- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- 2-3525-886/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00477-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- G. G.
- Trečiasis asmuo
- V. G.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant ieškovui D. G., atsakovui G. G., jo atstovui advokatui A. N., trečiajam asmeniui V. G., vertėjai V. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. G. patikslintą ieškinį atsakovui G. G., tretysis asmuo – V. G., dėl turto pripažinimo asmenine ieškovo nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. G. patikslintu ieškiniu (b.l. 31-33) prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini) Ieškovas nurodo, kad šį butą įgijo 1997 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už asmenines lėšas, jam esant santuokoje su O J. G., kuri mirė 2010 m. spalio 13 d., ir iki mirties buvo sudariusi du testamentus. Pirmuoju, 2008 m. rugsėjo 17 d. testamentu, O. J. G. visą savo turtą paliko savo sūnui G. G., o vėlesniu, 2010 m. gegužės 27 d. testamentu - abiems savo vaikams, G. G. (atsakovui) ir V. G. (trečiajam asmeniui), lygiomis dalimis, po ½ dalį, paliko žemės sklypą ir sodo namelį su ūkio pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) sklype. Ieškovo teigimu, atsakovas G. G., priimdamas jo motinos palikimą, siekia įgyti nuosavybės teises į ½ dalį ginčo buto. Šį butą ieškovas laiko savo asmenine nuosavybe, nes jį nupirko už lėšas, gautas pardavus asmeninį ieškovo turtą - butą (duomenys neskelbtini) kurį paveldėjo pagal testamentą po jo sesers J. B. G. mirties. Ieškovas 1996 m. gruodžio 6 d. sutartimi paveldėtą butą pardavė už 115 mln. Rusijos rublių, o gautą pinigų sumą doleriais per Rusijos bankus pervedė į AB Ūkio banką Kaune. Pagal tuo metu buvusį oficialų Rusijos rublio ir lito santykį (1000 Rusijos rublių atitiko 0,7241 lito) už ieškovo paveldėtą ir parduotą butą gauta suma atitiko 83 271,50 Lt. Ginčo butą, (duomenys neskelbtini), ieškovas nupirko 1997 m. birželio 4 d. už 41 000 Lt. Ginčo butas įgytas santuokos metu, tačiau yra jo asmeninė nuosavybė, nes ieškovas jį nupirko už asmenines lėšas ir išreiškė valią butą įgyti asmeninės nuosavybės teise, įregistruodamas jį savo vardu. Buto pirkimas už asmenines lėšas ir jo įregistravimas ieškovo vardu paneigia bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).
Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais, papildomai aiškino aplinkybes, kuriomis jo sutuoktinė buvo sudariusi testamentus. Testamentas, kuriuo visą turtą paliko savo sūnui, buvo sudarytas jai esant bejėgiškos sveikatos būklės, pas notarą išvežus atsakovo iniciatyva tiesiai iš ligoninės, atimant galimybę aiškiai išreikšti savo valią.
Atsiliepimas
A. G. G. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodo, kad jis nėra tinkamas atsakovas ir negali atsakyti pagal pareikštą reikalavimą, nes tokio materialinio teisinio santykio dalyviais gali būti tik patys sutuoktiniai. Atsakovas po motinos O. J. G. mirties notarų biurui padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau toks pareiškimas ieškovo teisių nepažeidžia. Atsakovas niekada ir jokia forma nebuvo išreiškęs ketinimo perimti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigimu, iš ieškinio negalima suprasti, kokie asmenys, kada ir kokiais veiksmais pažeidė ieškovo teises, ir tai apriboja atsakovo teisę gintis nuo ieškinio reikalavimų. Daiktinės teisės į ginčo butą įregistruotos 1997 m. birželio 4 d., t.y. iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl buto teisiniam statusui nustatyti taikytina tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas abiejų sutuoktinių bendru turtu, jei jis įgytas susituokus (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 3 d., LAT 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje N. 3K-3-551/2006). Ši prezumpcija gali būti paneigta tik ieškovui įrodžius, kad butas yra jo asmeninė nuosavybė. Ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina jo asmeninės nuosavybės teisių, nes nuo paveldėto buto Rusijoje pardavimo iki ginčo buto pirkimo praėjęs pusės metų laikotarpis, todėl ginčo buto pirkimas niekaip nesusijęs su ieškovo gautomis lėšomis už parduotą butą Rusijoje. Be to, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas turtas, įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas, tik jeigu turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninė nuosavybėn. Ieškovas tokios valios 1997 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje neišreiškė. Teismo posėdyje atsakovas papildomai paaiškino, kad už perkamą butą buvo sumokėta iš bendrų sutuoktinių lėšų, atsakovo motina pati ketino butą pirkti, kaupė lėšas ir turėjo santaupų.
