Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2014 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį - bauda 10 MGL (1300 Lt), kaltinamas padaręs įstatymo draudžiamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent jis 2016 m. gegužės 22 d., apie 12.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sudavė ne mažiau 1 smūgio į galvą savo senelei A. B. D., tokiu būdu nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Ekspertė A. S. teisme patvirtino tyrimo metu teiktas išvadas ir parodė, kad pagal duomenis, kuriuos ji turėjo atlikdama ekspertinį tyrimą, išlieka galimybė, kad psichikos liga gali atsinaujinti, gali vėl kartotis paūmėjimai, todėl priverstinis gydymas A. D. būtinas. Šizofrenijos gydymui yra būtinas nuolatinis medikamentų vartojimas. A. D. paūmėjimai kartojosi tada, kai šis nutraukdavo vaistų vartojimą. Po veikos padarymo A. D. ambulatoriškai lankėsi poliklinikoje, kur jam buvo skirtas prailginto veikimo medikamentas. Jis poliklinikoje lankėsi reguliariai, todėl būtų tikslinga jam skirti ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Jei A. D. nutrauktų lankymąsi, jei atsinaujintų psicho sutrikimo simptomai, gydymas būtų nepakankamas, tokiu atveju būtų galima gydyti stacionare.

Liudytoja V. A. teisme parodė, kad buvo susiruošusi išvykti į sodybą, kai jai paskambino į duris. Atidariusi jas pamatė B. D., kurios veidas buvo kruvinas, galva praskelta. Ši pasakė, kad A. D. ją sumušė, sudaužė telefonus, tiek laidinį, tiek mobilų. Kaimynė paprašė pagalbos. Ji paskambino į pagalbos centrą. Atvyko greitoji ir policija. Medikams ji pasakė, kad A. neveiksnus, kad yra guilėjęs psichiatrinėje ligoninėje. Jų tėvai bendravo ir ji žinojo, kad A. ateidavo pas juos basas, prašydavo pavaišinti kava, išeidavo neapsirengęs žiemą į Vingio parką. Tai rodo, kad A. buvo nesveiko proto. A. išvežė į policiją, palaikė kelias paras ir paleido. Šiaip A. geras, paslaugus, tačiau jam užeina periodai keisto elgesio.

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad 2016 m. gegužės 22 d. gautas A. B. D. pranešimas, kad 2016 m. gegužės 22 d. apie 12 val. jos anūkas A. D. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) priekaištaudamas dėl bendro gyvenimo ir jo tėvų jai ranka sudavė smūgį į galvos sritį ir prakirto antakį (b. l. 1).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016 m. gegužės 22 d. apie 12 val. 12 min., patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilnius, anūkas trenkė močiutei. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė kaimynė iš 16 buto. Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 22 d. apie 12 val. anūkas A. D. smurtavo prieš močiutę, močiutė buvo susijaudinusi, matomi smurto požymiai, kraujavo, aplinka netvarkinga, moteris blaivi. A. D. kalbėjo nerišliai, sakė, kad rūko narkotinę medžiagą, teigė, kad dėl visko kalta močiutė (b. l. 8-10).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento rašto matyti, kad A. B. D. yra silpnos sveikatos, sunkiai vaikšto. Socialiniai darbuotojai 2016 m. gegužės 27 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. birželio 6 d. telefonu susisiekė su A. B. D. gyvenamojo namo 288 DNSB "Vingis" pirmininke, kurios teigimu A. D. smurtauja artimoje aplinkoje ir kelia grėsmę A. B. D.. Konflikto priežasčių A. B. D. socialiniams darbuotojams nenorėjo įvardinti, nepageidavo, kad A. D. būtų baudžiamas. Nukentėjusiosios teigimu, anūkas nuolat jai kelia nepagrįstus reikalavimus (nenurodė kokius), niekada nepadeda buityje, gyvena iš jos gaunamos pensijos, turi psichikos sutrikimų, galimai vartoja psichotropines medžiagas, jo elgesys dažnai būna neprognozuojamas, nuolat juntama nuotaikų kaita, jis nestabilios psichikos, pasitaiko haliucinacijų. A. B. D. yra sunerimusi dėl savo saugumo ir pageidauja, kad A. D. būtų paskirtas psichiatrinis gydymas (b. l. 36-37).

Iš specialisto išvados matyti kad A. D. nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas, galintis turėti įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl jam reikalinga (tikslinga) skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 39).

