- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-1508-432/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 sprendimo byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą- 2 500 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo ieškinį atmesti arba kompensuoti ieškovo neigiamus išgyvenimus jo teisių pažeidimo pripažinimu.
3. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad prašo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
4. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, 2015-10-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta nauja bausmė, todėl 2015-11-03 iš Alytaus pataisos namų jis buvo atvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių- kalėjimą (toliau - Lukiškių TI-K) laukti, kol įsiteisės Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis. Teismo nuosprendžio ir jo įsiteisėjimo ieškovas laukė nuo 2015-11-03 iki 2016-01-18. Ieškovas tvirtina, kad Lukiškių TI-K nurodytą laiką buvo laikomas nepagrįstai. Nepagrįstas buvimas Lukiškių TI-K padarė ieškovui didelę žalą, kadangi buvo stipriai pakeistos gyvenimo sąlygos, kurios skiriasi nuo sąlygų pataisos namuose: ieškovui buvo apribotas pasivaikščiojimas lauke, negalėjo sportuoti, eiti į ilgalaikius pasimatymus, buvo apribotas gyvenamosios patalpos plotas, negalėjo maitintis savo pasigamintu maistu, negalėjo mokytis, lankyti visuomenės integravimo kursų, jam buvo uždrausta skambinti artimiesiems, artimieji negalėjo padaryti piniginių pavedimų, kad galima būtų nusipirkti būtiniausių higienos priemonių, nebuvo skirta vienkartinė pašalpa. Ieškovas aiškino, kad dėl nurodytų apribojimų patyrė didelių nepatogumų, neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, didelį psichologinį sukrėtimą, depresiją, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas, buvo pažemintas orumas, dėl ko reikalavo priteisti neturtinės žalos atlyginimą- 2 500 Eur.
5. Atsakovas sutinka, jog Alytaus rajono apylinkės teismo padaryta klaida, dėl kurios ieškovo etapavimas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo į pataisos namus užtruko, ieškovas galėjo patirti teisių ir galimybių apribojimus, kuriuos nurodė ieškinyje. Atsakovas mano, kad būtina įvertinti ne tik galimą pažeidimą, bet ir ieškovui kilusius padarinius, laikotarpį, kurį tie ribojimai buvo taikomi, teismo elgesį, paaiškėjus, kad patvarkymas nebuvo laiku išsiųstas, paties ieškovo elgesį, paaiškėjus nepagrįsto ieškovo laikymo Lukiškių TI-K aplinkybėms.
Atsiliepimas
6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį teigė, kad patvarkymas vykdyti įsiteisėjusį Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nuosprendį turėjo būti išsiųstas 2015-12-14, todėl ieškovo tvirtinimas, jog jo teisės buvo apribotos nuo 2015-11-03 yra nepagrįsti. Tuo atveju, jei patvarkymas būtų išsiųstas Lukiškių TI-K, ieškovas bet kuriuo atveju būtų etapuotas ne anksčiau negu 2015-12-16, todėl laikotarpis, kurį jis praleido Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime yra nuo 2015-12-16 iki 2016- 01-18, t. y. 34 dienos. Taip pat teigė, kad ieškovas nepateikė motyvų ir įrodymų, pagrindžiančių, kodėl jis patyrė ieškinyje nurodyto dydžio žalą.
Šalies argumentai
7. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi į teismą, praėjus daugiau kaip metams nuo rašto, kuriame pripažįstama, jog padaryta klaida ir atsiprašyta ieškovo. Aplinkybė, jog ieškovas ilgą laiką delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, kad jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti ieškovo nurodoma suma. Teiginius apie ieškovo patirtą žalą atsakovas laiko deklaratyviais. Atsakovo vertinimu, ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai nebuvo tokio masto, kad už juos būtų atlyginama žala pinigais.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime nurodė, kad ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų, už kuriuos valstybei kiltų prievolė atlyginti žalą, nepagrindė neturtinės žalos realaus atsiradimo, neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Taip pat teigė, kad aplinkybė, jog prokuratūra, gavusi patvarkymą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo 2 egzempliorius, vieno iš jų nepersiuntė Lukiškių TI-K ar negrąžino Alytaus rajono apylinkės teismui, nevertintina kaip prokuroro neteisėtų veiksmų, dėl kurių, egzistuojant priežastiniam ryšiui, ieškovas patyrė žalą. Prokuratūroje gautas patvarkymas turėjo būti grąžintas ar persiųstas adresatui, tačiau patvarkymas nepasiekė adresato dėl teismo darbuotojų žmogiškos klaidos. Teigė, kad net ir pripažinus teismo darbuotojų klaidą, įvertinus laikotarpį, per kurį teismas sužinojo apie padarytą klaidą ir pakartotinai išsiuntė dokumentus, ši klaida negali būti vertinama kaip prokuroro, bet kaip teismo neteisėti veiksmai už kuriuos valstybei gali kilti atsakomybė atlyginti žalą.
9. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra taip pat nurodė kad priešingai nei tvirtina ieškovas, jo teisių apribojimas truko 34 dienas, o ne 82 dienas, todėl nėra pagrindo šio laikotarpio vertinti kaip nepagrįstai ilgo. Pažymėjo, kad daugiau nei vieno mėnesio laikotarpis nėra laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu ieškovo laisvės atėmimu, kadangi ieškovas buvo nuteistas ir turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl aplinkybė, jog jis buvo kalinamas griežtesnėmis sąlygomis, negalėjo jam sukelti negrįžtamų pasekmių. Sutiko, kad ieškovas galėjo patirti apribojimus, tačiau nepatogumai nelaikytini tokiais, už kuriuos jam turi būti atlyginama neturtinė žala. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog dėl patirtų nepatogumų patyrė ieškinyje nurodytus padarinius, pasireiškusius neigiamais išgyvenimais, dideliu psichologiniu sukrėtimu, depresija, negalėjimu ramiai miegoti, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis ir kita. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei metams po rašto, kuriame teismas pripažino klaidą ir atsiprašė ieškovo bei nedelsiant išsiuntė dokumentus į Lukiškių TI-K, sustiprina manymą, kad ieškovo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio ir vertintini kaip deklaratyvūs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies.
11. Teismas nurodė, kad bylos pagal duomenis ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nuosprendžiu ieškovui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, nuosprendžio kopijos į Lukiškių TI-K ir Alytaus apylinkės prokuratūrą buvo išsiųstos 2015-12-14. Nustatyta, kad dėl teismo darbuotojos, kuri siuntė korespondenciją, klaidos į vieną voką, kuris buvo adresuotas Alytaus apylinkės prokuratūrai, buvo sudėti du patvarkymai vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nuosprendį, kartu ir patvarkymas, adresuotas Lukiškių TI-K. Patvarkymas, kuris buvo adresuotas Lukiškių TI-K 2015-12-14 nebuvo išsiųstas šiam adresatui ir jo Lukiškių TI-K negavo. Patvarkymas pakartotinai buvo išsiųstas 2016-01-18, po to, kai buvo pastebėta išsiuntimo klaida.
12. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nuosprendis įsiteisėjo 2015-12-09 (CPK 177 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovas į kitą pataisos įstaigą turėjo būti perkeltas ne anksčiau kaip iki 2015-12-16, tačiau šalys neginčijo, kad ieškovas į Alytaus pataisos namus buvo perkeltas tik 2016-01-19, t. y. 34 dienas vėliau įstatyme nustatyto termino. Todėl teismas pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teisė per 10 dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo būti perkeltam į Alytaus pataisos namus buvo pažeista.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog laikymo Lukiškių TI-K metu ieškovui teko mažesnis plotas nei jis būtų Alytaus pataisos namuose, ieškovui buvo sudaryta galimybė vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, nebuvo suvaržyta galimybė vaikščioti į mokyklą ir visuomenės integravimo kursus, mankštos salę. Ieškovas būdamas Lukiškių TI-K neteikė prašymų ir skundų, nors galimybės, kaip pripažino atsakovas, įsigyti rašymo priemonių skundui surašyti galėjo būti ieškovui apribotos, tačiau jis galėjo žodžiu kreiptis į administraciją. Taigi atsakovas iš dalies sutiko, jog dėl pavėluoto perkėlimo ieškovas galėjo patirti fizinių nepatogumų, kadangi visuotinai žinoma, jog sąlygos tardymo izoliatoriuje ir pataisos namuose žymiai skiriasi, t. y. asmenys tardymo izoliatoriuose laikomi griežtesnėmis sąlygomis nei pataisos namuose. Be to, nėra galimybės gauti ilgalaikių pasimatymų. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas retai naudojosi teise į pasimatymus, taip pat teismui nesudarė pagrindo manyti, jog jis dėl griežtesnių kalinimo sąlygų nepatogumų nepatyrė. Pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo akivaizdu, kad ieškovas atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose tokių nepatogumų ir suvaržymų nebūtų patyręs. Be to, buvo pažeista ieškovo teisė per 10 dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo būti perkeltam į Alytaus pataisos namus, todėl jis buvo laikomas Lukiškių TI-K 34 dienas ilgiau. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 2 dalį, patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiam prokurorui. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovu, jog pareiga išsiųsti nuosprendį ir įsitikinti dėl jo gavimo tenka teismui, ji nebuvo tinkamai įvykdyta.