Tretysis asmuo V. G. su ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti. Atsiliepime nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo butas yra ieškovo D. G. asmeninė nuosavybė, nes jis nupirktas už jo asmenines lėšas, gautas, pardavus po sesers mirties paveldėtą butą Omsko mieste. Ieškovo sutuoktinė O. J. G., V. G. ir G. G. motina, niekada neturėjo jokių pretenzijų į minėtą butą. Visi šeimos nariai žinojo, kad šis butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir dėl to niekada nekildavo jokių neaiškumų. Be to, ieškovas šį butą išlaikė ir jį remontavo savo lėšomis. Tretysis asmuo mano, kad jos motina O. J. G., beviltiškai ir sunkiai sirgdama, įkalbėta sūnaus ir 2008 m. rugsėjo 17 d. tiesiai iš ligoninės išvežta į Kauno 4-ąjį notarų biurą, sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sūnui G. G.. Vėliau testamentą norėjo atšaukti, bet negalėjo prisiminti, nei kas jame buvo parašyta, nei kuriame notarų biure jis sudarytas. Todėl sudarydama antrąjį testamentą ir žinodama, kad jai nuosavybės teise butas nepriklauso, abiems savo vaikam – G. G. ir V. G. – paliko sodo namelį su žemės sklypu, esančius sodininkų bendrijoje „Bitukas“. Tokio turinio antrąjį testamentą sudarė todėl, kad notarė jai išaiškino, kad vėlesniame testamente nurodžius įpėdiniais abu vaikus, pirmesnis testamentas nebegalios.
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintame ieškinyje trečiaisiais asmenimis nurodė notarus, tvirtinusius O. J. G. testamentus: Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarę J. V. (patvirtinusią 2008 m. rugsėjo 17 d. testamentą) ir Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarę M. Č. (patvirtinusią 2010 m. gegužės 27 d. testamentą). Protokoline teismo nutartimi šiuose asmenis nutarta nelaikyti dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes ieškovas nereiškė reikalavimų dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl buto, esančio Prancūzų g. 76-32, Kaune, įgyto 1997 m. t.y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, teisinio statuso: ar šis butas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, ar bendra sutuoktinių nuosavybė.
Iš byloje esančių rašytinų įrodymų nustatyta, kad ieškovas D. G. 1985 m. sausio 10 d. susituokė su O J. G. (b.l. 34, 35 – santuokos liudijimas). Ieškovas santuokos metu, 1997 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 41 000 Lt nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovo vardu (b.l. 19, 10 antra pusė). Ieškovo sutuoktinė mirė 2010 m. spalio 13 d. (b.l. 8 – mirties liudijimas), prieš mirtį buvo sudariusi du testamentus. Pirmuoju 2008 m. rugsėjo 17 d. testamentu visą savo turtą paliko savo sūnui G. G. (b.l. 9). Antruoju, 2010 m. gegužės 27 d. testamentu abiems savo vaikams - G. G. ir V. G. - lygiomis dalimis, po ½ dalį, paliko žemės sklypą ir sodo namelį su ūkio pastatu, esančius (duomenys neskelbtini) sklype. Byloje esantis notaro liudijimas patvirtina, kad po O. J. G. mirties (mirė 2010 m. spalio 13 d.), Kauno m. 18-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 128/2010, palikimą priėmė mirusiosios sūnus G. G., sutuoktinis D. G. ir duktė V. G. (b.l. 74).
Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.).
Ginčo butas buvo įgytas 1997 metais. Šio buto teisiniam režimui nustatyti taikytinos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Ieškovui teigiant, kad ginčo butas nupirktas už jo asmenines lėšas, aktuali yra CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata, pagal kurią asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Teismas pažymi, kad naujojo Civilinio kodekso normos iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams turi būti taikomos nepažeidžiant bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų - teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teisinę praktiką. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto sąlygą, jog įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; o turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama. Būtent tokia yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio civilinėje bylose (2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo sesuo J B. G. 1992 m. gruodžio 2 d. testamentu ieškovui paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 11, 12). Šio testamento pagrindu po J. B. G. mirties (mirė 1996 m. balandžio 29 d.), ieškovui 1996 m. lapkričio 1 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tokiu būdu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į minėtą butą (b.l. 13-15). Ieškovas šį butą pardavė 1996 m. gruodžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 115 000 000 Rusijos rublių (b.l. 17-18). AB Ūkio banko sąskaitų išrašai (b.l. 21-23) ir valiutiniai mokėjimo pavedimai (b.l. 24-27) patvirtina, kad D. G. per Inkom banką, esantį (duomenys neskelbtini) pinigus į AB Ūkio banką Kaune: 1996 m. gruodžio 9 d. – 9900 JAV dolerių sumą, 1996 m. gruodžio 10 d. - 9870 JAV dolerių sumą. Praėjus šešiems mėnesiams už 41 000 Lt sumą nupirktas ginčo butas (1997 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis – b.l. 19). Įvertinus tuo metu galiojusį JAV dolerio ir lito santykį (1:4) ir ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, akivaizdu, kad ginčo butui nupirkti buvo panaudota apie pusę sumos, gautos už parduotą butą Omske.
Atsakovo argumentai, kad ieškovo gautos lėšos už parduotą butą niekaip nesusiję su ginčo buto pirkimu po pusmečio, atmestini. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad jo sutuoktinės pageidavimu norėjo butą nusipirkti (duomenys neskelbtini) kur buvo ir jo sutuoktinės sūnaus G. G. gyvenamoji vieta. Įvertinus buto pirkimo paieškoms skirtą laiką ir perkamo turto pobūdį, šeši mėnesiai yra normalus laiko tarpas nekilnojamam turtui surasti ir nupirkti.
