- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-120/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“
- Ieškovas
- A.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės, Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo dalies, kuria ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-274-368/2010 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 46 745,16 Lt turtinės ir 1 000 000 Lt neturtinės žalos, o taip pat įpareigoti atsakovą AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2009 m. gegužės 1 d. apskaičiuoti ir mokėti ieškovui periodinę netektų pajamų kompensaciją, atsižvelgiant į A. Š. gaunamas išmokas bei vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį valstybės sektoriaus transporto ir sandėliavimo įmonėse. Nurodė, kad nuo 1999 m. spalio 26 d. dirbo Radviliškio prekinių vagonų depe surinkimo ceche pagalbiniu darbininku, o nuo 2000 m. kovo 6 d. iki jo atleidimo iš darbo 2005 m. rugpjūčio 26 d. buvo pervestas į surinkimo cechą riedmenų remonto šaltkalviu. Darbo sutartis su juo buvo nutraukta pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį. Nurodė jog 2006 m. gegužės 22 d. jam buvo nustatyta bei patvirtinta profesinė liga - lėtinė diskogeminė juosmens ir kryžmens sr. radikulopatija su pastoviais skausmais, būklė po L4-L5 diskoktomijos, sukelta krovinių kėlimo ir pernešimo. Teigia, kad visą darbo laikotarpį atsakovo įmonėje darbo vietoje jį veikė profesinės rizikos veiksniai: vibracija, triukšmas, krovinių kėlimas ir pernešimas. Detalių, kurias reikėdavo kilnoti, svoris siekė 10-50 kg. Priklausomai nuo vagonų konstrukcijos, remonto darbai vykdavo ant vagono viršaus užkeliant ir nukeliant sunkias detales. Vagono remontas vykdavo ir po vagonu. Išmontuojant ir sumontuojant vagono detales, tekdavo dirbti nepatogioje padėtyje perkeliant svorius. Darbas vyko pamainomis po 11 valandų per dieną. Vykdant mėnesinį vagonų remonto planą, teko dirbti viršvalandžius. Pamainos metu su kitais darbininkais suremontuodavo 4 - 5 vagonus. Sutinkamai su profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto 14 punkte nurodytais profesinės rizikos veiksniais, dulkės, rankas veikianti vibracija, akustinis triukšmas, krovinio kėlimas ir pernešimas, krovinio kėlimas ir pernešimas pastoviai per pamainą buvo arti prie leistinų ribinių verčių. Tačiau krovinio kėlimas ir pernešimas, dalyvaujant liemens ir kojų raumenims bei fiksuota darbo poza viršijo leistinas ribines vertes. VSDFV Radviliškio skyrius 2006 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. D1240 "Dėl A. Š. profesinės ligos" nusprendė 2006 m. gegužės 22 d. nustatytą profesinę ligą pripažinti draudiminiu įvykiu. Šio teisės akto pagrindu jam buvo paskirta netekto darbingumo pensija bei mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2007 m. gegužės 31 d. dėl profesinės ligos ieškovui buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, nuo 2007 m. gegužės 22 d. iki 2009 m. gegužės 21 d. dėl profesinės ligos nustatytas 55 procentų darbingumo lygis; nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2010 m. liepos 30 d. dėl profesinės ligos nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. VSDFV mokamos išmokos nepadengia patirtų nuostolių dėl įvykusio profesinio susirgimo, todėl, ieškovo nuomone, už nepadengtų nuostolių dalį yra atsakingas darbdavys. Nors yra pripažintas iš dalies darbingu, šiuo metu ieškovui nustatytas 60 procentų netektas darbingumas, tačiau dėl profesinės ligos būklės jis negali rasti tinkamo darbo, kuris leistų užsidirbti netektų pajamų dalį. Radviliškio darbo birža 2006 m. - 2008 m. laikotarpiu ne kartą jam rekomendavo įsidarbinti įvairiose įmonėse darbininku, šaltkalviu suvirintoju, gaminių surinkėju, sargu, tačiau pagal medicininės komisijos išvadas jis negalėjo dirbti pasiūlyto darbo. Tokiu būdu susidaro skirtumas tarp mokamų VSDFV išmokų bei vidutinio darbo užmokesčio, mokamo atsakovo įmonėje analogiškus darbus dirbantiems darbuotojams. Ieškovas prašo už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės mėn. iki 2009 m. gegužės 1 d. priteisti iš atsakovo susidariusį 46 192,81 Lt gaunamų pajamų skirtumą, už šį laiko tarpą patirtas 74,00 Lt išlaidas gydymui, 478,35 Lt papildomas išlaidas, susijusias su ortopedinės lovos (kušetės) įsigijimu. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtą neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 000,00 Lt, kadangi susirgo profesine liga, gydytojų prognozės dėl pasveikimo ir darbingumo atsistatymo labai abejotinos, nuolat patiria fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kurie atsiliepė ir jo šeimai - pajamų netekimas, teisėtų lūkesčių, susijusių su gyvenamojo ploto įsigijimu, netekimas, negavimas paskolos (dėl pajamų netekimo) būsto pagerinimui, skolų atsiradimas. Taip pat ieškovas nurodo, kad dėl jo susirgimo profesine liga ir netektų pajamų, netinkamos mitybos mažakraujyste susirgo duktė A. Š., gim. 1992 m. spalio 23 d., sutriko jos vystymasis, pablogėjo sveikata. Taip pat dėl susirgimo profesine liga jis patyrė emocinę depresiją, didelius nepatogumus, kurie labai neigiamai įtakoja tolesnį jo paties ir jo šeimos gyvenimą, ieškovas nebeturi jėgų ir galimybių susitikti su kaimynais, draugais ir pažįstamais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ir atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškovui A. Š. 46 192,81 Lt turtinei žalai atlyginti ir 25 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teismas nustatė, kad remiantis byloje esančiais įrodymais yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovas pažeidė darbo saugos norminių aktų reikalavimus bei LR DK 260 straipsnio 2 dalies, 261 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šie pažeidimai ir sukėlė ieškovo profesinę ligą. Atitinkamai LR CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui padarytą žalą, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą visiškai turi atlyginti atsakingas asmuo.
Šalies argumentai
Ieškovas A. Š. teigė jog dėl profesinio susirgimo gydymo patyrė 74,00 Lt išlaidų gydymui bei 478,35 Lt papildomų išlaidų, susijusių su ortopedinės lovos (kušetės) įsigijimu. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų dėl 74,00 Lt išlaidų pagrįstumo būtent jį gydant (b. l. 40) bei neįrodė jog kušetė buvo reikalinga gydymui ar turimos profesinės ligos palengvinimui, todėl ši ieškinio dalis atmesta kaip neįrodyta ir nepagrįsta (CPK 178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Radviliškio skyriaus į bylą pateiktų pažymų nustatyta, kad A. Š. nuo 2006-05-31 iki 2009-03-31 buvo išmokėta 34 637,23 Lt netekto darbingumo pensijos ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos (b. l. 44–48). LR CK 6. 283 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas pateikė 2009 m. balandžio 15 d. pažymą, kurioje nurodo jog negali pateikti pažymos apie gautus vidutinius darbo užmokesčius analogiškas pareigas ieškovo pareigoms užimančių riedmenų remonto šaltkalvių (b. l. 57), todėl A. Š. netektų pajamų dydžio apskaičiavimas nustatytas pagal jo pateiktą paskaičiavimą minusavus aukščiau nurodytas sumas, bei laikyta, kad už laikotarpį nuo 2006 gegužės mėn. iki 2009 balandžio mėn. negautos pajamos yra 46192,81 Lt (b. l. 50-51). Iš dalies tenkinant ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo atsakovo pateiktu A. Š. netektų pajamų apskaičiavimu, nes šie paskaičiavimai yra netikslūs, pats atsakovas nurodė, jog tai preliminarios sumos (b. l. 65). Be to, pirmosios instancijos teismas priteisė 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo A. Š. ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Viena iš materialinės atsakomybės sąlygų yra tai, kad žala turi būti neteisėta veika. Tačiau pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo nei vieno iš darbo saugos norminių aktų bei konkrečių jų nuostatų pažeidimų, o tik formaliai konstatavo, jog atsakovas pažeidė teisės norminių aktų reikalavimus.
2. 2006 m. kovo 28 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nurodyta, kad priežastimis, galėjusiomis sukelti profesinę ligą, yra krovinių pernešimas ir kėlimas, tačiau tai tėra galimybė, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Tuo tarpu teismas nevertino, kad nei vienas iš Akto 14 punkte nurodytų profesinės rizikos veiksnių neviršijo darbo saugos norminiuose aktuose nustatytos leistinos ribos.
