Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-11-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-160-879/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-22
Bylos Nr.
AN2-160-879/2019
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00076-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė
Pažeidėjas
I. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-160-879/2019Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00076-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2019 m. vasario 25 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Slabšio nutarimu Nr. 89-ANR_N-537-2019 I. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. sausio 9 d. apie 14.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau – Centras), esančio (duomenys neskelbtini), patalpose bendruomenės slaugytojai S. G. trukdė vykdyti savo pareigas, t. y. neleido apžiūrėti sergančio J. R., būdamas patalpose garsiai šaukė girdint kitiems darbuotojams, triukšmavo, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. I. R. skirta 85 Eur bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2. Utenos apylinkės teismas (Utenos rūmai) 2019 m. spalio 1 d. skundžiama nutartimi atmetė I. R. skundą dėl Institucijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimo panaikinimo, konstatavęs, kad pareiškėjo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu I. R. prašo panaikinti skundžiamą Utenos apylinkės teismo (Utenos rūmai) 2019 m. spalio 1 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad priimdama skundžiamą nutartį, teisėja rėmėsi tik savo ir liudytojų subjektyvia nuomone ir nubaudė jį už kalbėjimą pakeltu tonu, kuris šiuo atveju buvo tik nepasitenkinimo jo vaiką globojančia institucija išraiška. I. R. reiškia priekaištą ir dėl to, kad teisėja neapklausė liudytojais policijos pareigūnų ir neišreikalavo vaiko medicininės kortelės. Jis prieštarauja nutartyje nurodytai aplinkybei, kad savo replikomis slaugytojai uždraudė užeiti į vaiko kambarį ir taip sutrukdė jai atlikti savo pareigas, kadangi slaugytoja, nepaisydama jo replikų, savo pareigą atliko ir pamatavo temperatūrą. Apeliantui neaišku, kas konkrečiai atspindi skundžiamoje nutartyje įvardintų nepagarbių replikų turinį, o pakeltas tonas nėra administracinis nusižengimas, todėl už jį negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Anot I. R., jis nešaukė ir neišsakė necenzūrinių žodžių, todėl nesutrikdė centro veiklos ir nepažeidė viešosios tvarkos.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo I. R. skundą atmesti ir Utenos apylinkės teismo (Utenos rūmai) 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, o apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės yra prieštaraujančios administracinio nusižengimo byloje surinktiems įrodymams bei nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, todėl turėtų būti vertinamos kaip pasirinkta gynybinė pozicija.

Motyvuojamoji dalis

5. I. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

7. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio (įrodymai ir jų vertinimas) reikalavimų ir pagrįstai I. R. apskųstą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas žodinio bylos nagrinėjimo metu apklausė I. R., nukentėjusiąją S. G., liudytojus G. B., M. N., ištyrė rašytinius įrodymus, išklausė paties pažeidėjo pateiktą garso įrašą ir savo išvadas dėl pastarojo kaltės grindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad I. R. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, todėl prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog I. R. kaltė padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais, apelianto neteisėti veiksmai kvalifikuoti tinkamai, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar keisti ginčijimą nutartį, todėl, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

10. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties eurų. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.

11. I. R. Institucijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad viešoje vietoje – Centro, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose bendruomenės slaugytojai S. G. trukdė vykdyti savo pareigas, t. y. neleido apžiūrėti sergančio J. R., būdamas patalpose garsiai šaukė girdint kitiems darbuotojams, triukšmavo, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, pagal I. R. atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį galima daryti išvadą, kad jis atliko Institucijos nutarime nurodytus tyčinius veiksmus, kuriais ne tik siekė pažeisti, bet ir pažeidė viešąją tvarką Centre bei sutrikdė jo darbuotojų rimtį ir įprastą jų darbo tvarką.

12. Apeliantas kategoriškai neigia jo atžvilgiu priimtame Institucijos nutarime ir skundžiamoje teismo nutartyje nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, nurodydamas, kad jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kadangi jis, būdamas Centro patalpose, tik pakeltu tonu išreiškė savo nuomonę ir kritiką Centro darbuotojų atžvilgiu dėl, jo įsitikinimu, netinkamos jo sergančio sūnaus priežiūros, tačiau neatliko jokių veiksmų, dėl kurių slaugytoja nebūtų galėjusi atlikti savo darbo ar būtų sutrikdyta Centro veikla. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme I. R. parodė, kad 2019 m. sausio 9 d., būdamas Centre, jokio triukšmo nesukėlė, nešūkavo, nerėkė, o slaugytojai S. G. nekliudė vykdyti jos pareigų, tačiau pripažino, kad net keletą kartų prie jo sūnaus kambario atėjusios S. G. klausęs, ko ji eina pas vaiką, prašęs palikti jį miegantį, o vėliau reikalavęs berniukui iškviesti medikus. Apeliacinio skundo argumentai ir I. R. duoti parodymai apylinkės teisme vertinami kaip jo bandymas išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

