- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-12
- Bylos Nr.
- ATP-608-628/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atmestas V. B. skundas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas pakeistas, pripažįstant V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidimą padarė būdamas neįgalus;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimu V. B. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d. už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 4 d., apie 9.30 val., neprižiūrėjo jam priklausančio šuns, kuris Žibuoklių gatve, Vilniuje, lakstė be pavadėlio ir antsnukio, apdraskė J. P. striukę ir rankinę. Už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą V. B. buvo nubaustas 500 (penkių šimtų) litų bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu nutarimu, 2012 m. sausio 18 d. V. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tačiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 25 d. nutartimi V. B. skundo netenkino, pakeitė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimą, pripažįstant V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidimą padarė būdamas neįgalus.
Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu J. P. priklausantys daiktai, kurie buvo neva apgadinti apeliantui priklausančio šuns, nebuvo apžiūrėti, prie bylos medžiagos jie nebuvo prijungti.
Pažymima, kad J. P. yra apelianto sesuo, V. B. priklausantis šuo ją gerai pažįsta ir niekada jos nepuola. Teigiama, kad pastaroji siekia apkalbėti apeliantą, kadangi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. J. ir D. D. patvirtino, kad apeliantui priklausantį šunį minėtą dieną matė voljere, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į šiuos parodymus neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris pateikė atsiliepimą į V. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeista ir apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
V. B. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 5 d. Tačiau, apeliaciniu skundu pastarasis nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė neatsižvelgęs į visas faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji J. P. 2012 m. gruodžio 6 d. pareiškime (b. l. 5-6), nurodė, kad ji su D. P. ir P. P. ėjo Žibuoklių gatve. Kai ji ėjo pro V. B. namą, esantį Žibuoklių g. 33, Vilniuje, pastebėjo atidarytus namo kiemo vartus, šuo lojo voljere. V. B. stovėjo prie savo namo durų, kurios irgi buvo atidarytos. Einant ties Žibuoklių g. 24 esančiu namu, J. P. atsisuko ir pamatė, kaip į ją bėga V. B. smėlio spalvos šuo. Šuo puolė ant jos. Už kelių minučių iš savo namo kiemo išėjo V. B. ir paėmė šunį. Tokias pačias aplinkybes ji parodė ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jos parodymus patvirtino ir kiti pirmosios instancijos teismo apklausti asmenys - P. P. ir D. P., tiesiogiai matę nagrinėjamą įvykį.
Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji J. P. siekia melagingai apkalbėti apeliantą, tačiau, apeliacinės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu sutikti negali. Byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios J. P. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo V. B. praeityje buvo sprendžiami ginčai kitose bylose, tačiau, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais. Tiek J. P. 2012 m. gruodžio 6 d. pareiškime (b. l. 5-6), tiek apklausiant ją pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pastaroji išsamiai papasakojo visas įvykio aplinkybes, jos parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi, visiškai atitiko kitų liudytojų parodymus bei faktines bylos aplinkybes.
Atsakant į apelianto argumentus, kad nagrinėjamo įvykio metu jis nebuvo namie, nes buvo išvykęs į kitos bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teisme, pažymėtina, jog pastarasis nurodė, kad bylos nagrinėjime turėjo dalyvauti ir J. P., tačiau tuo metu J. P. dar buvo namie. Akcentuotina ir tai, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamo įvykio metu namie jo nebuvo. Šaukimas į teismo posėdį, į kurį anot apelianto, jis buvo išvykęs įvykio metu, teismui nepateiktas.
Žemesnės instancijos teismas
Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojais apklausti S. J. ir D. D. patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jie matė V. B. šunį voljere, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių liudytojų parodymus, sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada. Abejoti šių liudytojų parodymais verčia tai, kad parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jie davė administracinėn atsakomybėn traukiamo V. B. prašymu. Tuo tarpu iš 2012 m. gruodžio 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto V. B. atžvilgiu (b. l. 3-4) matyti, kad jokių liudytojų, galinčių patvirtinti priešingas nei jam inkriminuojamo įvykio aplinkybes, jis nenurodė. Prašymas apklausti šiuos liudytojus nebuvo pateiktas ir iki 2012 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato nutarimo priėmimo.
Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentą, kad bylos nagrinėjimo metu J. P. priklausantys daiktai, kurie buvo neva apgadinti apeliantui priklausančio šuns, nebuvo apžiūrėti, prie bylos medžiagos neprijungti, atsakytina, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Iš šios nuostatos seka, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali, bet neprivalo prie administracinio teisės pažeidimo bylos prijungti ir daiktinius įrodymus. Bylos medžiagoje duomenų, patvirtinančių V. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, pakanka, todėl prijungti prie bylos daiktus, kuriuos apgadino V. B. priklausantis šuo, nebuvo būtina.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.