- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-25
- Bylos Nr.
- 2T-89/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (posėdžio pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. N. J. ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono 1-os teisminės apylinkės teismo prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono 1-os teisminės apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą dėl alimentų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono 1-os teisminės apylinkės teismas 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu nutarė išieškoti iš M. V. K. , gimusio (duomenys neskelbtini), S. N. J. naudai vienos ketvirtosios dalies nuo visų uždarbio rūšių bei kitų pajamų dydžio alimentus sūnaus R. M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui, išieškojimą atliekant kas mėnesį nuo 2009 m. vasario 27 d. iki vaiko pilnametystės. Nurodytu sprendimu teismas taip pat priteisė iš M. V. K. valstybės naudai 100 rublių dydžio žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. N. J. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje aptariamo sprendimo dalį dėl alimentų priteisimo bei imtis priemonių išieškotas lėšas pervesti į nurodytą banko sąskaitą.
Pareiškėjas Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono 1-os teisminės apylinkės teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėto teismo sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo bei imtis priemonių išieškotas lėšas pervesti į nurodytą banko sąskaitą.
Atsiliepimo į pareiškėjų prašymus M. V. K. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymai tenkintini iš dalies.
Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylos“ (toliau – Sutartis), pasirašytos 1992 m. liepos 21 d., 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 56 straipsnyje nurodyti šie pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: pirma, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; antra, jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; trečia, jeigu pagal Sutartį, o Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.
Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija minėtų pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje prašomą Rusijos Federacijos teismo sprendimą nenustatė. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas M. V. K. buvo informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat dalyvavo bylos nagrinėjime (b. l. 6-7). Prašomas pripažinti teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (b. l. 8-9), Rusijos Federacijos teritorijoje nebuvo vykdomas (b. l. 10-11). Byloje nėra duomenų, kad dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pagal ginčo pobūdį byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai. Taip pat, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimo vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Esant tokioms aplinkybės, prašomas teismo sprendimas gali būti pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjai taip pat prašo išieškotas sumas pervesti į jų nurodytas bankų sąskaitas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties 54 straipsnyje nustatyta, jog sprendimų vykdymo tvarką reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas vykdomas, įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenumato, kad Lietuvos Respublikos teismai patys galėtų imtis priemonių įvykdyti pripažintus ir leistus vykdyti užsienio teismų sprendimus. Pagal CPK 774 straipsnį Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdomąjį raštą pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismo sprendimą bei išsiunčia jį išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje. Tačiau šį vykdomąjį raštą pateikti antstoliui vykdyti gali tik pats išieškotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Siekdami pripažintą ir leistą vykdyti Rusijos Federacijos teismo sprendimą vykdyti priverstinai, pareiškėjai turi teisę su vykdomuoju raštu, prie jo pridėdami šios nutarties nuorašą, pripažinto ir leisto vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimo nuorašą ir jo vertimą į lietuvių kalbą, kreiptis į vykdymo vietos antstolį (CPK 590 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjų prašymus tenkinti iš dalies.
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono 1-os teisminės apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį dėl alimentų priteisimo.
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Gurjevsko rajono 1-os teisminės apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį dėl 100 rublių (vieno šimto rublio) dydžio žyminio mokesčio priteisimo.
Kitoje dalyje pareiškėjų prašymus atmesti.
Nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.