3. Nėra teisinio pagrindo konstatuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų priežastinio ryšio su ieškovo liga, nes įvertinus ieškovo darbo vietos aplinką, buvo nustatyti priimtini joje veikiančių kenksmingų profesinės rizikos veiksnių dydžiai (tai įrodo 2005 m. liepos 28 d. profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 2), o ieškovo sveikata buvo nuolat tikrinama ir pastabų dėl blogėjančios ieškovo sveikatos nei vienas gydytojas nebuvo pateikęs (1999 m. spalio 25 d., 2000 m. liepos 17 d., 2001 m. liepos 11 d., 2003 m. spalio 30 d., 2004 m. liepos 14 d. asmens privalomo sveikatos tikrinimo kortelės/pažymos, o taip pat 2004 m. lapkričio 11 d. sveikatos patikrinimas).
4. Teismas neatsižvelgė, kad akte ieškovas nurodė neteisingas aplinkybes, turėjusias įtakos tiriamai profesinei ligai, o A. Š. atliekamas darbas, aprašomas akto 12 punkte, neatitinka technologinio proceso ir ieškovo keliamų svorių (vadovaujantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ Radviliškio prekinių vagonų depo 2009 m. birželio 10 d. raštu Nr. 2(LV3)-037-LVSS „Dėl A. Š. darbo veiklos raidos“, sunkiausia keliama detalė – stabdžių cilindro stūmoklis, kurį išmontuodavo ir po remonto sumontuodavo 2-3 darbuotojai, svėrė apie 44 kilogramus, o detalės pakėlimui taip pat privalėjo būti naudojamas autokrautuvas.
5. Teismas neįvertino, kad tiek LR Darbo kodekse (274 str.), tiek LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (33 str.) pareiga įgyvendinti teisės aktų nuostatas, siekiant užtikrinti darbo saugą ir sveikatą darbovietėje, nustatyta ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojui. Be to, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui atsisakymo dirbti priežastis., tačiau jokio pranešimo ieškovas nėra pateikęs. Atitinkamai atsakovo pateikti įrodymai dėl ieškovo darbo drausmės pažeidimų ir nuobaudų įrodo ieškovo nedrausmingumą, abejingumą ir aplaidumą laikantis darbdavio nustatytos darbo drausmės. Tuo tarpu nuo 2000 metų AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depe surinkimo ceche vidutiniškai dirba 60 riedmenų remonto šaltkalvių, iš kurių nei vienam nebuvo nustatyta profesinė liga, susijusi su krovinių kėlimu, o tai patvirtina, jog ieškovui buvo sudarytos sveikos ir saugios darbo sąlygos. Tokiu būdu ieškovui yra nepagrįstai mokamos pašalpos ir kompensacijos iš valstybės lėšų, nes ieškovo liga nėra susijusi su profesine rizika buvusioje darbo vietoje.
6. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui turtinę žalą, nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais paskaičiavimais ir nesivadovavo atsakovo paskaičiavimais, nes ieškovo paskaičiavimai atlikti neatsižvelgiant į netekto darbingumo procentą bei nesilaikant 1997 m. liepos 1 d. LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nuostatų, pagal kurio 11 straipsnį bei Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.1 punktą vidutinis darbo užmokestis nukentėjusiojo pageidavimu apskaičiuojamas pagal toje darbovietėje, kurioje darbas sukėlė profesinę ligą, gautą darbo užmokestį iš nukentėjusiojo pasirinktų paeiliui einančių 6 mėnesių per 24 mėnesių laikotarpį iki jo atleidimo iš tos darbovietės dienos (atsakovo paskaičiavimai pavadinti preliminariais tik dėl ieškovo pasirinkimo nežinojimo). Tokiu būdu, esant darbdavio kaltei ir pareigai atlyginti žalą, ieškovo turtinė žala turėjo būti skaičiuojama taikant 2006 metų VSDFV patvirtintą draudžiamųjų pajamų vidurkį – 1148 Lt, darbingumo netekimo koeficientą – 0,6, kompensavimo koeficientą – 1,41. Tokiu būdu turtinės žalos kompensuojamoji suma nuo 2006 m. gegužės 22 d. iki 2009 m. gegužės 1 d. sudarytų 17 643,47 Lt.
7. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių ar kitų įrodymų, patvirtinančių priteistą 25 000 Lt neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. Š. prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad darbdavio suteikta darbo vieta nebuvo saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, o tai sukėlė pasekmes – profesinę ligą. Atitinkamai 2006 m. kovo 28 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. (06-0602)004-076 I dalies 16.2 punkte nurodyta, kad profesinės ligos vystymosi priežastis - netinkamas darbų organizavimas. VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus 2006 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. D1240 ieškovui 2006 m. gegužės 22 d. nustatyta profesinė liga pripažinta draudiminiu įvykiu, o šio teisės akto pagrindu teisėtai paskirta netekto darbingumo pensija bei mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, nors išmokos nepadengia dėl profesinio susirgimo patirtų nuostolių, kurie turi būti atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.). Tuo tarpu LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (23 str. 7 d.) nagrinėjamu atveju ieškovui netaikomas, o neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismas (CK 6.250 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Atsakovas skundžia tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovo reikalavimai. Todėl byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose.
Nesutikdamas su sprendimu apeliantas, visų pirma, nurodo, kad jis savo veikloje vykdė Darbo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje ir 261 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus ir užtikrino, kad ieškovo darbo vieta bei aplinka būtų saugi, patogi ir nekenksminga, įrengta pagal darbuotojų rangos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus bei būtų sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.
Tačiau tokį apelianto teiginį paneigia tiek ieškovo Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas, tiek ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas dėl A. Š. nustatytos profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu. Pastebėtina, kad, priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, akte konkrečiai nurodoma, kad ieškovui diagnozuota profesinė liga, sukelta krovinių kėlimo ir pernešimo (20.1 punktas), o profesinės rizikos veiksniais nurodyti rankas veikianti vibracija, krovinio kėlimas ir pernešimas, statinio krūvio dydis per pamainą prilaikant svorį ir pan. (14 punktas). Tuo tarpu bylos duomenys rodo, kad šių rizikos veiksnių ieškovas buvo veikiamas dirbant pas atsakovą, pas kurį jis dirbo nuo 1993 metų iki 1996 metų ir nuo 1999 metų iki 2005 metų. Svarbu yra ir tai, kad akto 14 punkte konstatuota, jog ieškovo darbo profesinės rizikos veiksniai (statinio krūvio dydis per pamainą prilaikant svorį, dalyvaujant liemens ir kojų raumenims, darbo poza, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, viršijo leistiną ribinę vertę, o akto 16.2 punkte konstatuotos profesinės ligos vystymosi priežastys – netinkamas darbų organizavimas, netinkamas darbo vietos įrengimas.
Pastebėtina, kad nei vienas iš paminėtų dokumentų nustatyta tvarka nuginčytas nebuvo, o ieškovo darbdavio atstovas aktą pasirašė be jokių pastabų (b. l. 17). Atitinkamai šie įrodymai vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.).
Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti atsakovo atsakomybę dėl ieškovui padarytos žalos, susijusios su dalies darbingumo praradimu (CK 6.283 str. 1 d.). Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir apelianto nuoroda į periodinius ieškovo sveikatos patikrinimus, nes bylos duomenys rodo, kad ieškovo liga yra lėtinė, vystėsi palaipsniui ir buvo nustatyta tik 2006 metais, t. y. jau po darbo sutarties su atsakovu nutraukimo. Tuo tarpu byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas panašaus pobūdžio darbą, susijusį su akte nurodytais profesinės rizikos veiksniais bei ieškovui diagnozuotos profesinės ligos priežastimi, dirbo po darbo sutarties su atsakovu nutraukimo iki jam buvo nustatyta profesinė liga.
Tarp šalių kilusio ginčo išnagrinėjimui neturi esminės reikšmės ir apelianto nuoroda į tai, kad pats ieškovas darbo pas atsakovą metu pažeidinėjo darbo drausmę, nes, pvz. tai, kad ieškovas dirbo neužsidėjęs apsauginio diržo ar vėlavo į darbą, niekaip negalėjo nulemti jam diagnozuotos ligos išsivystymo (b. l. 112-114). Tuo tarpu tai, kad pats ieškovas, kaip teigia apeliantas, niekada nesikreipė į darbdavį dėl saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų, savaime nepaneigia jau paminėto akto bei kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas susirgo profesine liga dirbdamas pas atsakovą.
Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.
Iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas jos dydį nustatė vadovaudamasis paties ieškovo atliktais paskaičiavimais (b. l. 57). Tačiau nei šie, nei atsakovo tiek pirmosios, taip ir apeliacinės instancijos teismui pateikti paskaičiavimai neatitinka teisės aktų nuostatų ir teismų praktikos, pagal kurią turtinė žala, kurią turi atlyginti darbdavys, apskaičiuojama kaip nukentėjusiojo asmens gaunamo vidutinio darbo užmokesčio ir jam pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme priskaičiuotų išmokų skirtumą, taip pat atsižvelgiant į netekto darbingumo lygį, nes negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Tuo tarpu vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentuoja LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas. Remiantis šio aprašo 6.1 punktu, kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, skaičiuojamasis laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai, pasirinkti iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą, mažiau apmokamą darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokio 6 mėnesių tarpo pats nepasirinko. Todėl teismas parenka laikotarpį, kuris yra palankiausias ieškovui, atsižvelgiant į protingumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. skaičiuojant ieškovo patirtą žalą parinktinas laikotarpis nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. gegužės 31 d. imtinai, kuriuo vidutinis mėnesinis ieškovo darbo užmokestis buvo 1500,10 Lt (3275,02+484,72+1053,84+1497,40+1323,64+1365,96)/6; b. l. 212). Tokiu būdu prarastos ieškovo A. Š. darbo užmokesčio pajamos, atsižvelgiant į netekto darbingumo dalį, sudaro: laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. – 675,05 Lt (1500,10 x 0,45), o nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gegužės 1 d. – 900,06 Lt (1500,10 x 0,60). Tačiau ieškovo nurodomu laikotarpiu (nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2009 m. gegužės 1 d. ieškovui buvo mokama tiek netekto darbingumo periodinė kompensacija, tiek ir netekto darbingumo pensija, kurios abi sudarė ieškovo pajamas. Tokiu būdu, skaičiuojant ieškovo patirtą turtinę žalą, iš ieškovo netektų pajamų dalies (nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. – 675,05 Lt, nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gegužės 1 d. – 900,06 Lt) minusuojamos ieškovo gautos netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo pensijos išmokos. Atitinkamai tai apskaičiuojama sekančiai:
Laikotarpis Prarastos darbo užmokesčio pajamos Gautos netekto darbingumo ir pensijos išmokos Nuostoliai Nuo 2006-06-01 iki 2006-06-30 675,05 Lt 636,39 Lt 38,66 Lt Nuo 2006-07-01 iki 2006-07-31 675,05 Lt 714,72 Lt -39,67 Lt Nuo 2006-08-01 iki 2006-08-31 675,05 Lt 714,72 Lt -39,67 Lt Nuo 2006-09-01 iki 2006-09-30 675,05 Lt 714,72 Lt -39,67 Lt Nuo 2006-10-01 iki 2006-10-31 675,05 Lt 714,72 Lt -39,67 Lt Nuo 2006-11-01 iki 2006-11-30 675,05 Lt 714,72 Lt -39,67 Lt Nuo 2006-12-01 iki 2006-12-31 675,05 Lt 714,72 Lt -39,67 Lt Nuo 2007-01-01 iki 2007-01-31 675,05 Lt 714,72 Lt -39,67 Lt Nuo 2007-02-01 iki 2007-02-28 675,05 Lt 803,97 Lt -128,92 Lt Nuo 2007-03-01 iki 2006-06-30 675,05 Lt 803,97 Lt -128,92 Lt Nuo 2007-03-31 iki 2006-06-30 675,05 Lt 803,97 Lt -128,92 Lt Nuo 2007-04-01 iki 2007-07-30 675,05 Lt 803,97 Lt -128,92 Lt Nuo 2007-05-01 iki 2007-05-31 675,05 Lt 803,97 Lt -128,92 Lt Nuo 2007-06-01 iki 2007-06-30 675,05 Lt 803,97 Lt -128,92 Lt Nuo 2007-07-01 iki 2007-07-31 675,05 Lt 803,97 Lt -128,92 Lt Nuo 2007-08-01 iki 2007-08-31 675,05 Lt 803,97 Lt -128,92 Lt Nuo 2007-09-01 iki 2007-09-30 675,05 Lt 803,97 Lt -128,92 Lt Nuo 2007-10-01 iki 2007-10-31 675,05 Lt 803,97 Lt -128,92 Lt Nuo 2007-11-01 iki 2007-11-30 675,05 Lt 803,97 Lt -128,92 Lt Nuo 2007-12-01 iki 2007-12-31 675,05 Lt 803,97 Lt -128,92 Lt Nuo 2008-01-01 iki 2008-01-31 675,05 Lt 873,48 Lt -198,43 Lt Nuo 2008-02-01 iki 2008-02-29 675,05 Lt 873,48 Lt -198,43 Lt Nuo 2008-03-01 iki 2008-03-31 675,05 Lt 873,48 Lt -198,43 Lt Nuo 2008-04-01 iki 2008-04-30 675,05 Lt 873,48 Lt -198,43 Lt Nuo 2008-05-01 iki 2008-05-31 675,05 Lt 873,48 Lt -198,43 Lt Nuo 2008-06-01 iki 