Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. V. (M. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent: jis 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 17.50 val., Padekaniškių g. 46, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Iveco Daily 35 S 16 V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,28 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Iveco Daily 35 S 16 V“ (kėbulo tipas – furgonas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2 287 cm³, variklio galia – 115 kW, gamybos metai - 2017) kaina yra 20 630 eurų (b. l. 16).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad M. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo M. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: M. V. praeityje neteistas (b. l. 34), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 35-36), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. M. V. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu (b. l. 38-40).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes (kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas), teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės minimumui. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. V. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis M. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,28 promilių etilo alkoholio. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai suvartojo didelį kiekį alkoholio, nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Negalima nepastebėti ir to, jog kaltinamasis nurodė alkoholį vartojęs iš vakaro, o ryte, apie 6 val., nuvykęs į darbą, kur visą dieną, būdamas neblaivus, vairavo furgoną bei apgadino kitą automobilį. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie M. V. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jos paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Iveco Daily 35 S 16 V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam, o lizingo bendrovei, automobilio valdytojas yra (duomenys neskelbtini), nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojamas ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, vidutinė kaina Lietuvoje yra 20 630 Eur (b. l. 16). Tokios vertės transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam, pastarasis šį automobilį vairavo kaip darbdavio priskirtą automobilį, kuriuo vykdė darbines funkcijas. Teismas, spręsdamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos klausimą, negali neatsižvelgti į tai, kad darbdavio valdomo automobilio vertė yra išties didelė ir visos jos išieškojimas iš kaltinamojo vargu ar padėtų efektyviau pasiekti bausmės paskirtį. Kur kas kitokias išvadas dėl kaltinamojo ekonominio pajėgumo bei pastarojo pareigos įvertinti turto praradimo riziką būtų galima daryti tuo atveju, jei M. V. minimą transporto priemonę būtų įsigijęs pats ir tai būtų jam priklausantis turtas. Šiuo atveju, įvertinus bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, skiriamos bausmės – baudos dydį už padarytą nusikaltimą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę (daugiau nei 5 kartus didesnės už prokuroro paprašytą skirti baudą, o sumažinus baudą – daugiau nei 8 kartus didesnės už galutinį bausmės dydį), teismas daro išvadą, kad visos automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas iš kaltinamojo visgi neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, užkrautų kaltinamajam per didelę finansinę naštą, kuri žlugdytų jį finansiškai, dėl ko, teismo vertinimu, tikslinga išieškoti kiek mažesnę nei pusę konfiskuotino turto vertės atitinkančią sumą, kas labiau atitiktų tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus. Netaikyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės teismas neturi objektyvaus pagrindo, kadangi nusikaltimo padarymo aplinkybės yra šiurkščios ir pavojingos, dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas nedidelis eismo įvykis, todėl jei iš pastarojo nebūtų išieškota net ir dalis konfiskuotino turto vertę atitinkančios piniginės sumos, tai galėtų suformuoti asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.

M. V. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 41, 42).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. (M. V.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir M. V. (M. V.) paskirti 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 2 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Paskirti M. V. (M. V.) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Išieškoti iš M. V. (M. V.) valstybės naudai 8 500 (aštuonių tūkstančių penkių šimtų) eurų sumą, atitinkančią dalį automobilio „Iveco Daily 35 S 16 V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės.

M. V. (M. V.) paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą, esantį voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.