14. Teismas konstatavo, kad ieškovas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis nei Alytaus pataisos namuose ir dėl teismo darbuotojos klaidos buvo pažeistas nuosprendžio vykdymo procesas. Dėl griežtesnių sąlygų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, todėl atsakovui kyla civilinė atsakomybė. Teismas laikė, kad įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir padarius išvadą, kad egzistuoja pagrindas priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, yra pagrindas priteisti žalą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, pripažinimas yra nepakankamas pažeistai teisei apginti.
15. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pažeidimo trukmę, kreipimosi į teismą laiką, laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų visumą. Taip pat įvertino, kad ieškovo teisių apribojimas truko ne 82 dienas, kaip nurodo ieškovas, o 34 dienas, todėl sutiko su atsakovu, jog šis laikotarpis nelaikytinas pernelyg ilgu. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad paaiškėjus ieškovo teisių pažeidimui, jis iš karto nepasinaudojo teismine gynyba. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašiose bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines sąlygas, konstatavo, kad ieškovo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 200 Eur žalos atlyginimo priteisimas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018- 12-21 sprendimą ir priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
17. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes teismas nepakankamai įvertino ieškovo patirtą žalą dėl nepagrįstojo laikymo Lukiškių TI-K, kurs sąlygos yra prastesnės negu Alytaus pataisos namuose.
18. Apeliaciniame skunde ieškovas sutinka, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas 34 dienas, o ne 82 dienas, kaip teigė ieškinyje.
19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-06-03 iki 2015-11-02 (iki perkėlimo į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą) ieškovas bausmę pataisos namuose atliko kamerų tipo patalpose (buvo pateikęs prašymą izoliuoti nuo kitų nuteistųjų).
Atsiliepimas
20. Atsakovas teigia, kad kamerų tipo patalpos, kuriose Alytaus pataisos namuose bausmę atliko ieškovas, buvo nuolatos rakinamos, suteikiant teisę į 1 vai. pasivaikščiojimą gryname ore. Dėl šios priežasties apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pataisos namuose jis galėjo laisvai judėti po lokalinį sektorių, kur tualetai ir prausyklės buvo atskirose patalpose nuo miegamųjų patalpų, jis laisvai galėjo naudotis skalbimo mašina ir atskira virtuve. Aplinkybė dėl ieškovo suvaržytos galimybės Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime pasinaudoti skalbimo mašina nebuvo nurodoma ieškovo ieškinyje ir jo vėliau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir dėl to negalėtų būti laikoma nagrinėjamos bylos dalyku. Paaiškina, kad pagal bausmių vykdymo kodekso nuostatas apeliantui buvo suteikiama teisė kartą per mėnesį paskambinti, o ne, kaip jis nurodo savo ieškinyje, kartą per savaitę. Ieškovui buvo suteiktos galimybės susisiekti su artimaisiais, to jis pats neginčija, dėl to kiti jo apeliacinio skundo argumentai dėl negalėjimo pranešti artimiesiems ir dėl to kilusių pasekmių yra nepagrįsti.
