- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-823-357/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02173-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. V. dėl išlaikymo priteisimo, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą savo vaikui – sūnui R. V. po 270 Eur kas mėnesį, nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos teisme, iki sūnus mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau kaip sūnui sukaks 24 metai. Taip pat prašo iš atsakovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą sūnui R. V., neteiktą išlaikymą už tris atgalinius metus po 270 Eur kas mėnesį, t. y. 9720 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, pasiūlė ieškovui inicijuoti privalomąją mediaciją. Teismas nurodė, kad šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.75 straipsnio 1 dalimi, nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, todėl, vadovaujantis Mediacijos įstatymo nuostatomis, kilusiam ginčui turi būti taikoma privalomoji mediacija.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas R. V. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir priimti ieškinį dėl išlaikymo priteisimo ar patvirtinti pridedamą taikos sutartį dėl išlaikymo priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai netvirtino taikos sutarties, taip pažeisdamas ieškovo teises.
4.2. Atsakovė su prašomu priteisti išlaikymu sutinka, todėl nėra pagrindo vilkinti proceso dėl mediacijos.
4.3. Teikiant taikos sutartį buvo prašoma patvirtinti taikos sutartį ir išlaikymą priteisti nuo taikos patvirtinimo dienos, o teikiant ieškinį per klaidą buvo nurodyta taip pat nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos, nors turėjo būti nurodyta nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kas ir nurodyta motyvuose pareiškime dėl išlaikymo priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo R. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl išlaikymo priteisimo.
7. Asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nepasinaudojo privalomąja ikiteismine mediacija.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktas).
10. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis numato privalomosios mediacijos atvejus. Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus: šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Privaloma ikiteisminė mediacija šeimos ginčuose įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.1 straipsnio 1 dalis numato, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK reglamentavimas numato, jog išlaikymo priteisimas vaikui yra šeimos teisės instituto dalis. Pažymėtina, kad taikos sutarties tvirtinimo klausimas apeliacinės instancijos teisme negali būti sprendžiamas, kadangi taikos sutarties tvirtinimo klausimas teismingas pirmosios instancijos teismui.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad išankstinė šeimos ginčų nagrinėjimo tvarka yra skirta ne atsitiktinai, o sąmoningu įstatymo leidėjo siekiu sudaryti galimybes šalims taikiai susitarti, visoms aplinkybėms įvertinti. Tokiu būdu ne tik nepažeidžiami vaiko interesai, bet priešingai, šalys yra apsaugotos nuo bylinėjimosi išlaidų ir ilgų teisminių procesų. Pažymėtina, kad privaloma teisminė mediacija nėra mokama. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad atsakovė sutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SP-4822-344/2020 nurodė, kad teismas patikrino teismų informacinės sistemos LITEKO bei kitų informacinių sistemų, registrų duomenis, ir nustatė, kad: R. V. per mėnesį gauna 263,98 Eur pajamų; kad nors pareiškėja R. V. sutinka su taikos sutarties sąlygomis, tačiau jos gaunamos pajamos per mėnesį (263,98 Eur) yra mažesnės už susitarto teikti kas mėnesį sūnui išlaikymo sumą (270 Eur); įvertinus pareiškėjos R. V. gaunamų pajamų dydį, akivaizdu, kad ji nėra pajėgi teikti pilnamečiui sūnui taikos sutartimi sutarto dydžio išlaikymą.
14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.