13. Nukentėjusioji S. G., Centro bendruomenės slaugytoja, apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2019 m. sausio 9 d. apie 14 val. į Centrą atėjo J. R. tėtis I. R., kuris buvo informuotas, kad berniukas sirguliuoja ir miega savo kambaryje. Kadangi pagal užimamas pareigas ji yra atsakinga už Centre globojamų vaikų sveikatos priežiūrą, privalėjo reguliariai tikrinti sergančio berniuko kūno temperatūros pokyčius. Kiekvieną kartą jai atėjus pamatuoti vaiko temperatūros, fojė sėdėjęs jo tėtis buvo nepatenkintas jos apsilankymais ir kategorišku, įsakmiu ir rėkiančiu tonu jos klausdavo, ko ji ten einanti. Kadangi situacija, kurios metu dėl I. R. elgesio ji negalėjo ramiai, netrukdomai rūpintis vaiko sveikata ir jai buvo sukelta įtampa, užtruko apie 1,5 val., nukentėjusioji informavo Centro direktorę negalinti dirbti savo darbo, laisvai prieiti prie sergančio vaiko ir bijanti nukloti karščiuojantį vaiką, kad auštų kūnelis, nes jo tėtis ant jos rėkia. Anot S. G., I. R. išsakytus žodžius ir keliamą triukšmą girdėjo ir kiti Centro darbuotojai – globos koordinatorius M. N. ir socialinė pedagogė G. B., o dėl sukelto triukšmo pabudo ir sergantis J. R.. Liudytojai M. N. ir G. B. patvirtino nukentėjusiosios parodymus. Pasak M. N., I. R. pakeltu tonu reikalavo, kad S. G. neitų į vaiko kambarį, tokiu būdu neleisdamas pamatuoti vaiko temperatūros, dėl ko bendruomenės slaugytoja buvo priversta kreiptis patarimo į Centro administraciją dėl tolimesnių veiksmų. G. B. parodė, kad I. R., kalbėdamas garsiu, įsakmiu ir griežtu tonu, į sergančio J. R. kambarį neleido įeiti ir pamatuoti temperatūrą ne tik S. G., bet ir jos.

14. Administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, kad I. R., keldamas triukšmą Centro patalpose rėkimu ir griežtu, pakeltu bei įsakmiu tonu reiškiamomis pretenzijomis Centro darbuotojams, trukdė jiems atlikti savo pareigas, slaugant jo sergantį sūnų, patvirtina ir pirmiau minėtų Centro darbuotojų – S. G., G. B. bei M. N. apklausų protokoluose atliekant administracinio nusižengimo tyrimą užfiksuoti jų parodymai. Neteisėti I. R. veiksmai, dėl kurių jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, užfiksuoti ir S. G. 2019 m. sausio 9 d. informaciniame pranešime Centro direktorei bei paties I. R. darytame administracinio nusižengimo padarymo laikui aktualiame garso įraše, kurio turinys išsamiai išanalizuotas ir įvertintas skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių S. G., G. B. ar M. N. asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi ar motyvus apkalbėti I. R., tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pastarųjų asmenų parodymų patikimumu.

15. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad likusiam be tėvų globos J. R. buvo nustatyta laikinoji globa, skiriant vaiko globėju Centrą. Taigi, administracinio nusižengimo padarymo metu J. R. buvo laikinai globojamas Centre, todėl Centro personalas buvo atsakingas už jo priežiūrą bei sveikatą. Iš Centro direktoriaus 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 1-72 patvirtintų bendruomenės slaugytojo pareigybės aprašymo matyti, kad bendruomenės slaugytojo pareigas einantis asmuo privalo rūpintis Centro klientų sveikata, prižiūrėti bendrą vaikų savijautą, temperatūrą (pagal reikalą), vykdyti negaluojančių ir sergančių vaikų priežiūrą Centre, įskaitant vaistų girdymą ir kitų procedūrų atlikimą. Kadangi bylos duomenimis, 2019 m. sausio 9 d., t. y. administracinio nusižengimo padarymo dieną, J. R. sirguliavo, bendruomenės slaugytoja S. G. turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą laisvai ir netrukdomai užeiti į berniuko kambarį, kad galėtų stebėti jo sveikatos būklę ir taikyti tinkamą gydymą, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Nors I. R. neigia atlikęs kokius nors veiksmus, kurie S. G. fiziškai būtų sutrukdę atlikti savo pareigas, tačiau byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad dėl I. R. įžūlaus, nepagarbaus elgesio, pakeltu, įsakmiu ir rėkiančiu tonu reiškiant jai pretenzijas dėl jos apsilankymų sergančio globotinio kambaryje, S. G. buvo sukelta ne tik emocinė įtampa, bet ir baimė atliekant savo pareigas, o į berniuko kambarį po I. R. išsakytų pretenzijų ji išdrįso įeiti tik po pokalbio su direktore. Bylos duomenimis, I. R. savo nepagarbiu, netgi įžūliu elgesiu sutrikdė ne tik S. G., bet ir kitų Centro darbuotojų – G. B., M. N. įprastą darbo tvarką, o Centro direktorė netgi buvo priversta I. R. sudrausminimui iškviesti policijos pareigūnus.