21. Taip pat atsakovas pažymi, kad ieškinio ir apeliacinio skundo teiginiai apie patirtus nepatogumus yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais duomenimis. Priešingai, į bylą pateikti medicininiai dokumentai leidžia spręsti, kad apelianto sveikos būklė Lukiškių TI-K ir sugrįžus į Alytaus pataisos namus nepablogėjo, apeliantas neišreiškė nusiskundimų, kita vertus, tardymo izoliatoriuje - kalėjime ieškovui buvo suteiktas dietinis maitinimas, ko netgi nebuvo suteikta anksčiau pataisos namuose. Teigia, kad apelianto reikalavimas apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinį pilna apimtimi, yra akivaizdžiai nepagrįstas, nukreiptas į sieki pasipelnyti valstybės sąskaita.
22. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad apeliantas skunde nepateikė argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad byla buvo išspręsta neteisingai. Visi apelianto reikalavimai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme. Dėl visų jo reikalavimų yra pasisakyta teismo sprendime ir nurodytos pagrįstos išvados, todėl Teisingumo ministerija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas ieškinį patenkino iš dalies. Mano, kad apelianto nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris Teisingumo ministerijos nuomone, yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1- 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
24. Šalių ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui už neteisėtą kalinamą griežtesnėmis sąlygomis Lukiškių TI-K.
25. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Veiksmų neteisėtumui pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nuosprendžiu ieškovui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis į Lukiškių TI-K ir Alytaus apylinkės prokuratūrą buvo išsiųstas 2015-12-14, tačiau dėl teismo darbuotojos, kuri siuntė korespondenciją, klaidos į vieną voką, kuris buvo adresuotas Alytaus apylinkės prokuratūrai, buvo sudėti du patvarkymai vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nuosprendį, kartu ir patvarkymas, skirtas siųsti į Lukiškių TI-K. Todėl patvarkymas, kuris buvo adresuotas Lukiškių TI-K 2015-12-14 nebuvo išsiųstas ir jo Lukiškių TI-K negavo. Patvarkymas pakartotinai buvo išsiųstas 2016-01-18, po to, kai buvo pastebėta išsiuntimo klaida. Po nuosprendžio įsiteisėjimo ieškovas nebuvo perkeltas į Alytaus pataisos namus, todėl jis buvo laikomas Lukiškių TI-K 34 dienas ilgiau, negu priklausė.
27. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksas (toliau - ir BVK). BVK X skyriuje yra nurodyta laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos. Pagal BVK 65 straipsnį, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Nuteistųjų paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą tvarką reglamentuoja ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. V-30, kurio 10 punkte nustatyta, kad skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas pagal šių taisyklių 1.1-1.7, 1.9, 2, 5 ir 6 punktus, atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat tardymo izoliatorių vidaus tyrimų, socialinės reabilitacijos, psichologinės bei sveikatos priežiūros tarnybų rašytines rekomendacijas, kurios įdedamos į nuteistojo asmens bylą, ir į laisvų vietų skaičių šiose įstaigose. Pagal BVK 66 straipsnio 2 dalį, nuteistąjį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigą.
28. Byloje ginčo nėra, kad Lukiškių TI-K negavus Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio ieškovas Lukiškių TI-K buvo laikomas 34 d. nepagrįstai. Ši aplinkybė yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui.
29. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502- 107/2013).
30. Ieškovas patirtą neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad asmenys tardymo izoliatoriuose laikomi žymiai griežtesnėmis sąlygomis negu asmenys pataisos namuose. Teigė, kad jam buvo apribotas pasivaikščiojimas lauke, negalėjo sportuoti, eiti į ilgalaikius pasimatymus, buvo apribotas gyvenamosios patalpos plotas, negalėjo maitintis savo pasigamintu maistu, nes yra diabetikas, negalėjo mokytis, lankyti visuomenės integravimo kursų, jam buvo uždrausta skambinti, todėl negalėjo pranešti artimiesiems kur tuo metu buvo, artimieji negalėjo padaryti piniginių pavedimų, kad galima būtų nusipirkti būtiniausių higienos priemonių, nebuvo skirta vienkartinė pašalpa. Dėl nurodytų apribojimų ieškovas patyrė didelių nepatogumų, neigiamus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas, buvo pažemintas orumas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis negu Alytaus pataisos namuose. Dėl teismo darbuotojos klaidos buvo pažeistas nuosprendžio vykdymo procesas. Ieškovas dėl griežtesnių sąlygų visumos patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad kyla atsakovo civilinė atsakomybė dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos.
