Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1312-653/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-03
Bylos Nr.
2S-1312-653/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
  • 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1312-653/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29636-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti patvarkymus vykdyti ir jų vykdymą bei užbaigti vykdomąją bylą; panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumą kaip nepagrįstą; pripažinti, kad 2014-04-10 teismo priimtas sprendimas vienašališkai neinformavus tinkamai ir laiku pareiškėjos apie skolą kreiptis į antstolę buvo priimtas nepagrįstai, nemotyvuotai bei neteisėtai ir nesąžiningai.

Pareiškėja nurodė, kad 2013-07-11 gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-26 sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinys patenkintas visiškai. Su tokiu teismo sprendimu nesutiko, todėl pateikė apeliacinį skundą. Pareiškėjos teigimu, ji nėra gavusi Vilniaus miesto apylinkės teismo arba Vilniaus apygardos teismo rašto dėl vykdomojo rašto išdavimo su informacija apie jo siuntimą pareiškėjai išieškoti iš jos 108 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą į valstybės biudžetą, taip pat nėra gavusi antstolės patvarkymų priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo bei raginimo įvykdyti sprendimą siunčiamą skolininkui. Antstolės 2014-08-12 patvarkymais pareiškėjos sąskaitose, esančiose AB Swedbank ir AB SEB bankas bankuose, buvo 2 kartus areštuota didesnė suma nei pareiškėjos skola valstybei, apie kurios egzistavimą pareiškėja nežinojo, antstolės reikalaujama 394,43 Lt suma neteisėtai ir nesąžiningai viršijo realią pareiškėjos skolą valstybei beveik 4 kartus. Teismo 2014-04-10 sprendimas išduoti vykdomąjį raštą tinkamai ir laiku neinformavus pareiškėjos kreiptis į antstolę, buvo priimtas vienašališkai, neteisėtai, nesąžiningai jos atžvilgiu, prieštaravo bendriesiems sąžiningumo ir protingumo kriterijams, iš esmės pažeidė šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą pareiškėjos nenaudai ir sukėlė grėsmę viešajam interesui. Pareiškėja turėjo sunkumų vykdant mokėjimus ieškovui, tačiau tokia situacija susiklostė dėl ekonominės krizės, kuri turėjo esminės įtakos jos gaunamoms pajamoms.

Antstolė A. S. 2014-08-29 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-18625-845/2013 dėl 108 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojos – valstybės naudai. Patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkei 2014-07-03 buvo siųsti pagal išieškotojo pateiktus duomenis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad pareiškėja šiuo adresu negyvena. 2014-07-11 procesiniai dokumentai buvo persiųsti skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie taip pat grįžo neįteikti. Antstolė 2014-07-30 išsiuntė procesinius dokumentus į pareiškėjos darbovietę, kuroje procesiniai dokumentai buvo įteikti 2014-08-01. Skolininkei neįvykdžius prievolės gera valia buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-10 nutartimi pareiškėjos A. S. skundo netenkino.

Teismas konstatavo, kad iš antstolės pateiktų AB „Lietuvos paštas“ pažymų matyti, kad procesiniai dokumentai pareiškėjai įteikti 2014-08-01 per darbovietę. Aplinkybė, kad procesiniai dokumentai, siųsti ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti, neleidžia konstatuoti procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimo, o tik patvirtina antstolės aktyvumą, siekiant įteikti procesinius dokumentus skolininkei.