Ieškovas paneigė prezumpciją, pagal kurią turtas, įgytas santuokoje, laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Ieškovas įrodė, kad ginčo butas 1997 m. įgytas už jo asmenines lėšas. Ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėju nurodytas D. G. (b.l. 19). Toks nurodymas sutartyje pagal tuo metu susiformavusią teismų praktiką yra pakankamas vertinti kaip aiškiai išreikštą ieškovo valią įgytą butą jo asmeninėn nuosavybėn. Teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė, ir teismas nustatė aplinkybes, jog ieškovas butą įgijo už asmenines lėšas ir kad buvo aiškiai išreikšta ieškovo valia jį įsigyti asmeninės nuosavybės teise, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir pripažinti butą ieškovo asmenine nuosavybe.
Atmestini atsakovo argumentai, kad ieškinys pareikštas netinkamam asmeniui. Tokia išvada darytina, įvertinus abiejų testamentų turinį: antrasis testamentas, kuriuo testatorė savo abiems vaikams lygiomis dalimis paliko žemės sklypą su statiniais sodininkų bendrijoje, iš dalies pakeitė pirmąjį testamentą, kuriuo visas turtas paliktas vienam atsakovui. Priklausomai nuo to, koks bus nustatytas santuokoje įgyto buto teisinis režimas (asmeninė ar bendra sutuoktinių nuosavybė), bus galima spręsti, ar ginčo butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė O. J. G. jos mirties metu, ir ar į šį turtą atsakovui turi būti išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Tai reiškia, kad ieškovo reikalavimo patenkinimas arba atmetimas turės tiesioginės įtakos atsakovo teisėms ir interesams. Atsakovas yra vienintelis asmuo, į kurį gali būti nukreipti ieškovo ieškinio reikalavimai, nes atlikus paveldėjimo procedūras, jam pagal pirmąjį testamentą atitektų visas jo motinos palikimą sudarantis turtas, išskyrus sodo žemes sklypą su statiniais.
Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovas tokio pobūdžio ieškinį galėtų reikšti tik po paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Tam, kad notaras galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, būtina nustatyti palikimą sudarantį turtą. Ieškovas, žinodamas abiejų testamentų turinį ir iškilus abejonių dėl ginčo buto teisinio režimo, rūpestingai ir laiku pareiškė ieškinį teisme, siekdamas apsaugoti savo teises į ginčo butą, pripažįstant jį asmenine ieškovo nuosavybe (CPK 5 straipsnis).
Teismas sutinka su atsakovo atstovo pastabomis teismo posėdžio metu, kad ieškovui nepareiškus reikalavimų dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai dėl testamentų sudarymo aplinkybių neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kurioje pareikštas tik vienas reikalavimas – pripažinti butą ieškovo asmenine nuosavybe. Tačiau teismas šiuos ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimus vertina kaip įrodymus, patvirtinančius ieškovo ir atsakovo priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškovo paaiškinimai, kad atsakovas aktyviais veiksmais (išvežė motiną į notarų biurą iš ligoninės, jam naudingą testamentą laikė savo namuose) siekė jam palankaus testamento, patvirtina, kad ieškovo reikalavimas yra pareikštas tinkamam asmeniui, turinčiam visiškai priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Nuo šios bylos baigties, t.y. ieškinys bus patenkintas ar atmestas, tiesiogiai priklauso atsakovo teisė paveldėti pagal testamentą pusę ginčo buto.
Atsakovas teigia, kad jo veiksmai ieškovo teisių niekaip nepažeidžia, t.y. jis tik naudojasi įstatymo jam suteikta teise priimti palikimą po motinos mirties. Tačiau atsakovas nepripažįsta ieškovo asmeninės nuosavybės teisės į ginčo butą. Priešingu atveju, atsakovas turėjo galimybę aiškiai išreikšti savo valią, pripažindamas ieškinį arba sudarydamas taikos sutartį. Teismui konstatavus, kad ieškinys pareikštas tinkamam asmeniui, turinčiam priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, ir ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 400 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5), 800 Lt už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, surašant procesinius dokumentus (b.l. 72) ir 300 Lt už ieškovo teismui pateiktų dokumentų vertimą iš rusų kalbos (b.l. 300 Lt) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis, 98 straipsnis).
Ieškovas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartimi buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio - 773 Lt - sumokėjimo už paduotą ieškinį, todėl ieškinį patenkinus ši žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo taip pat priteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 20,02 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 ir 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini) asmenine D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Priteisti iš G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. G. bylinėjimosi išlaidas: 400 Lt (keturis šimtus Lt) žyminio mokesčio, 800 Lt (aštuonis šimtus Lt) už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ir 300 Lt (tris šimtus Lt) už dokumentų vertimą iš rusų kalbos.
Priteisti iš G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 773 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt tris Lt) žyminio mokesčio ir 20,02 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija, j. a. kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.