Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios I. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-12-12 nutarties, kuria atmestas I. K. gynėjo advokato A. Š. skundas dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-11-14 nutarimo Nr. 01/7-3804 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuteista Panevėžio apygardos teismo 2014-04-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 2 d. (dvi veikos), 181 str. 1 d., 302 str. 1 d., 293 str. 1 d. subendrinta aštuonių metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-19 nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo nuosprendis pakeistas ir nuteistajai paskirta galutinė subendrinta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas – 3 mėnesiai 2 dienos.

Bausmės pradžia – 2016-02-22, bausmės pabaiga – 2021-05-20, ½ paskirtos bausmės laiko sueis 2018-08-20.

Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir komisija), apsvarsčiusi nuteistosios I. K. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nutarė nuteistajai netaikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 152 str. 7 d., kadangi nuteistoji atliko mažą dalį jai teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nutarime nurodoma, kad nuteistoji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei komisijos rekomendacijas, tačiau I. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo veiksnys (pasidavimas kitų įtakai) bei kitos aplinkybės (vaikų ir motinos interesai yra tinkamai užtikrinti, nes nuteistajai suteikta teisė su vaikais gyventi Vaiko ir motinos namuose už pataisos įstaigos ribų, taip pat jai suteiktos papildomos teisės, numatytos BVK 152 str. 3 d.) nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistajai būtų tikslinga taikyti BVK 152 str. 7 d.

Skundžiama 2016-12-12 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė nuteistosios I. K. gynėjo advokato A. Š. skundą dėl komisijos 2016-11-14 nutarimo Nr. 01/7-3804 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai, motyvuodamas tuo, kad padarytų nusikaltimų pobūdis, jų kiekis rodo nuteistosios pavojingumą visuomenei, o atlikta maža dalis bausmės, palyginus su paskirtąja, neduoda pagrindo manyti, jog nuteistoji per tokį trumpą laiką suvokė savo pavojingo visuomenei nusikalstamo elgesio pobūdį bei pasekmės, padarė iš to teisingas išvadas ir būdama laisvėje nekels pavojaus visuomenei.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas I. K. advokato skundas dėl komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajai netaikymo, vadovaujantis motinos ir vaiko interesais, yra teista ir pagrįsta, procesinis sprendimas, priešingai nei teigiama skunde, priimtas atsižvelgus tiek į motinos ir jos vaikų, tiek ir į visuomenės saugumo interesus bei kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, ir yra pagrįstas svariais bei įtikinamais motyvais.