Šalies argumentai

Pareiškėjos nurodyti argumentai, kad vykdomojoje byloje priimti antstolės patvarkymai yra neteisėti, kadangi antstolė juos priėmė neįsigilinusi į faktines bylos aplinkybes ir bylos šalių tarpusavio ginčo esmę, yra laikytini nepagrįstais. Teismas nurodė, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne jo teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolė, 2014-07-03 gavusi išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą dėl vykdomojo rašto vykdymo, patikrinusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2014-07-03 patvarkymu Nr. 0177/14/01375 priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-18625-845/13 vykdyti (CPK 650 str., 651 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl neteisėtai apskaičiuotų vykdymo išlaidų, t.y., kad nesusipažinusi vykdomo procese priimtais antstolės procesiniais dokumentais neturėjo galimybės geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-18625-845/13, kaip nepagrįstus. Teismas sprendė, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog antstolės priimti procesiniai dokumentai jai buvo įteikti per darbovietę, esančią Vilniaus universitete, o aplinkybė, kad pareiškėja per raginime numatytą terminą geranoriškai neįvykdė prievolės, laikytina teisėtu pagrindu antstolei reikalauti vykdymo išlaidų, tarp jų – ir atlyginimo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas užbaigti vykdomąją bylą yra susijęs išimtinai su antstolio kompetencija, todėl nenagrinėtinas. Pareiškėjos prašymas pripažinti, kad teismo 2014-04-10 priimtas sprendimas vienašališkai neinformavus tinkamai ir laiku jos apie skolą kreiptis į antstolę buvo priimtas nepagrįstai, nemotyvuotai bei neteisėtai ir nesąžiningai, galėjo būti peržiūrėtas aukštesnės instancijos teismo toje išnagrinėtoje byloje, o ne kita teisena nagrinėjamojoje byloje dėl antstolio veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 nutartį ir pareiškėjos skundą patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais.

Teismo sprendimu pareiškėjai skirto žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas, prašymas sumažinti žyminį mokestį teismo nepagrįstai ir neteisėtai buvo ignoruotas, apie apeliacinio teismo priimtą sprendimą šioje byloje negavo jokios informacijos, todėl negalėjo laiku sumokėti tariamos skolos valstybei. Pagal galimybes moka dalimis susidariusią skolą ieškovui civilinėje byloje Nr. 2-18625-845/13.Nei paštu, nei per EPP sistemą pareiškėja negavo Vilniaus apygardos teismo nutarties (sprendimo) dėl pareiškėjos apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-26 dienos sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18625-845/13 neteisėtumo ir nepagrįstumo.Negavo Vilniaus miesto apylinkės teismo arba Vilniaus apygardos teismo pranešimo (perpėjimo) arba rašto dėl vykdomojo rašto išdavimo su informacija apie jo siuntimą pareiškėjai išieškoti iš jos 108 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą į valstybės biudžetą.Negavo laiku ir tinkamai (paštu arba registruotu laišku) antstolės patvarkymų priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo bei raginimo įvykdyti sprendimą siunčiamą skolininkui.

Šalies argumentai

Pareiškėja papildomais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad analogiškoje jos ir ieškovo UAB „Vilniaus energija“ civilinėje byloje ir analogiškoje bylos stadijoje buvo priimtas teismo sprendimas sumažinti pareiškėjai žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo 2015-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-35906-545/2014 nutarė iš dalies tenkinti atsakovės prašymą ir sumažinti atsakovei žyminio mokesčio dydį 50 procentų, o vėliau apeliacinėje instancijoje buvo iš viso panaikintas žyminis mokestis pareiškėjai už apeliacinį skundą, nes abejose šiose bylose tarp bylos ginčo šalių buvo sudaryta vartojamoji sutartis, todėl pirmos instancijos teismas turėjo ir šioje byloje patenkinti atsakovės prašymą ir atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes ji buvo atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Todėl akivaizdu, kad šioje byloje pirmos instancijos teismas 2013-11-14 priėmė neteisėtą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo priėmimą bei atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina. Teismas turėjo sumažinti atsakovei žyminio mokesčio dydį 100 procentų. Todėl pareiškėja iš viso nebuvo skolinga valstybei ir tolesni teismo bei antstolės pradėti išieškojimo veiksmai buvo neteisėti ir nepagrįsti, todėl yra naikintini. Teismas turėjo patenkinti atsakovės prašymą ir atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes ji buvo atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu, tačiau pirmos instancijos teismas to tinkamai ir laiku nepadarė. Pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinėks teismo 2013-11-14 nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė A. S. prašo palikti skundžiamą nutartį galioti ir atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne jo teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 str. 1 d. nurodytų kliūčių sąrašas yra baigtinis. Todėl antstolei 2014-07-03 gavus išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM prašymas dėl vykdomojo rašto vykdymo, antstolė, vadovaudamasi CPK 650 str., 651 str., patikrinusi, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2014-07-03 patvarkymu Nr. 0177/14/01375 priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-18625-845/13 vykdyti.

Patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas skolininkei 2014-07-03 buvo siųsti pagal išieškotojo pateiktus duomenis – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad pareiškėja šiuo adresu negyvena. Vadovaujantis teisingumo, protingumo principais ir siekiant užtikrinti vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą, minėti procesiniai dokumentai 2014-07-11 buvo persiųsti skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie taip pat grįžo neįteikti. Antstolė 2014-07-30 procesinius dokumentus išsiuntė į pareiškėjos darbovietę, joje dokumentai buvo įteikti 2014-08-01 (v.b.l. Nr. 19). Vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/01375 vykdymo išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1 R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais dydžiais (vykdomosios bylos užvedimo dieną galiojusia Sprendimų vykdymo instrukcijos aktualia redakcija). Skolininkei neįvykdžius prievolės gera valia, pradėtas priverstinio vykdymo procesas.

CPK 632 str. apibrėžia atvejus, kai antstolis privalo užbaigti vykdomąją bylą. Šiais atvejais antstolis neturi teisės pasirinkti ir pats negali spręsti ar reikia užbaigti vykdomąją bylą – tai daryti privaloma. Tačiau pareiškėjos skunde nenurodyta nei vieno atvejo, numatyto CPK 632 str., įpareigojančio antstolį užbaigti vykdomąją bylą.

Antstolė taip pat nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/01375 2014-12-01 buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo, kadangi skola iš pareiškėjos yra visiškai išieškota.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2014-10-10 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

Bylos duomenimis, antstolė A. S. 2014-07-03 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-18625-845/2013 dėl 108 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) išieškotojos valstybės naudai vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/01375. Antstolė 2014-07-03 raginimu įvykdyti teismo sprendimą nustatė 10 dienų terminą nuo šio raginimo gavimo dienos, per kurį skolininkė turėjo sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 108 Lt skolą ir 94,87 Lt vykdymo išlaidas. Antstolė šį raginimą ir kitus procesinius dokumentus 2014-07-03 išsiuntė skolininkei pagal išieškotojo pateiktus duomenis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad pareiškėja šiuo adresu negyvena. 2014-07-11 procesiniai dokumentai buvo persiųsti skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie taip pat grįžo neįteikti. Antstolė 2014-07-30 išsiuntė procesinius dokumentus į pareiškėjos darbovietę – Vilniaus universitetą, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje procesiniai dokumentai buvo įteikti 2014-08-01.

Pirmosios instancijos teisme 2014-08-22 gautas skolininkės skundas, kuriame nurodyta, kad vykdomojoje byloje priimti antstolės patvarkymai yra neteisėti, kadangi antstolė juos priėmė neįsigilinusi į faktines bylos aplinkybes ir bylos šalių tarpusavio ginčo esmę, o tinkamai neinformavus pareiškėjos apie priimtus procesinius dokumentus, ji neteko galimybės gera valia įvykdyti teismo sprendimo ir nepagrįstai susidarė vykdymo išlaidos. Antstolė 2014-08-29 patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Pagal CPK 651 str. 1 d., gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir vykdymo veiksmams pradėti. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Pareiškėjos argumentai, kad antstolė neturėjo priimti vykdomojo rašto vykdymui, kadangi antstolės raginime nurodyta skola atsirado tik teismui neteisėtai ir nesąžiningai priėmus nutartį ir tinkamai bei laiku neinformavus apie tai pareiškėjos, todėl pažeidė teisėtumo principą, yra visiškai nepagrįsti ir išeinantys už šios apeliacijos objekto (antstolio veiksmų) ribų. Kaip matyti iš bylos duomenų, antstolė pagrįstai priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-18625-845/2013 dėl 108 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės išieškotojos valstybės naudai, nes šiuo atveju nenustatytina nei vienos iš galimų akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, įtvirtintų CPK 651 str. 2 d., pareiškėja minėtų galimų kliūčių taip pat nenurodė. Taigi antstolės 2014-07-03 patvarkymas Nr. 0177/14/01375 priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-18625-845/13 vykdyti yra pagrįstas ir teisėtas, todėl negali būti naikintinas.