31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad byloje pateikta 2018-10-16 Alytaus pataisos namų pažyma Nr. 5.10-1-454, kurioje nurodoma, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2015-06-03 iki 2015-11-02 (iki perkėlimo į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą) bausmę pataisos namuose atliko kamerų tipo patalpose (buvo pateikęs prašymą izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų). Šių aplinkybių apeliantas neginčijo. Ieškovas jo paties prašymu buvo laikomas izoliuotas, vadinasi bet kada galėjo atšaukti tokį prašymą. Dėl to ieškovo laisvės atėmimo sąlygos iki perkėlimo į Lukiškių TI-K nesudaro pagrindo tvirtinti, kad sąlygos Lukiškių TI-K nepablogino ieškovo padėties.
32. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje nurodyta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
33. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas nepagrįstas laikymas 34 d. Lukiškių TI-K. Asmens sveikatos istorijoje sveikatos sutrikimai, kurių priežastis galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos, nebuvo užfiksuoti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pažeidus asmens teisę per 34 dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo būti perkeltam į Alytaus pataisos namus ir į tinkamas kalinimo sąlygas bei taip sukėlus jam nepatogumus ir emocinį sukrėtimą, ieškovui buvo padaryta žala. Konstatuotina, kad ieškovas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad iš gydymo dokumentų išrašų matyti, jog atvykęs iš Lukiškių TI-K į Vilniaus pataisos namus, ieškovas psichikos sveikatos sutrikimais nesiskundė. Ieškovui 2015-11-06 nustatytas cukrinis diabetas ir rekomenduojamas dietinis maitinimas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad į tai buvo atsižvelgta ir ieškovas gavo dietinį maistą. Taip pat nors ieškovas nurodo, kad jis negalėjo mokytis, lankyti visuomenės integravimo kursų, jam buvo uždrausta skambinti artimiesiems, tačiau bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2015-06-03 iki 2015-11-02 nei vidurinėje, nei profesinėje mokykloje nesimokė, formaliai dalyvavo pataisos programoje, nerodydamas iniciatyvos, taip pat ieškovui buvo suteikta galimybė susisiekti su artimaisiais, jiems paskambinant, ieškovas du kartus nuo 2009 metų dalyvavo pasimatymuose, taip pat matyti, jog Alytaus pataisos namuose nuo 2015-06-03 iki 2015-11-02 ieškovui nebuvo skiriama pašalpa (b. l. 60, 62- 66, 68- 77, 79).
34. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Aptartos faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ieškovas buvo kalinamas, pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 66 str. 2 d. nuostatą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į pažeistų vertybių pobūdį, ieškovo subjektinės teisės- būti kalinamam tinkamomis sąlygomis- pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, sukeltas pasekmes, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2791-12), Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos kompensacija yra pakankama ieškovo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143- 1966/2008, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-5541-580/2015, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-3708-281/2016). Procesiniuose dokumentuose ieškovas nepagrindė, kuo remdamasis apskaičiavo reikalaujamo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismui konstatavus, kad ieškovas patyrė nepatogumus dėl nepagrįsto kalinimo griežtesnėmis sąlygos, tačiau nenustačius ilgalaikių neigiamų pasekmių, kurias galėjo sukelti mėnesio laiko kalinimas Lukiškių TI-K, pirmosios instancijos teismo įvertinta ir priteistas žalos atlyginimo dydis laikytinas atitinkančiu ieškovo patirtus nepatogumus. Ieškovas ieškinyje laikėsi pozicijos, kad neteisėtai Lukiškių TI-K buvo laikomas 82 d. ir prašė 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau vėliau sutiko su tuo, kad neteisėtai Lukiškių TI-K buvo laikomas 34 d., bet atitinkamai nesumažino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Konstatuotina, kad 34 d. laikotarpis nelaikytinas pernelyg ilgu ir byloje nėra įrodymų, kad Lukiškių TI-K ieškovui būtų siekta sąmoningai sugriežtinti bausmės atlikimo sąlygas.
35. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų (neveikimo), atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai šioje dalyje įvertino faktinius bylos duomenis, todėl ieškinį pagrįstai patenkino iš dalies, nustatydamas atitinkantį padarytą žalą jos atlyginimo dydį.
36. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 sprendimą, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.