BVK 152 str. 7 d. nustatyta, kad nėščios moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos, turi teisę pateikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nesilaikydamos šio kodekso 157 str. 2 d. nustatytų reikalavimų ir komisija šio kodekso 157 ir 164 str. nustatyta tvarka priima nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaudamasi motinos ir vaiko interesais ir atsižvelgdama į atliktos bausmės dalį, įgyvendinamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat kai nusikalstamo elgesio rizika sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad nuteistoji I. K. priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, išklausė adaptacijos programą, dalyvauja „Motinystės įgūdžių lavinimo“, „Sveikos gyvensenos“, „Aukime kartu“ programose, baigė psichologinio konsultavimo programą „Savęs pažinimas ir pasitikėjimo savimi ugdymas“, bausmės atlikimo metu įstaigos režimo reikalavimų nepažeidė, nebausta, skatinta vieną kartą (2016-10-27) už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą grupinio užimtumo programose, puikų darbą, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, jos pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, įvertinimo balai sumažėjo nuo 23 iki 20, nustatyti apsauginiai riziką mažinantys veiksniai (ryšiai su šeimos nariais, stiprus motinystės jausmas), laisvės atėmimo vietoje augina du mažamečius vaikus. Visos šios aplinkybės, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, nuteistąją charakterizuoja teigiamai ir rodo, jog I. K. bausmės atlikimo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tačiau nuteistosios teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu dar nėra pakankamas pagrindas jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, nes nuteistosios asmenybę atspindi ne tik jos elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jos padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Be to, sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą BVK 152 str. 7 d. nuostatos įpareigoja teismą ne tik atsižvelgti į motinos ir vaiko interesus ar individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, bet ir į atliktos bausmės dalį, nes vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad asmuo dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų bylas, yra nurodęs, kad kuo sunkesnis nusikaltimas, už kurį asmuo yra nuteistas, tuo didesnė bausmės dalis turi būti atlikta. Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą taip pat būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Nagrinėjamu atveju nuteistoji I. K. bausmę pataisos namuose atlieka net už 5 nusikalstamų veikų, iš kurių dvi veikos priskiriamos labai sunkių (prekyba žmonėmis), viena – sunkių (Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas) ir dvi – apysunkių (turto prievartavimas ir antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas) nusikaltimų kategorijai, padarymą. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistosios atliktos bausmės dalį, t. y. kad ji faktiškai yra atlikusi tik vienus metus iš jai paskirtų penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog nuteistosios faktiškai atliktos bausmės dalis, palyginus su paskirtąją, yra per trumpa, kad būtų galima spręsti, jog I. K. per tokį trumpą laiką suvokė savo pavojingo visuomenei nusikalstamo elgesio pobūdį bei pasekmes, padarė iš to teisingas išvadas ir ateityje laikysis įstatymų, būdama laisvėje nekels pavojaus visuomenei ir nenusikals. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertino ir tai, kad vis dar išlieka nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika, nes ji linkusi pasiduoti kitų įtakai, nusikalstamas veikas, išskyrus veiką D. K. atžvilgiu, padarė veikdama bendrininkų grupe, iš asmens bylos duomenų matyti, kad pati ne kartą akcentavo, jog veikas padarė dėl to, jog pasirinko netinkamas drauges. Taigi visos pirmiau paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistajai taikant lygtinį paleidimą, nebus užtikrinti bausmės tikslai, teisingumo principas bei gali būti pažeista nuteistosios resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra bei būtų iškreiptas bausmės neišvengiamumo principas. Be to, iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuteistoji augina vaiką, nesant jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant vienai jos atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, I. K. už labai sunkių nusikaltimų (prekybą žmonėmis) padarymą skyrė minimalią ir artimą minimaliai ribai laisvės atėmimo bausmes, taip pat taikė nuteistajai palankesnį bausmių subendrinimo būdą. Esant ir tokioms aplinkybėms lygtinio paleidimo taikymas I. K. pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs nuomonę dėl švelnaus nubaudimo už jo padarytas pavojingas visuomenei nusikalstamas veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų, nes bausme siekiama ir prevencinių tikslų.

Neabejotina, kad visapusiška ir darni vaikų raida galima tik augant pilnoje šeimoje, t. y. su abiem tėvais, tačiau šiuo metu esama nuteistosios situacija yra kintanti, dinamiška ir nėra nuolatinė, be to, ji susidarė dėl pačios nuteistosios neteisėto elgesio ir atsakomybė dėl tokio jos elgesio atsiradusių pasekmių tenka abiem tėvams. Pažymėtina ir tai, jog atsižvelgiant į vaikų interesus, nuteistajai nustatyta teisė nuo 2016-05-12 iki 2017-09-06 gyventi Vaiko ir motinos namuose už pataisos namų teritorijos, I. K. turi teisę palaikyti ryšius su artimaisiais telefonu, taip pat ji turi papildomas teises, kurias numato BPK 152 str. 3 d., t. y. turėti grynųjų pinigų ir neribotai juos naudoti, neribotai bendrauti telefonu, gauti ir siųsti laiškus bei smulkius paketus, gauti siuntinius ir pasimatymus, nustatytu laiku laisvai vaikščioti pataisos namų direktoriaus nustatytoje teritorijoje. Nuteistiesiems taip pat yra garantuojamos ir teikiamos visos medicininės paslaugos.

Taigi atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, siekiant apsaugoti visuomenę nuo akivaizdžiai pavojingo nuteistosios elgesio, įvertinus tai, kad praėjęs labai trumpas bausmės atlikimo laikotarpis, jog būtų pagrindas pripažinti, kad jau pasiekti bausmės tikslai, paskirtos bausmės ir neatliktos bausmės dalys yra neproporcingos, o siekiant šių tikslų, ši proporcija turi būti išlaikyta, darytina išvada, kad taikyti I. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos kol kas nėra pagrindo, ji toliau turi būti taisoma izoliuota nuo visuomenės, o pačios nuteistosios nuomonė ir noras būti lygtinai paleistai iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jai palankų sprendimą, juolab kad lygtinis paleidimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Taigi apibendrinus tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo spręsti, kad I. K. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau ją sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir taip nebūtų pažeisti visuomenės saugumo interesai bei teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Esant nurodytoms aplinkybėms aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis, kuria atmesdamas I. K. advokato skundą dėl komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajai netaikymo, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti jos skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d. teismas

nutarė:

Nuteistosios I. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-12-12 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.