrų nuo stovėjimo vietos, sustabdė policijos pareigūnai, kurie stabdė visus automobilius, jam buvo nustatytas girtumas, jis buvo nušalintas nuo vairavimo. Po to laukė atvažiuojančio įmonės direktoriaus, su kuriuo kartu išvežiojo ir iškrovė krovinį ir grįžo į namus. Nuo spalio 11 d. jis yra atleistas iš darbo, pats parašė prašymą atleisti, nes taip sutarė su direktoriumi, kadangi su laikinu vairuotojo pažymėjimu į užsienį važiuoti nebegalėjo. Jeigu jam nebūtų atimta teisė vairuoti, tai įmonės direktorius jį iš karto priimtų atgal į darbą. Iš pradžių jis pats ieškojosi darbo pas ūkininką J. ir AB „D.“, tačiau negavęs, įsiregistravo darbo biržoje. Jokių pajamų šiuo metu negauna. Šeimoje jis vienintelis turi teisę vairuoti, žmona nedirba, augina mažą dukrą ir dar jie turi mažametę dukrą R. iš žmonos pirmos santuokos, kurią jis laiko savo dukra, vežioja pastoviai į Šiaulius pas gydytoją, nes ji serga astma. R. tikras tėvas dukros nelanko ir nevežioja pas gydytoją, nes turi kitą šeimą, gyvena Šiaulių rajone. Išlaikymas dukrai R. yra priteistas, bet žmona jį gauna iš garantinio fondo. Jis padarė labai rimtas išvadas iš šio savo poelgio ir tikrai visiškai atsisakė alkoholio, netapo abstinentu, tačiau kai reikia eiti į darbą, jokio alkoholio nevartoja ir nevartos.

E. G. atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė teismo posėdyje prašė skirti jos atstovaujamajam tik minimalią piniginę baudą ir visiškai netaikyti atėmimo teisės vairuoti, kadangi atsižvelgiant į atstovaujamojo išdėstytas aplinkybes, pažeidimo padarymo priežastis ir pasekmes, į pateiktus dokumentus, į tai, kad nustatytas girtumas tik 0,19 promilės viršija leistiną normą, į jo šeimą, šeimos pajamas, joje augančius mažamečius vaikus, teisės vairuoti atėmimas būtų neadekvati ir neteisinga nuobauda. Prašo teismo ne tik mechaniškai vykdyti įstatymą, bet atsižvelgti į visas konkrečias bylos aplinkybes, jas lanksčiai įvertinti, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikyti ATPK 30¹ straipsnį, paskiriant švelnesnę nuobaudą, tai yra, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. paaiškinimų, jo atstovės advokatės išdėstytų argumentų teismo posėdžio metu, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), tarnybiniu pranešimu (5 b. l.), neblaivumo nustatymo testo rezultatais (6 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (7 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (8 b. l.), vairuotojo pažymėjimo kopija (9 b. l.), informacija apie transporto priemonės registraciją (16 b. l.).

E. G. kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), metų laikotarpyje administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus nebaustas (10-13 b. l.), teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus, tačiau tai yra jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė, yra anksčiau padaręs nusikaltimą, teistumas neišnykęs (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.), yra bedarbis, vedęs, šeimoje su žmona augina dvi mažametes dukras.

Sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą bei E. G. ir jo atstovės advokatės prašymą neatimti teisės vairuoti transporto priemones, t.y. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes turėdamas teisę vairuoti, jis vėl turėtų darbą toje pačioje bendrovėje, kurioje dirbo vairuotoju, kad jo darbinės pajamos labai reikalingos šeimai ir t.t., pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą akcentuoti kriterijai, kurie aktualūs sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, t.y. skiriant švelnesnę, nei numato įstatymas, nuobaudą. Tokiu atveju turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, kad eismas keliuose vyktų saugiai, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks ja keliamus tikslus ir t. t. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad tik visumos aplinkybių įvertinimas, labai teigiamas jų kompleksinis pobūdis gali sudaryti prielaidas taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija Nr.13, 2007 m.). Tiek paties pažeidėjo, tiek jo atstovės advokatės nurodomos pažeidėjo atsakomybę lengvinančios ir jo asmenį charakterizuojančios aplinkybės nepripažintinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis prielaidas šiuo atveju taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dirbamo (šiuo atveju galimo gauti darbo) darbo pobūdis - darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, bei ta aplinkybė, jog automobiliu reikia nuvažiuoti į darbo vietą, savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N14-2082/2006, N3-34/2007, N1-413/2007 ir kt.), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3–1378/2007 ir kt.). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog E. G., dirbdamas darbą, kuriam atlikti būtina teisė vairuoti transporto priemones, ir kaip pats pripažįsta, veždamas pavojingus ir atsakingus krovinius, privalėjo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, labai atsakingai įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Todėl, teismo vertinimu, jo ir jo šeimos asmeniniams interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, o jo darbo pobūdis, jo šeimos ir mažamečių vaikų interesai negali būti pripažinti ypatinga, išskirtine jo naudai liudijančia aplinkybe, pateisinančia švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos taikymą. Be to, teismų praktikoje nurodoma, jog neturi būti taikomas ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, kai nustatomos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 straipsnyje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N-17-1344/2006, N-11-1071/2006), kas nustatyta šiuo atveju, - E. G. yra anksčiau padaręs nusikaltimą, teistumas neišnykęs (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), kas, kaip minėta, šioje byloje pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.).

Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, visapusiškai ir objektyviai įvertinus visus byloje surinktus duomenis, esant atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms, E. G. skirtinos administracinės nuobaudos dydis mažintinas nuo sankcijoje už už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nustatyto vidurkio iki minimumo ir skirtina 1000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams (ATPK 27, 30, 30², 31, 32 str.).

Nutarimo dalis dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestina vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 224, 281, 286-288, 302², 302⁴, 324-326 straipsniais, teisėja

nutaria:

E. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 6030.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.