2008-06-30 675,05 Lt 873,48 Lt -198,43 Lt Nuo 2008-07-01 iki 2008-07-31 675,05 Lt 906,85 Lt -231,80 Lt Nuo 2008-08-01 iki 2008-08-31 900,06 Lt 1529,31 Lt -629,25 Lt Nuo 2008-09-01 iki 2008-09-30 900,06 Lt 1529,31 Lt - 629,25 Lt Nuo 2008-10-01 iki 2008-10-31 900,06 Lt 1529,31 Lt - 629,25 Lt Nuo 2008-11-01 iki 2008-11-30 900,06 Lt 1529,31 Lt - 629,25 Lt Nuo 2008-12-01 iki 2008-12-31 900,06 Lt 1529,31 Lt - 629,25 Lt Nuo 2009-01-01 iki 2009-01-31 900,06 Lt 1529,31 Lt - 629,25 Lt Nuo 2009-02-01 iki 2008-02-28 900,06 Lt 1529,31 Lt - 629,25 Lt Nuo 2009-03-01 iki 2009-03-31 900,06 Lt 1529,31 Lt - 629,25 Lt Nuo 2009-04-01 iki 2009-04-30 900,06 Lt 1529,31 Lt - 629,25 Lt
Taigi konstatuotina, kad dėl netekto darbingumo ieškovas turtinės žalos, susijusios su negautomis pajamomis, laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2009 m. gegužės 1 d. nepatyrė, nes jo dėl netekto darbingumo minėtu laikotarpiu gautos pajamos viršijo pajamas, kurias A. Š. galėjo gauti dirbdamas, atsižvelgiant į netekto darbingumo procentinę išraišką. Tokiu būdu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. dalis, kuria iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ priteista 46 192,81 Lt ieškovo patirtai turtinei žalai atlyginti, naikintina.
Iš kitos pusės, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovo ryšium su nedarbingumo netekimu patirtus dvasinius bei emocinius išgyvenimus, nuolat patiriamą fizinį skausmą, baimę dėl šeimos ateities, tame tarpe dukters, kuri dėl netinkamos mitybos, susijusios su ieškovo pajamų praradimu, susirgo mažakraujyste, sutriko jos vystymasis, į turėtų lūkesčių, susijusių su gyvenamojo ploto įsigijimu, neišsipildymą ir pan. Be to, pastebėtina ir tai, kad nors ieškovas prarado tik dalį darbingumo, tačiau realiai įsidarbinti jis dėl fizinių skausmų negalėjo (b. l. 28 – 36), o gydytojų prognozės dėl galimybės pasveikti nėra palankios (po profesinio susirgimo nustatymo ieškovo netektas darbingumas padidėjo 15 procentų), kas taip pat didina jo emocinę įtampą bei pergyvenimus.
Be to, pastebėtina, kad savo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktuose apeliacinės instancijos teismui, apeliantas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-2009). Tačiau pastebėtina, kad paminėta nutartimi, priimta panašių aplinkybių byloje (toje byloje nukentėjusieji neteko 30 % darbingumo), neturtinė žala buvo įvertinta net didesne 50 000 Lt suma. Be to, paminėtoje nutartyje pateikta tam tikra teismų praktikos dėl neturtinės žalos, darbingumo netekimo atveju, priteisimo apžvalga, iš kurios matyti, kad daugelyje atžvilgių nukentėjusiesiems buvo priteisiamos didesnės negu nagrinėjamuoju atveju žalos atlyginimas. Tokiu būdu naikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nėra pagrindo (CK 6.250 str.).
Iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį (64,9 proc.), atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai) iš ieškovo A. Š. priteistina 1386,26 Lt (2136 x 0,649) atsakovo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidoms atlyginti (CPK 93 str. 1 d., b. l. 189).
Be to, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, priteisiant iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 749,74 Lt (2136 x 0,351) už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ir 8,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Tuo tarpu iš ieškovo priteistina 15,48 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n usprendž ia:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (į. k. 110053842) ieškovui A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 46 192,81 Lt turtinei žalai atlyginti ir šią ieškinio dalį atmesti.
Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme:
- priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ 749,74 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 8,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
- priteisti iš ieškovo A. Š. 15,48 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. Š. atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ 1386,26 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidoms atlyginti.