Iš ekspertizės akto matyti, kad A. D. baudžiamojo kodekso uždrausto veikos padarymo metu (2016 m. gegužės 22 d.) konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, jis negalėjo suvokti veiklos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. A. D. nuo 2015 m. balandžio mėn. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Pagal dabartinę psichikos sveikatos būseną, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau jo parodymus apie baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymą rekomenduojama vertintini kritiškai, kadangi veika buvo padaryta psichikos sutrikimo įtakoje. Su A. D. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau lėtinio psichikos sutrikimo (šizofrenijos) paūmėjimo atveju A. D. negalės būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu. A. D. rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 53-57).

Nukentėjusiojo. A. B. D. tyrimo metu parodė, kad gyvena su anūku A. D. (gim. 1990). Nuo tada, kai prieš dvejus metus mirė A. D. tėvai, anūkas elgiasi neprognozuojamai, jam užeina pykčio priepuoliai, pyktį jis išlieja suduodamas smūgius nukentėjusiajai. Be to, A. D. ją nuolat kaltina dėl jo tėvų mirties. Nurodė, kad 2016-05-22, apie 12 val., anūkas A. D. ranka sudavė smūgį nukentėjusiajai į galvą, dėl ko jai iš antakio pradėjo bėgti kraujas. Ji nuėjo prašyti pagalbos pas kaimynę, o ši iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. A. D. 2016-05-22 jau maždaug nuo 10 val. reiškė nepasitenkinimą nukentėjusiajai, priekaištavo dėl kvapo bute, dėl A. B. D. elgesio (b. l. 14-15).

Papildomai apklausta nukentėjusioji A. B. D. tyrimo metu parodė, kad po įvykio anūkas prie jos nepriekabiauja, elgiasi ramiai, grįžęs iš policijos jos atsiprašė. Policiją kvietė dėl A. D., tikintis, kad greitoji pagalba jį nuveš į psichiatrinę ligoninę. Kokiu būdu smūgiavo, ar kumščiu, ar kitu būdu, neatsimena. Ar pajuto fizinį skausmą, neatsimena. galvoja, kad A. D. reikalinga psichiatrinė pagalba, o jis gydytis kategoriškai atsisako. Po įvykio dėl jai padaryto sužalojimo ji pas medikus nesikreipė, buvo apžiūrėta įvykio vietoje greitosios pagalbos darbuotojų. Dėl įvykio anūkui pretenzijų neturi. Nori, kad A. D. gydytųsi nuo psichinių ligų. Anūkas yra švelnus ir rūpestingas, tačiau staigiai svyruoja nuotaikos (b. l. 17).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad A. D. fiziškai smurtavo ir sukėlė skausmą šeimos nariui, t. y. senelei A. B. D.. Teisme apklausta liudytoja V. A. parodė, kad pas ją atėjusi kaimynė B. D., kurios veidas buvo kruvinas, galva praskelta, pasakė, kad ją sumušė A. D.. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad atvykę į įvykio vietą pareigūnai rado nukentėjusiąją, kuri buvo susijaudinusi, kraujavo. Šias aplinkybes atitinka nukentėjusiosios rašytas protokolas-pareiškimas ir parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas dėl nukentėjusiosios mirties fakto pagarsino teismo posėdžio metu. Šių duomenų visuma pakankama pripažinti, kad A. D. sudavė ne mažiau 1 smūgio į galvą savo močiutei, tuo padarė įstatymo draudžiamus veiksmus.

Įvertinus tai, kad tyčia smurtaudamas A. D. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – savo močiutei A. B. D. - teismas pripažįsta, kad tokiu būdu A. D. padarė įstatymo draudžiamą veiką, kuri numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs psichiatrijos ekspertizės akto byloje ir teisme gautus teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimus nustatė ir pripažįsta, kad A. D. uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija. Dėl šio susirgimo kaltininkas negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo, negalėjo valdyti savo veiksmų. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad A. D. dėl padarytos veikos yra nepakaltinamas, nes atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką.

Teismas įvertinęs specialistų rekomendacijas, jų taikytas specialias žinias ir kriterijus dėl A. D. ligos ir asmenybės, liudytojos V. A. parodymų tyrinį apie nepastebėtą A. D. pavojingą elgesį kitų atžvilgiu, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, smurtinių veiksmų turinį nustatė pagrindą ir būtinybę A. D. skirti specialistų rekomenduojamą švelniausio pobūdžio priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. A. D. serga psichikos liga, kuri gali atsinaujinti, gydymui yra medikamentų vartojimas. Socialinis A. D. pavojingumas nėra tokio pobūdžio, dėl kurio būtų reikalingas priverstinis jo stacionarinis gydymas.

Tyrimo metu A. D. skirta kardomoji priemonė naikintina kaip nebereikalinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsniu

nutarė:

A. D. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

A. D. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.