16. Centro vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad Centre turi būti užtikrinama darbo drausmė, atidus dėmesys bendruomenės nariams ir pavyzdinė elgesio kultūra (56. p.), darbe turi būti vengiama nereikalingų konfliktų ir palaikoma dalykinė atmosfera (58. p.). teismas pažymi, kad Centras yra įstaiga, kurioje globojami be tėvų globos likę vaikai, kurių fiziologinės ir psichologinės gerovės užtikrinimas yra prioritetiniai uždaviniai, kurių įgyvendinimui būtinas visapusiškai saugios ir harmoningos aplinkos užtikrinimas. Nagrinėjamu atveju I. R. savo nederamais veiksmais ne tik neabejotinai pažeidė Centro dalykinę atmosferą, trukdydamas jo darbuotojams netrikdomai atlikinėti savo funkcijas, bet sukėlė grėsmę ir Centro globotinių emociniam saugumui, kadangi I. R. su Centro darbuotojais garsiu, pakeltu ir įsakmiu tonu bendravo laisvai ne tik visiems Centro darbuotojams, bet ir globotiniams prieinamoje vietoje – fojė. Nors I. R. reiškė priekaištus bendruomenės slaugytojai, kad ji eina į sergančio sūnaus kambarį pamatuoti temperatūrą ir jam neleidžia pamiegoti, tačiau byloje nustatyta, kad sirguliuojantis J. R. iš miego pabudo būtent nuo I. R. sukelto triukšmo. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad I. R. viešoje vietoje – Centre išsakytos nepagarbios replikos, peržengiančios visuotinai priimtinas moralės ir teisės normomis apibrėžto elgesio ribas, trukdė slaugytojai S. G. vykdyti savo pareigas. I. R. išsakytų frazių turinys ir emocinė išraiška (tiesioginiai liudytojai jo toną apibūdino kaip įsakmų, griežtą, pakeltą, netgi įvardino tam tikrais momentais kaip rėkimą) nekelia abejonių, kad I. R. siekė pažeisti viešąją tvarką ir sutrikdyti aplinkinių asmenų – šiuo atveju Centro darbuotojų rimtį, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

17. Nors apeliaciniame skunde I. R. kelia ir procesinių jo teisių pažeidimo klausimą, nurodydamas, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu surašant protokolą jis nebuvo supažindintas su jo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis ir nebuvo išklausyta jo nuomonė, o surašius protokolą jam tiesiog buvo liepta susimokėti baudą, byloje esantys duomenys tai paneigia. Iš Institucijos Veiklos skyriaus tyrėjos K. Tyliūtės-Kviklienės 2019 m. vasario 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad surašant protokolą I. R. su teisėmis ir pareigomis, numatytomis ANK 577 straipsnyje, supažindintas, tačiau apie administracinio nusižengimo aplinkybes paaiškinti atsisakė. Abejoti pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, todėl apelianto argumentą dėl procesinių teisių pažeidimo atmeta kaip nepagrįstą.

18. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojo, kurį apklausti reikalavo jis ir jo gynėjas. Iš byloje esančio Utenos apylinkės teismo (Utenos rūmai) 2019 m. liepos 24 d. posėdžio protokolo matyti, kad, tenkindamas I. R. ir jo gynėjo prašymą, teismas į sekantį teismo posėdį nusprendė apklausai iškviesti į Centrą dėl I. R. veiksmų vykusius policijos pareigūnus D. Bikelį ir G. Savičenko. Į 2019 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdį pareigūnai neatvyko ir pirmosios instancijos teisme apklausti nebuvo. Atsakydamas į apelianto argumentą dėl neapklaustų liudytojų, aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis, o teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Šiuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių I. R. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, o pažeidėjas skundžiamoje nutartyje nurodytus neteisėtus veiksmus atliko dar iki policijos pareigūnų atvykimo. Kadangi pirmosios instancijos teisme prašyti apklausti policijos pareigūnai nebuvo tiesioginiai įvykio liudytojai, jų parodymai neturi esminės ir lemiamos reikšmės administracinio nusižengimo požymių nustatymui I. R. veiksmuose ir jo veikos kvalifikavimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėti bylą nedalyvaujant minėtiems liudytojams laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį nepakeistą ir I. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Daina Vaidachavičienė