Pareiškėjos argumentai, kad ji negavo laiku ir tinkamai antstolės siųstų procesinių dokumentų, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad antstolės 2014-07-03 raginimas su vykdymo išlaidų apskačiavimu skolininkei buvo neįteiktas, kadangi antstolė išsiuntė jį visais žinomais oficialiais skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos ir jos darboviečių adresais, o pareiškėjos darbovietės – Vilniaus universiteto adresu (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai buvo įteikti 2014-08-01. Taigi esant minėtam antstolės atliktam procesinių dokumentų siuntimo eiliškumui ir paties įteikimo faktui, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad procesinių dokumentų įteikimo skolininkei tvarka nebuvo pažeista, ir šie dokumentai buvo tinkamai įteikti pagal CPK 604 str. ir CPK 657 str. nuostatas.

Pareiškėjos teigimu, ji negavo ir teismo rašto dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl ir dėl šios priežasties jos teisės buvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis pareiškėjos argumentas yra atmestinas, nes pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą tik išieškotojui (CPK 646 str. 1 d.) skolininko apie tai neinformuojant.

Pareiškėjos teiginiai, kad ji adresu (duomenys neskelbtini), pavėluotai, t.y. tik 2014-08-14 ir 2014-09-17, gavo antstolės siųstus procesinius dokumentus, yra nepagrįsti, nes šiuo atveju pirmą kartą procesiniai dokumentai realiai ir tinkamai jai įteikti 2014-08-01 į pareiškėjos darbovietę – Vilniaus universitetą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju nėra reikšminga, kada pareiškėja dokumentus gavo gyvenamosios vietos adresais. Aplinkybė, kada procesinius dokumentus pareiškėja pasiėmė iš savo darbovietės taip pat nėra reikšminga siekiant bylą teisingai išspręsti, nes pareiškėja nepateikė įrodymų, kad dėl jos darbdavio kaltės Vilnius universtete 2014-08-01 gauti procesiniai dokumentai, adresuoti pareiškėjai, buvo jai įteikti vėliau, t.y. 2014-08-07, tačiau net ir tokiu atveju antstolės patvarkymas areštuoti pareiškėjos lėšas buvo surašytas tik 2014-08-12, todėl konstatuotina, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko susisiekti su antstole ir išvengti dar didesnių vykdymo išlaidų. CPK 644 str. numato, kad skolininkas turi būti aktyvus vykdymo procese ir turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Todėl pareiškėjai elgiantis pasyviai ir nebendradarbiaujant su antstole, jai tenka prisiimti neigiamas jos atžvilgiu pasekmes.

Pareiškėja skunde taip pat ginčija vykdymo išlaidų dydį, nurodydama, kad ji neturėjo galimybės geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-18625-845/2013. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė vykdomosias bylos išlaidas apskaičiavo vadovaudamasi Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1 R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais dydžiais ir pateikdama skolininkei kartu su patvarkymais vykdymo išlaidų detalizacijas (v.b.l. 4, 28). Be to, kaip jau nustatyta šioje byloje, pareiškėjai procesiniai dokumentai buvo įteikti 2014-08-01 per darbovietę, esančią Vilniaus Universitete, todėl pareiškėjai geranoriškai neįvykdžius antstolės raginimo, antstolė turėjo teisę apskaičiuoti ir išieškoti vykdymo išlaidas (CPK 610 str.).

Pareiškėja taip pat prašo sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0177/14/01375 vykdymą iki bus išnagrinėtas jos atskirasis skundas dėl antstolio veiksmų. Vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625– 628 str. Pagal CPK 625 str. 1 d. sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas, kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šis pareiškėjos prašymas užbaigti vykdomąją bylą yra susijęs su išimtine antstolio kompetencija. Be to, šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir yra išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.

Pareiškėja papildomais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui iš esmės ginčija kitą teismo sprendimą kitoje civilinėje byloje, t.y. 2013-11-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-18625-845/2013, susijusį su žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimu, ir prašo ją panaikinti. Pareiškėjai paaiškintina, kad pareiškėjos paminėta įsiteisėjusi nutartis nėra šios apeliacijos objektas ir negali būti apeliacijos objektu. Šioje byloje yra peržiūrima tik skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-10-10 nutartis dėl antstolio veiksmų, jos pagrįstumo ir teisėtumo aspektais (CPK 320 str., 329 str. 2-3 d.), todėl pareiškėjos argumentai, susiję su kitų teismo nutarčių neteisėtumu, neturi teisinės reikšmės siekiant teisingai išspręsti šią bylą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiama 2014-10-10 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina