- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- 1-203-658/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kaltinamasis
- A. R. S.
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis, Jovita Vainilavičiūtė
- Kategorijos
kaltinamajam A. R. S. ir jo gynėjams: advokatui Artūrui Andriukaičiui ir advokato padėjėjai Jovitai Vainilavičiūtei – Kulvinskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, teistas 2017 m. sausio 3 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinus kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje, paskiriant 140 MGL (5 227,40 Eur) baudą,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio nuo 2005 m. birželio 30 d., redakcija) ir 201 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės.
1. Įrodyta pripažintina, jog A. R. S. nuo 2018 m. kovo mėn. vidurio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iki 2018 m. balandžio mėn. 20 d., pažeisdamas nustatytą tvarką, tai yra Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimus, numatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose: tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (2.1.1 papunktis); nedenatūruotą ir denatūruotą etilo alkoholį (2.3 papunktis), taip pat pažeisdamas LR tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1738 redakcija) nustatytą tvarką, kad „Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis“, neturėdamas cigarečių, nedenatūruoto ir denatūruoto etilo alkoholio įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, turėdamas tikslą realizuoti, 2018 m. kovo mėn. viduryje (tikslesnis laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini), prie automobilių turgaus, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ir atgabenęs iki garažų masyvo (duomenys neskelbtini), sandėliuke, laikė:
1.3. nemažiau kaip 71,8 litrus denatūruoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija nuo 90,6 iki 93,0 %,
1.4. 15 butelių su užrašu etiketėse „Finsky“ su 7,5 litrais nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija nuo 38,1 iki 40,8 %;
garažų masyve (duomenys neskelbtini), garaže Nr. (duomenys neskelbtini), laikė:
1.4. 40,3 litrus denatūruoto ir nedenatūruoto etilo alkoholio;
garažų masyve (duomenys neskelbtini), garaže Nr. (duomenys neskelbtini), laikė:
Žemesnės instancijos teismas
tai yra iš viso įgijo, gabeno ir laikė 6 320 pakelius cigarečių teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 17 730,60 eurų vertės, taip pat nemažiau kaip 358,3 litrus denatūruoto ir nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija nuo 38,1 iki 95,2 %. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 20 d. apie 9.40 val., iš anksto susitaręs perduoti A. G., realizavo nemažiau kaip 28 litrus denatūruoto etilo alkoholio, iš sandėliuko, (duomenys neskelbtini), pakraudamas į A. G. (2018 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį) priklausančio automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną, tai yra neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis bei neteisėtai įgijo, gabeno, laikė 6 320 vnt. pakelių cigarečių teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 17 730,60 eurų vertės, bei nemažiau kaip 358,3 litrus denatūruoto ir nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija nuo 38,1 iki 95,2 %, ir realizavo nemažiau, kaip 28 litrus denatūruoto etilo alkoholio.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus
2. Kaltinamasis A. R. S. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai. Apklaustas paaiškino, kad dėl analogiškų nusikaltimų jau kelis kartus buvo teistas. 2016 metais nuteistas bauda, todėl reikėjo sumokėti baudą ir tam gauti pinigų. Todėl kai jam pasiūlė automobilių turguje baltarusis pirkti cigarečių, jis susigundė. Tai buvo 2018 m. kovo mėn. viduryje. Cigaretes tas žmogus mikroautobusu atvežė į kaltinamojo garažą, (duomenys neskelbtini), kur vėliau pareigūnai jas ir rado. Cigarečių atvežė apie 14 dėžių. Pirko pigiai, t. y. už 1 pakelį mokėjo 1 eurą. Už cigaretes sumokėjo apie 7 000 eurų grynaisiais. Turėjo savo pinigų, be to dar iš buvusios sutuoktinės G. S. buvo pasiskolinęs 5 300 eurų. Spiritą buvo pirkęs ankščiau gal vasario viduryje, nes (duomenys neskelbtini) turguje žmogus pasiūlė. Tas žmogus apie 400 litrų spirito ir naminės degtinės 40 litrų taip pat atvežė į tą patį garažą, (duomenys neskelbtini). Už šį kiekį spirito ir naminės degtinės sumokėjo apie 1 000 eurų. Kad visko vienoje vietoje nelaikyti, tai jis išvežiojo per kelias vietas. Dar 15 butelių degtinės „Finsky“ buvo pirkęs iš žmogaus, kuris parvežė iš „Duty Free“, bet neturi čekio prieš 4 metus. Paaiškino, kad cigaretes, spiritą ir naminę degtinę įsigijo, nes norėjo užsidirbti, parduodamas šias prekes brangiau. Pripažino, kad dalį pavyko parduoti, bet labai mažai. Pardavė dalį prekių A. G. ir dalį nepažįstamiems žmonėms. Nurodė, kad automobilyje rasti pinigai buvo jo. Jis apskritai turėjo savo lėšų apie 10 000 eurų, kuriuos tai išleisdavo, tai vėl atsirasdavo. Lėšas turėjo iš to, kad pagal įgaliojimą imdavo tėvo pensiją, dirbo pagalbiniu darbininku, mama davė pinigų už parduotą mišką, taip pat dalį pasiskolino iš buvusios sutuoktinės G. S.. Dėl G. S. bute rastų pinigų paaiškino, kad jie tikrai ne jo, su buvusia sutuoktine bendro ūkio neveda, todėl tie pinigai yra G. S. ir turi būti jai grąžinami.
3. Apklausta teisiamajame posėdyje G. S. paaiškino, kad su kaltinamuoju A. R. S. yra išsituokusi nuo 2007 metų. Gyvena kartu tik todėl kad ji turi problemų su sveikata, tai jis jai tik padeda kur nors nuveždamas, nes ji negali vairuot. Su A. R. S. gyvena vienam bute, bet atskiruose kambariuose, bendro ūkio neveda. Kratos metu iš buto paimti pinigai yra jos, duoti jos tėvų. Dalis tų pinigų buvo mamos laidotuvėms skirti. Pinigai gauti iš jos tėvų, nes tėvas buvo ūkininkas, turėjo daug žemės, ją pardavus 2007 m. gavo 1 200 000 litų. Už šiuos pinigus jie nusipirko namą Vandžiogaloje už 300 000 litų. Sesei V. G. tėvai seniai butą yra nupirkę, todėl jai pinigų nedavė. Broliui S. J. davė apie 120 000 litų, sesei A. M., kuri prižiūri mamą, liks tas namas (duomenys neskelbtini) tėvų, todėl ji pinigų negavo. Jos ir kaltinamojo dukrai S. S. tėvai dovanojo 200 000 litų, o jai davė dalimis apie 300 000 litų. Pinigus duodavo dalimis, todėl yra rašteliai, nes juos deklaruodavo mokesčių inspekcijoje. Pinigų neleisdavo, todėl juos ir rado bute. Litus į eurus iškeitė, kai prasidėjo keitimas. Pinigus keisdavo visur, keisdavo po 1 000, 2 000, 5 000 litų. Pinigus keitėsi 3–4 mėn. Nepamena, kiek kartų ėjo keisti pinigų, bet daug. Kai keisdavo pinigus prašydavo asmens dokumento, bet buvo, jog neprašydavo dokumento kartais. Kur neprašydavo dokumento negali sakyti, nes nenori žmonių įvelti. Pinigus jai paduodavo mama, bet sesės viską matydavo. Mama sakydavo kokią sumą duoda, nes ji nemato, todėl liepdavo prie sesers skaičiuoti. Duodant pinigus buvo rašomi rašteliai, kuriuos ji (G. S.) rašė pati, o mama tik pasirašydavo. Pinigų neįsinešė į sąskaitą, nes nepasitiki bankais, laikė namie. Pasisakydama dėl kitų pajamų nurodė, kad iki ligos dirbo soliariume, kaip pagalbinė darbininkė ir uždirdavo apie 370 eurų, ten dirbo iki 2016 m. Dar papildomai prižiūrėdavo vaikus, namus valydavo, bet dirbo neoficialiai, per mėnesį dar gaudavo apie 200 litų. Namus tvarkydavo ir vaikus prižiūrėdavo pažįstamų žmonių, todėl negali nurodyti tų žmonių vardų ir pavardžių, nes nenori įvelti tų žmonių. Nurodė, kad jos išlaidos labai mažos, nes brolis medžiotojas, o sesuo ūkiškai gyvena, todėl maisto mažai perka. Žiemos metu išlaidos per mėnesį yra apie 200 eurų, nes maistą gaudavo iš giminaičių. Su maistu ir buto išlaikymu, išlaidos per mėnesį yra apie 250 eurų. Savo kambarį rakina nuo A. R. S., nes negali juo pasitikėti.
4. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. U. parodė, kad atliekamo didelio tyrimo metu buvo nustatytos sandėliavimo vietos ir sulaikytas A. R. S.. Jis taip pat dalyvavo atliekant kratą, (duomenys neskelbtini). Būtent šiame bute buvo atliekama krata, nes pagal paskutinius gautus duomenis buvo nustatyta, kad A. R. S. daugiausiai laiko praleidžia būtent ten. Kratos metu pinigus rado kolega V. Kai rado pinigus G. S. paaiškino, kad tai yra jos pinigai ir juos jai dovanojo mama pardavusi žemę. Pinigus paėmė, kad būtų įsitikinta ar pinigai buvo gauti dovanojant, ar iš nusikalstamos veikos.
5. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad pas A. R. S. buvo atliekamos kratos garažuose ir bute, buvo aptikta akcizinių prekių, alkoholinių gėrimų. Kratos metu bute aptikta didesnė pinigų suma. Bute buvo daroma krata, nes buvo disponuojama informacija, kad jis vykdo nelegalią veiklą, susijusią su akcizais bei alkoholiu. Siekiant aptikti daiktinių įrodymų padedančių tirti bylą buvo atliekama krata ir namuose. Jis turėjo informacijos, kad A. R. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus darytis kratos bute, domino daiktai ir dokumentai susiję su akcizinių prekių prekyba: užrašai, pinginės lėšos, ryšio priemonės. Nežino kuris, ar žmona G. S., ar A. R. S. nurodė, kad tokių daiktų bute nėra. Atitraukus komodą buvo rastas maišelis su pinigais. Kai rado pinigus A. R. S. sakė, kad pinigai priklauso žmonai G. S., jis minėjo, kad jos giminaičiai pardavė žemę ir savo vaikams padalijo pinigus. G. S. papasakojo tą patį.
6. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. S. parodė, jog pas A. R. S. namuose buvo dariusi kratą. Ji pildė procesinius dokumentus svetainėje, ten kairėje pusėje buvo poilsio zona su keliomis sėdimomis vietomis, sofa, stalas. Kituose kambariuose buvo durys, o ar jos rakinamos nežino. Į kitus kambarius užėjusi nebuvo. Patalynės svetainėje nepastebėjo, tiesiog buvo sofa ir tiek. Bute buvo rasta pinigų.
7. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas Z. P. parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Dėl kratos metu rastų pinigų G. S. atvežė 5 dovanojimo sutartis, atspausdintas ant A4 formato lapų, kur buvo nurodyta, kad mama 5 metus iš eilės dovanojo jai pinigų sumas. Tačiau aiškinantis pinigų kilmę ir atlikus poėmį, buvo išimtos kitos 5 dovanojimo sutartys, surašytos ranka ant sąsiuvinio lapų. Sutarčių sutapo tik metai, bet datos ir pinigų sumos skyrėsi. Kilus įtarimui buvo paskirtas specialisto tyrimas ir nustatyta, kad 2–3 parašai yra ne (G. S.) mamos. Taip pat tiriant banko sąskaitas nustatyta, kad jos mama darė pavedimus visiems vaikams, tam tarpe ir G. S.. Pavedimai daryti po vieną kartą, o G. S. pagal dovanojimo sutartis kas metai dovanojamos didelės pinigų sumos. Sutartys pagal datas ir sumas skyrėsi, tai taip išėjo, kad kas metai G. S. buvo dovanojamos didelės pinigų sumos. Kompiuteriu spausdintas sutartis įdėjo į bylą, o po poėmio atsirado ir kitos sutartys. Nebuvo taip, kad ji (G. S.) pateiktų sutartis, o jis atsisakytų jas paimti ir įdėti į bylą. Taip pat paaiškino, kad baigiantis tyrimui A. R. S. pripažino jam, kad 5 500 eurų buvo gauti už realizuotą spiritą ir cigaretes. Be to jis tyrimo metu prokurorės pavedimu aiškinosi, ar pinigai buvo gauti už pardavimus, ar dovanoti. Analizavo visus byloje esančius dokumentus, nustatė, kad A. R. S. gyvenime beveik niekada nedirbęs, o G. S. dirbusi mažai, duomenų bazėse nebuvo oficialių jų pragyvenimo šaltinių. Dėl pajamų-išlaidų rėmėsi iš banko gauta informacija, Nekilnojamojo turto duomenimis. Ištyręs visus duomenis, padedamas kolegės, sudarė analizę, kuri įdėta į bylą.
8. Apklausta teisiamajame posėdyje S. S. parodė, kad tėtis sugrįžo gyventi prieš 4 metus, kai mama pradėjo sirgti, nes ji paprašė, kadangi jai reikėjo psichologinės pagalbos ir pavežti, padėti jai reikėjo. Gyvena jie trise viename bute, visi turi atskirus kambarius. Bendrauja su abiem savo tėvais, o jie atokiau vienas nuo kito. Tėtis neatsiveda kitų moterų ir mama neatsiveda kitų vyrų. Mokesčius moka mama ir maistą dažniausiai perka mama, kartais tėtis nuperka. Maistas sudėtas bendrai, bent ji apie tai nežino, kaip jie dėliojasi, bet užrašymų nėra. Iš kur mama gauna pinigų nežino, bet ji turėjo santaupų, už negalią gauna, žemę nuomoja. Jai močiutės padovanotą pinigų sumą išleido buto pirkimui (200 000 litų). Buto reikalus tvarkė mama, todėl nežino tiksliai kiek pinigų išleido butui, bet jis šiuo metu dar nepabaigtas įrengti. Šiuo metu dovanotų pinigų neturi. Mama dabar nedirba, dirbo ankščiau iki ligos. Dabar dirba tik kartais, tai patvarko namus, prižiūri pažįstamų vaikus. Tiksliai negali nurodyti kokius namus tvarko ir kokius vaikus žiūri. Ką tėtis veikia nežino, bet kartais jis statybose dirba. Kokius moka tėtis statybinius darbus nežino. Nežino objektų, kuriuose tėtis dirbo. Tėtis neturi daugiau jokių butų ar namų. Būna, kad tėtis gyvena pas savo mamą, bet dažniausiai būna čia. Tėtis būna prie kompiuterio, padaro valgyti, patvarko namus. Turi automobilį, jį nupirko mama, bet prie remonto prisidėjo tėtis, nes jis turi pažįstamų meistrų. Nežino kas mokėjo už remontą. Dėl automobilio priežiūros, tai kuro kartais užpila mama, tėtis. Žinojo, kad močiutė pardavė žemes ir skirstė kam, kiek ir ko palikti. Nebuvo nei karto pati, kai davė pinigus močiutė. Taip pat paminėjo, kad kartu su tėvais buvę visi kartu atostogauti, buvo Anglijoje, Graikijoje, Turkijoje.
9. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. M. parodė, kad G. S. yra jos sesuo. Jų tėvai pardavė žemę ir pinigus dalijo visiems vaikams. G. S. davė daugiausiai, nes ji buvo išsiskyrusi ir viena augino dukrą. Taip pat paliko jai pinigus laidotuvėms ir kapinių priežiūrai. Pinigų dovanojo dar anūkei S. S., nes ją labai mylėjo, o kitiems anūkams irgi duodavo. Kitiems anūkams duodavo po 500 litų. Dėl pinigų davimo proceso paaiškino, kad atvažiuodavo G. S., paimdavo ir duodavo jai pinigų, parašydavo raštelį. Mamai pinigus nuimdavo kita jos sesuo – V. G., nes turėjo mamos įgaliojimą. Pinigus nuimdavo dalimis po 10 000 litų, po 15 000 litų. Raštelį parašydavo G. S., o pasirašydavo mama. G. S. pridėdavo ranką, kad ji tiesiai pasirašytų, nes mama akla ir nemato. G. S. davė pinigų gal per 5–6 kartus. Visus tuos 5–6 kartus duodant pinigus rašė raštelius. Litais dovanojo apie tris kartus ir eurais apie tris kartus dovanojo pinigų. Broliui pinigus pervedė iš sąskaitos į sąskaitą. Kodėl G. S. nepervedė pinigų į sąskaitą nežino. Mama sau pinigų nepasiliko, nes tie pinigai kuriuos rado pas G. S. buvo mamos pinigai padėti laidotuvėms. Laidotuvėms buvo duota virš 15 000 eurų. Matė, kaip tuos pinigus davė, gal prieš 3 metus. Mama G. S. pinigus dovanojo litais, bet laidotuvėms skirtus pinigus davė eurais. Iš litų į eurus 15 000 iškeitė ji pašte Vandžiogaloje. Pinigus keitė dalimis, nepamena po kiek keitė, gal po 1 000 litų. Nežino kodėl vienu kartu negalėjo iškeisti, gal mama ja nepasitikėjo. Kai keitė pinigus iš jos prašė asmens dokumento. Iškeistus pinigus dalimis ir atidavė. Mama bijojo laidotuvėms skirtus pinigus laikyti namuose, todėl padavė G. S.. Taip pat liudytoja paaiškino, kad G. S. pati vairuoja automobilį, paskutinį kartą ją vairuojančią matė prieš 3 mėn.
10. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. G. parodė, kad ji yra G. S. sesuo. Ji paaiškino, kad turėjo mamos generalinį įgaliojimą, jos nurodymu nuimdavo pinigus ir viską veždavo mamai. Šiuos pinigus mama gavo pardavusi žemę ir namų ūkio valdą. Kaip mama padalijo pinigus, tai čia jos valia kam duoti. Ji nežino kiek G. S. davė pinigų. Ar davė anūkams nežino. Nuimdavo kiek mama prašydavo, kiek tikslai – nepamena, nes neįsidėmėjo sumų. Tiesiogiai yra davusi pinigų G. S. apie 15 000 eurų. Nepaėmė iš jos dokumento, kad ji gavo tuos pinigus. 1–2 kartus teko jai matyti, kai mama davė pinigus G. S., bet kokios sumos buvo, nežino.
11. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytoju S. J. parodė, jog žino, kad sesei (G. S.) buvo duota pinigų. Kiek sesei buvo duota pinigų nežino, nes nesidomi. Tačiau pats nėra matęs, kad mama pinigus duotų G. S., o matęs tik kai davė S. S. 500 litų, o daugiau ne. Kitos seserys jam taip pat nėra sakiusios, kiek pinigų mama yra davusi G. S.. Jam pinigai buvo pervesti į banką. Visiems mama maždaug vienodai davė, nebuvo jokių konfliktų. Už jam dovanotus pinigus pirko automobilį „Mercedes-Benz“. Su juo dar važinėja sesė G. S.. Paskutinį kartą ji važiavo prieš 3 mėn., jai vairuoti problemų nėra. Automobilį laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Kiek G. S. nuvažiuoja nežino. Tepalus keitė kiekvieną rudenį, kada paskutinį kartą keitė nepamena, automobilio valstybinio numerio nepamena. Kituose garažuose nelaiko automobilių. Raktą buvo davęs nuo garažo tik sesei (G. S.), o A. R. S. ne. Nežinojo kas garaže laikoma.
12. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. J. parodė, kad pardavus žemes pinigų davė visiems vaikams. Pinigų davė ne po lygiai jiems, G. S. davė daugiausiai. Neatsimena kokią sumą dovanojo G. S., bet kiek kainavo namas, tiek ir pinigų jai davė. Pinigus išdalino per pusę metų nuo jų gavimo. G. S. pinigus davė dalimis litais, o tik laidotuvėms eurais. Nurodė, kad raštelių pasirašymas vyko Kaune, pasirašė apie 10–15 kartų. Pasirašydama raštelius dar matydavo, jos rankos niekas nevedžiojo pasirašant.
13. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. S. paaiškino. Kai pardavė žemę, tai pinigus pervedė marčiai (G. S.) į jos sąskaitą, nes sūnus (A. R. S.) neturėjo sąskaitos. Pervedė 9 500 eurų prieš 4 metus gal. Žemė buvo pusseserės vardu, nes nedarė atskirai dokumentų, kadangi brangiai kainuoja. Už žemę gavo 9 500 eurų ir visus pervedė į marčios G. S. sąskaitą. Nežino ir negali paaiškinti, kodėl A. R. S. nedavė pinigų grynaisiais. Tikslo pervesti pinigus marčiai ji nežino. Kitam sūnui pinigų nedavė, nes jam butą paliks. Teismui nemeluoja, o skirtingai atsakinėja į klausimus, nes kaip senos protelis ne taip veikia.
Žemesnės instancijos teismas
14. Atlikus įvykio apžiūrą, 2018 m. balandžio 20 d. jos metu paimtas A.R. S. naudojamas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame rasti ir taip pat paimti 5 300 eurai; raktas nuo garažo durų Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame rasta rankinė su 30 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“ be banderolių, 20 vnt. pakelių cigarečių „NL Full Flavour“ be banderolių ir kartoninė dėžė su šešiomis 5 litrų talpomis su skysčiu turinčiu specifinį alkoholio kvapą. Sandėliuke rasta ir paimta 2 520 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 510 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kartoninė dėžė su 15 vnt. 0,5 litro talpos pilnais buteliais, su užrašu „Finsky“, devynios 5 l talpos su skysčiu, turinčiu specifinį alkoholio kvapą (1 t., b. l. 16–43).
15. 2018 m. balandžio 20 d. papildomos įvykio apžiūros metu apžiūrėtas automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio po vairuotojo sėdyne surinktas skystis, turintis specifinį alkoholio kvapą. Surinktas skystis supiltas į 0,5 l talpos du užsukamus stiklainius (1 t., b. l. 89–97).
16. 2018 m. balandžio 20 d. padarius kratą A. R. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kratos metu buvo rasta ir paimta 37 600 eurų, 320 JK svarų sterlingų, 413 JAV dolerių (2 t., b. l. 111–113).
17. 2018 m. balandžio 20 d. padarytos kratos metu, (duomenys neskelbtini), garaže Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta 1 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 60 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 3 vnt. po 10 l talpos su skysčiu, 2 vnt. 5 l talpos su skysčiu, 60 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slim“ be banderolių ir 110 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ be banderolių (2 t., b. l. 86–91).
19. 2018 m. balandžio 24 d. VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime dėl perskaičiuotų cigarečių kiekio, nurodyta, kad į kratos protokolą dėl techninės klaidos nebuvo įrašyti 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, kurios rastos ir paimtos garaže Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 106). Teisiamajame posėdyje A. R. S. patvirtino, kad tokia klaida padaryta ir pripažino, kad teisingai surašytas šis tarnybinis pranešimas dėl papildomo cigarečių kiekio (7 t., b. l. 43).
20. Atlikus daiktų apžiūrą, jos metu 2018 m. balandžio 23 d. apžiūrėta kartoninė dėžė su 5 litrų talpomis, kuriose likę skysčio likučiai, turinčio alkoholio kvapą, rankinė su 30 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“ be banderolių, 20 vnt. pakelių cigarečių „NL Full Flavour“ be banderolių, kartoninė dėžė su 15 vnt. 0,5 litro talpos pilnais buteliais su užrašu „Finsky“, trys 10 litrų plastmasinės užsukamos talpos, dvi 5 litrų plastmasinės užsukamos talpos, kurios pilnai pripildytos skysčiu turinčiu specifinį alkoholio kvapą, kartoninės dėžės su cigaretėmis: 1500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 60 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 60 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ be banderolių, 110 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ be banderolių, 49 vnt. 5 litrų plastmasinės užsukamos talpos, kurios po 6 vnt. supakuotos į kartonines dėžes, pilnai pripildytos skysčiu, turinčiu specifinį alkoholio kvapą, kartoninės dėžės bei juodos spalvos plastmasinis maišas su cigaretėmis. Kartoninėse dėžėse ir maiše yra 250 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 400 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 560 vnt. pakelių cigarečių „Minsk city QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 250 vnt. pakelių cigarečių „Portal superslims Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (1 t., b. l. 44–61).
21. 2018 m. balandžio 25 d. Klaipėdos teritorinės muitinės pranešime Nr. (9.32)11D-5929 „Dėl prekių vertės nustatymo“ nurodyta, kad 2018 m. balandžio 20 d. kratų metu paimtų cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 16 643,90 Eur (2 t., b. l. 15–16).
22. 2018 m. balandžio 25 d. Klaipėdos teritorinės muitinės pranešime Nr. (9.32)11D-10138 „Dėl prekių vertės nustatymo“ nurodyta, jog 2018 m. balandžio 20 d. kratų metu paimtų 250 vnt. pakelių cigarečių „Portal Gold Super Slims“ ir 160 vnt. pakelių cigarečių „Minsk City QS“ muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, bendra vertė yra 1 311,20 Eur (2 t., b. l. 25).
Žemesnės instancijos teismas
36. LTEC specialisto duotos išvados nepagrįstumą ir negalimumą būti pripažinta kaip įrodymu gynėjai iš esmės ginčija tuo, kad ji duota neįvertinus A. J. aklumo; neįvertinus A. M. parodymų, kad A. J. ranka buvo vedžiojama jai pasirašant; neįvertinus A. J. medicininės dokumentacijos; bei specialistėms nesilaikant metodinių rekomendacijų atliekant tyrimą. Visi šie gynėjų argumentai pripažįstami kaip visiškai nepagrįsti. Teismas, nagrinėdamas bylą aiškinosi visas šias aplinkybes. Pirmiausiai pažymėtina, kad apklausta A. J. 2019 m. birželio 14 d. pati teismui nurodė, kad visiškai nemato tik kokius 3 mėnesius, o prieš tai matė. Be to ji pati teismui labai konkrečiai nurodė, kad raštelius pasirašydavo pati, ir jos rankos niekas nevedžiojo. Antra, 2019 m. gegužės 14 d. apklausos teisiamajame posėdyje metu pati A. M. nurodė, kad G. S. tik pridėdavo ranką, kad ji (mama A. J.) tiesiai pasirašytų. Todėl gynėjas nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes apie A. J. rankos vedžiojimą. Trečia, byloje yra įrodymas, kad prieš atliekant specialisto tyrimą į LTEC buvo išsiųsta A. J. medicininė dokumentacija (2 t., b. l. 175). Be to, specialistė A. K., apklausiamia teismo posėdyje, patvirtino, kad tyrė visą gautą medžiagą, jai buvo žinoma apie tiriamosios aklumą ir ji tai įvertino. Ketvirta, apklausiama teisiamajame posėdyje A. K. patvirtino, kad laikėsi visų rekomendacijų, jai buvo pateikta pakankamai ir dar daugiau rašysenos laisvųjų pavyzdžių iš įvairių laikotarpių, ji tyrė bendruosius ir specialiuosius požymius, ir jai buvo neabejotinai aišku, kad dalis pateiktų tirti raštelių buvo pasirašyta ne A. J., o tik pamėgdžiojant jos rašyseną. Išvardintų įrodymų pagrindu daroma vienareikšmiška išvada, kad gynėjų abejonės dėl specialisto išvados ir jo apklausos yra visiškai nepagrįstos, o šie duomenys pripažįstami įrodymais.
37. Pasisakant dėl 27 punkte išvardintų dovanojimo sutarčių (4 t., b. l. 39–43) ir 28 punkte išvardintų dalies pinigų dovanojimo raštelių, nurodytų kaip surašytų 2014 m. lapkričio 10 d., 2015 m. balandžio 7 d., pažymėtina, kad jie neatitinka dovanojimo sutarčiai keliamo reikalavimo, nes dovanotojo nepasirašyti. Tuo pačiu nustačius, kad jie pateikti G. S., turint interesą susigrąžinti kratos metu paimtus pinigus, spręstina, kad šie duomenys (sutartys ir rašteliai) neatitinka nei leistinumo, nei patikimumo kriterijų, kad būtų galima pripažinti juos įrodymais BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka ir vertinti kaip pinigų, rastų kratos metu, teisėto įsigijimo patvirtinimo šaltinį.
38. Pasisakant dėl G. S. teisminio nagrinėjimo metu teismui pateiktų 2009 m. kovo 30 d. ir 2010 m. rugsėjo 25 d. pinigų dovanojimo raštelių (6 t., b. l. 8–9) pažymėtina, kad šiuos raštelius ji pateikė teismui tik 2019 m. balandžio 24 d. teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą nustatyta, kad šių raštelių G. S. neteikė pareigūnams nei 2018 m. balandžio 20 d. kratos metu, nei 2018 m. balandžio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu jos vykusios apklausos metu (kuomet ji pateikė kitas dovanojimo sutartis), nei jos buvo pateiktos 2018 m. rugsėjo 3 d. atliekant tikslinį procesinį prievartos veiksmą – poėmį – siekiant paimti A. J. pasirašytus dovanojimo raštelius. Pažymėtina, jog G. S. netgi neteikė jų vėliau, kuomet rašydama skundus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir aukštesniajam teismui dėl, jos manymu, nepagrįsto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo, šiuose dokumentuose įrodinėjo, kad kratos metu rasti pinigai yra jos teisėtai įgyti, tai yra dovanoti mamos. Teismas, nagrinėdamas bylą apklausė liudytoją Z. P., kuris patvirtino, kad jokių kitokių raštelių, nei kad buvo pateikta jam 2018 m. balandžio 25 d., G. S. jam nedavė. Visuma kitų išvardintų aplinkybių nesuteikia teismui abejoti tokiais liudytojo Z. P. paaiškinimais. Todėl nepagrįsti pripažintini G. S. teiginiai, kad šiuos raštelius ji jau turėjo anksčiau, bet Z. P. neėmė. Tokį manymą patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ji turėjo atstovą (advokato padėjėją), kuri, esant tokiai situacijai, galėjo patarti ir/ar pateikti šiuos raštelius vadovaudamasi BPK 98 straipsnio nustatyta tvarka. To nebuvo daroma. Todėl šių raštelių pateikimas tik teisminio nagrinėjimo stadijoje kelia teismui abejones dėl jų patikimumo, o būtent surašymo aplinkybių, turinio ir ypač laiko, ir vadovaudamasis šiame punkte išdėstytais motyvais bei BPK 20 straipsniu jų nepripažįsta įrodymais ir nesivadovauja juose esančia informacija priimdamas nuosprendį. Beje, tokią išvadą pagrindžia ir pačios A. J. parodymai, o būtent, tai, kad ji nurodė, jog pinigus dovanojo per pusmetį nuo žemių pardavimo dienos (2007 m.), o pateikiami rašteliai yra 2009 m. ir 2010 m. datomis.
39. Iš dalies sutikdamas su gynėjo pozicija, teismas įrodymu nepripažįsta tyrėjo Z. P. surašytą dokumentą „dėl kratos metu paimtų pinigų analizė“ (3 t., b. l. 177–181). Įrodymu šis dokumentas nepripažįstamas išimtinai tik dėl formos reikalavimo, bet ne dėl turinio melagingumo. Nors ir iš turinio matyti, kad padaryta netikslumų nurodant G. S. pervedamų pinigų pagrindą (dovanojimas, nors kaip matyti iš pirminių šaltinių, jog pinigus pagal įgaliojimą ji nusiėmė pati) ar duomenis apie nekilnojamąjį daiktą bei jo vertę, tačiau tai nesudaro pagrindo visą šį dokumentą nepripažinti įrodymu kaip melagingą, kadangi analizė padaryta remiantis pirminiais, laikantis BPK reikalavimų surinktais duomenimis, kurie yra baudžiamojoje byloje, ir klaidos gali būti ištaisomos tiriant kitus įrodymus. Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymui pasižymint imperatyviu reguliavimo metodu, kuris trumpai tariant reiškia „galima tik tai, kas numatyta“, ikiteisminio tyrimo pareigūnas galėjo atlikti tik tokius veiksmus ir surašyti tik tokius dokumentus, kurie numatyti BPK. Tokio dokumento, kaip „analizė“ BPK nenumato, todėl teismas vertina jį, kaip turintį formos trūkumų ir negalinčiu būti pripažintu įrodymu. Tačiau tuo pačiu dar kartą pabrėžtina, kad teismas, teisminiuose posėdžiuose tyrė pirminius įrodymus, kurie buvo nurodyti ir šioje „analizėje“, ir jos nepripažinimas įrodymu neturi jokios įtakos teismui pripažinti įrodymais pirminius duomenis, juos tirti ir vadovautis jais priimant nuosprendį.
40. Tačiau, nors ir glaudžiai susijusius su 39 punkte nurodytu dokumentu, teismas atmeta gynėjo pareiškimus dėl duomenų, gautų iš bankų (sąskaitos išrašų) nepripažinimo įrodymais. Pažymėtina, kad gynėjui pareiškus abejones, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys galėjo būti tyrėjo pakeisti, teismas, tenkindamas gynėjo prašymą, išreikalavo šiuos duomenis iš bankų pats (7 t., b. l. 61–62). Teismui jie buvo pateikti tiek elektronine, tiek popierine forma (7 t., b. l. 64–120). Tiek ikiteisminio tyrimo metu gauti, tiek teisminio nagrinėjimo metu gauti duomenys buvo ištirti BPK nustatyta tvarka. Pats gynėjas A. Andriukaitis po to patvirtino, kad jie nesiskiria, be to popieriniu formatu gautuose duomenyse neįmanoma padaryti, kaip teigia gynėjas, korekcijų. Tai leidžia daryti išvadą, kad šie duomenys be jokių apribojimų pripažintini įrodymais byloje, o gynėjo argumentai apie galimus elektroninių duomenų keitimus ir vėliau sukeistų panaudojimą rašant „analizę“ yra visiškai nepagrįsti.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
41. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio nuo 2005 m. birželio 30 d., redakcija) kyla tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Taigi būtinas šiame straipsnyje numatytos veikos sudėties požymis yra disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nustatytos tvarkos pažeidimas. Nusikaltimas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje, padaromas alternatyviais veiksmais: įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu akcizais apmokestinamų prekių, o tai reiškia, kad nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo numatyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose.
Žemesnės instancijos teismas
42. Tuo tarpu BK 201 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarka, o dalykas – išvardyti alkoholio gėrimai, jų skiediniai (mišiniai) ir (ar) aparatai jiems gaminti. Kadangi kaltinamajam inkriminuojama šios teisės normos antroji dalis – įrodinėtinas aplinkybes sudaro ir nusikalstamos veikos padarymo tikslas – realizacija bei nusikalstamos veikos dalyko kiekis (daugiau nei 50 litrų). Tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras pagamintus, laikomus ar gabenamus naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) parduoti, dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste.
43. Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, o 2.3. punktas – nedenatūruotą bei denatūruotą etilo alkoholį.
46. Taigi, ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. R. S., pažeisdamas nustatytą tvarką, neteisėtai, įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – 6 320 pakelius cigarečių, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o bendra jų muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 17 730,60 eurų, suprasdamas šios veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio nuo 2005 m. birželio 30 d., redakcija).
47. Pasisakant dėl 46 punkte nurodytos veikos kvalifikavimo atmetami gynėjo A. Andriukaičio argumentai, kad vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi ši veika turi būti kvalifikuota pagal dabar galiojančią BK 199² straipsnio 1 dalies redakciją, nes ji yra švelnesnė. Pažymėtina, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis cigaretes įgijo 2018 m. kovo mėnesį, po to dalį jų pergabeno į kitą garažą ir laikė jas tose vietose iki 2018 m. balandžio 20 d., kuomet jas rado ir išėmė pareigūnai kratos metu. Taigi visos šios alternatyvios nusikalstamos veikos buvo atliktos galiojant BK 199² straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. X-272) redakcijai, nes ši norma buvo pakeista tik 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1836, bei įsigaliojo tik nuo 2019 m. sausio 1 d. Be to, naujai galiojanti BK 199² straipsnio 1 dalies redakcija numato atsakomybę, tik jei prekių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos. Tuo tarpu rastų cigarečių vertė viršija 250 MGL sumą, todėl neįmanoma tokia kvalifikacija. Esant tokiai cigarečių vertei (17 730,60 eurų), nusikalstama veika, pagal galiojančią įstatymo redakciją turėtų būti kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Tačiau lyginant šios normos sankciją (bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų) su BK 199² straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) sankcija (bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų), akivaizdu, kad pastaroji švelnesnė. Todėl padaryta veika vadovaujantis BK 3 straipsniu ir kvalifikuojama pagal šios normos redakciją: ir kaip galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, ir kaip švelnesnę atsakomybę numatanti nei dabar galiojanti.
Žemesnės instancijos teismas
48. Taip pat ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. R. S., pažeisdamas nustatytą tvarką, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno ir laikė daugiau kaip 50 litrų nedenatūruoto ar denatūruoto alkoholio, tai yra nemažiau kaip 358,3 litrus denatūruoto ir nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio etilo alkoholio koncentracija nuo 38,1 iki 95,2 % suprasdamas šios veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. balandžio 20 d. apie 9.40 val., iš anksto susitaręs perduoti A. G., realizavo nemažiau kaip 28 litrus denatūruoto etilo alkoholio, iš sandėliuko, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pakraudamas į A. G. (2018 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. pripažintas kaltu pagal BK 201 str. 3 d.) priklausančio automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną. Kratos metu pas A. R. S. rastų denatūruoto ir nedenatūruoto etilo alkoholio muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 15 183,70 Eur. Bendras tyrimui pateiktas skysčio (alkoholio) kiekis yra 331,2 litrai, tai yra daugiau nei šešis kartus daugiau nei normos dispozicijoje nurodytas kiekis. Realizavimo tikslą, be paties A. R. S. pripažinimo parodo A. G. automobilyje rastas ne mažesnis nei 28 litrų denatūruoto alkoholio kiekis, kuris buvo perneštas iš garažo, kuriame A. R. S. laikė draudžiamus laikyti daiktus (alkoholį ir cigaretes), tas patvirtinta ir įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu (5 t., b. l. 9–18). Tai, kad pats A. R. S. teigė, kad šį alkoholį perdavė A. G. už jo atvežtą žuvį ir kitus gaminius – neturi esmės, nes realizavimas suprantamas ir teismų praktikoje aiškinamas, kaip ir kitoks perdavimas, nebūtinai gaunant pinigus už jį (žr. nuosprendžio 42 punktą). Todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai.
49. Skiriant A. R. S. bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, jos daromą žalą valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai, neteisėtai įgytų, gabentų ir laikytų akcizais apmokestinamų prekių kiekį ir jų realią vertę, laikyto ir realizuoto alkoholio kiekį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).
50. Kaltinamasis A. R. S. padarė vieną sunkų ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai. Taip pat byloje ištirti įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė siekdamas pasipelnyti. Be to atliekant tokius neteisėtus veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis siekiama išvengti mokesčių mokėjimo už disponavimą prekėmis, kurioms nustatytas akcizo mokestis. A. R. S. įsigytų, gabentų ir laikytų akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) vertė daugiau nei 100 MGL viršijo tą vertę, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (250 MGL), kas rodo ypač didelį šios veikos pavojingumą. Taip pat ir rasto denatūruoto ir nedenatūruoto alkoholio kiekis viršijo daugiau nei 7 kartus tą kiekį, už kurį atsiranda atsakomybė, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje, kas taip pat rodo didesnį šios veikos pavojingumą.
51. Kaltinamasis išsituokęs, tačiau su buvusia sutuoktine gyvena kartu, nepilnamečių vaikų neturi, nedirba, anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (2009 m. kovo 31 d. Teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį; 2017 m. sausio 3 d. Teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį), teismo skirtas baudas sumokėjęs (5 t., b. l. 64–74, 77). Tačiau teismas sprendžia, kad nors ir vienas teistumas išnykęs, tačiau kitas teistumas, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunkčiu laikomas neišnykusiu. Todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi konstatuojamas nusikaltimų recidyvas, o A. R. S. laikomas recidyvistu, ir tai yra pagrindas teismui konstatuoti esant sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (tokia praktika formuojama ir kasacinio teismo, žr. pvz. 2017 m. gegužės 31 d. nutartį byloje 2K-7-85-303/2017). Tačiau nustatyta ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes A. R. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
52. Visos aplinkybės, nurodytos 49–51 punktuose įvertintinos skiriant bausmę. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimą). Todėl nesutiktina su prokurorės siūlymu nubausti kaltinamąjį bauda.
53. Teismas sprendžia, kad baudų paskyrimas kaltinamajam neduoda jokio poveikio, ir neatlieka nei bendrosios, nei individualiosios prevencijos. Priešingai, būdamas nubaustu bauda, kaltinamasis, siekdamas ją susimokėti, ir toliau vykdo tas pačias nusikalstamas veikas. Be to pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nors ir moka paskirtas baudas, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai paskaičiavus nepriemokas mokesčių pavidalu dėl disponavimo akcizais apmokestinamos prekėmis – jų jau nemoka (5 t., b. l. 83).
54. Taigi, nors ir žiūrint tik išimtinai ekonominiu požiūriu valstybei būtų naudinga, kad kaltinamasis mokėtų į valstybės biudžetą baudas, tačiau baudžiamosios justicijos srityje valstybė nėra pelno siekiantis ekonominis subjektas. Priešingai, šioje srityje valstybė numato, o teismas privalo taikyti tokias bausmes, kurios realiai atgrasytų ir sustabdytų kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ir, žinoma, būtų tinkamai įvertintos jau jo padarytos nusikalstamos veikos. Todėl teismas sprendžia, kad už abiejų nusikaltimų padarymą kaltinamajam skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau mažesnės nei sankcijoje numatyti šių bausmių vidurkiai.
55. Esant dviem padarytoms nusikalstamoms veikoms, konstatuotina nusikaltimų sutaptis. Remiantis baudžiamosios teisės doktrina bei teismų praktikoje suformuotais precedentais, spręstina, kad šiuo atveju yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Nors ir vertinant byloje esančius įrodymus matyti, kad cigaretes ir denatūruotą bei nedenatūruotą alkoholį kaltinamasis įsigijo skirtingose vietose ir skirtingu metu, tačiau šis laikotarpis buvo labai trumpas (2018 m. vasario – kovo mėn.); šie daiktai buvo laikomi tose pačiose vietose; visi jie kartu rasti ir išimti; tačiau svarbiausia, kaltinamasis turėjo vieningą ir apibrėžtą tyčią juos įsigijus po to realizuoti didesnėmis kainomis, kad gautų pelną. Taigi, teisminėje praktikoje yra pripažįstama, kad kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (žr., pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Todėl esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, paskirtos bausmės bendrinamos taikant apėmimo būdą.
V. Turto konfiskavimas ir kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.
56. Prokurorė prašė taikyti išplėstinio turto konfiskavimo institutą, ir jo pagrindu konfiskuoti visas pinigines lėšas, rastas ir išimtas tiek automobilyje, tiek namuose. Teismas sprendžia, kad prokurorė ne visiškai teisingai aiškina išplėstinio turto konfiskavimo institutą, prašydama jo pagrindu konfiskuoti visus rastus pinigus.
57. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nustačius iš konkretaus nusikaltimo gautą turtinę naudą (pasipelnymo faktą) visų pirma turi būti vertinama, ar ši nauda neturi konfiskuotino turto pagal BK 72 straipsnį požymių, t. y. ar nėra pripažintina nusikalstamos veikos priemone ar rezultatu, ir tik nenustačius šių požymių pereinama prie klausimo dėl galimos turtinės naudos iš konkrečios nusikalstamos veikos nustatymo, o esant kitoms būtinosioms BK 72³ straipsnio sąlygoms galima svarstyti išplėstinio turto konfiskavimo klausimą.
58. Teismo vertinimu šioje byloje yra būtina išskirti pinigų sumas, rastas darant kratą automobilyje, kuomet kaltinamasis buvo užkluptas bedarantis nusikalstamas veikas, bei pinigų sumą, rastą kratos metu bute. Dėl jų atskirai ir bus pasisakoma nuosprendyje.
Dėl automobilyje rastų 5 300 eurų konfiskavimo
59. 2018 m. balandžio 20 d. sulaikius A. R. S. nusikaltimo padarymo vietoje iš jo naudojamo automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimta 5 300 eurų. Dėl šių pinigų kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu davė skirtingus parodymus. Pradedant tuo, kad pinigai yra ne jo, o skolinti iš G. S. pirkti automobiliui, iki pripažinimo, kad pinigai, rasti automobilyje, yra jo, gauti realizavus cigaretes ir spiritą (5 t. 45–46). Teisminio nagrinėjimo metu A. R. S. nurodė, kad automobilyje rasti pinigai yra jo, nes jis turėjo savo lėšų apie 10 000 eurų, ir kaip nurodė „nes tai išleisdavau, tai vėl atsirasdavo“ (6 t., b. l. 38). Aiškinantis nesutapimus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, 2019 m. birželio 13 d. teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti A. R. S. parodymai, ir paklausta dėl jų neatitikimų, po ko A. R. S. pareiškė, kad jis tvirtina būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (7 t., b. l. 46). Tai, kad A. R. S. automobilyje rastus 5 300 eurų buvo gavęs iš nusikalstamos veikos patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas Z. P..
60. Todėl įvertinęs visumą aukščiau ištirtų įrodymų, teismas sprendžia, kad 59 punkte nurodyti pinigai yra BK uždraustos veikos rezultatas, tai yra gauti A. R. S. disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis ir nedenatūruotu bei denatūruotu etilo alkoholiu, ir tiesiogiai gaunant iš to pelną. Sutinkamai su nusistovėjusia teismine praktika šios gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos. Todėl teismas ir konfiskuoja šiuos pinigus BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalies pagrindu, bet ne prokurorės nurodomo BK 72³ straipsnio pagrindu (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priėmęs tokį sprendimą visiškai nepagrįstu, bei akivaizdžiai prieštaraujančiu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, vertina gynėjo prašymą grąžinti šiuos pinigus G. S..
Dėl bute kratos metu rastų pinigų konfiskavimo
61. Kitaip kvalifikuotina situacija dėl 2018 m. balandžio 20 d. kaltinamojo A. R. S. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kratos metu rastų ir išimtų 37 600 eurų, 320 JK svarų sterlingų ir 413 JAV dolerių. Šių piniginių lėšų A. R. S. nepripažino gautomis iš nusikalstamos veikos. Priešingai, jis teigė, kad šie pinigai yra jo buvusios sutuoktinės G. S., su kuria neveda bendro ūkio ir ji tuos pinigus gavo iš savo tėvų. G. S. taip pat teigė, kad šios lėšos yra asmeninė jos nuosavybė, o dalis jų – 15 000 eurų apskritai jos mamos, kaip perduotos jai laidotuvėms organizuoti. Kaltinamojo gynėjai yra pareiškę prašymus šiuos pinigus grąžinti liudytojoms G. S. ir A. J..
62. Taigi, pasisakant dėl šių pinigų galimumo konfiskuoti, teismas pirmiausiai sprendžia dėl šių piniginių lėšų priklausomumo. Pirmiausiai teismas atmeta versiją, kad dalis pinigų – 15 000 eurų priklauso liudytojai A. J.. Tokia išvada daroma, nes vertinant byloje ištirtus įrodymus matyti, kad dar pačiuose pirminiuose parodymuose (2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. balandžio 25 d. apklausų metu) G. S. nieko nenurodė, kad nors dalis pinigų priklauso jos mamai A. J. ir yra perduoti jai tik pasaugoti. Priešingai, apklausta ne kartą, nuosekliai teigė, kad pinigai yra jai dovanoti, jos deklaruoti ir tą pagrindžia sutartys ir rašteliai (4 t., b. l. 32–33, 35–36). Tačiau tyrimo metu gavus 2018 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadą, kad dalis sutarčių ir raštelių yra nepasirašyti pačios A. J., ir, teismo manymu, tapus akivaizdu, kad dalies pinigų įsigijimo rašytiniais duomenimis nėra kaip pagrįsti – 2018 m. gruodžio 21 d. prašyme grąžinti pinigus nurodoma, kad dalis pinigų (15 800 eurų) priklauso A. J. (5 t., b. l. 86–88). Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja G. S. parodė, kad mama davė laidotuvėms tik 15 600 eurų (6 t., b. l. 53). Tuo tarpu apklausta liudytoja pati A. J. apskritai nenurodė jokios konkrečios pinigų sumos, kurią pasidėjo laidotuvėms (7 t., b. l. 55). Taip pat, teismo vertinimu, labai svarbu paminėti, kad tiek G. S., tiek A. M., tiek pati A. J. parodė, kad pinigus laidotuvėms davė eurais, ir vėliau, nei kad prieš tai dovanotas pinigų sumas. Tuo tarpu liudytoja V. G. 2019 m. gegužės 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad pinigus, skirtus laidotuvėms (beje sumą ji nurodo 14 000 – 15 000 eurų) ji paėmė iš mamos (A. J.) ir perdavė G. S.. Ir tai buvo prieš 2 metus (6 t., b. l. 61).
63. Taigi įvertinus 62 punkte nurodytus įrodymus visų pirma daroma trys svarbios išvados: pirma, kad liudytojai nepasakė tikslios sumos, kuri buvo perduota G. S. pasaugai; antra, G. S. pirminiuose parodymuose nieko nebuvo sakoma apie pasaugai duotus pinigus ir jie kito dėl jai nepalankios tyrimo eigos; trečia, jei jau ir pinigai buvo perduoti pasaugojimui G. S., tai buvo 2017 metais. Vertinant šias aplinkybes teisiniu aspektu pažymėtina, kad tiek iš paties baudžiamojo įstatymo, tiek iš teismų praktikos aiškinant įrodinėjimo naštą išplėstinio turto konfiskavimo instituto taikyme, matyti, jog ir pačiam kaltininkui perkeliama įrodinėjimo našta, siekiant pagrįsti šio turto įsigijimo teisėtumą (BK 72³ straipsnio 2 dalies 3 punktas; žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018 25 punktą). Tačiau įrodinėjant pinigų pasaugos faktą būtina vadovautis ir Civiliniu kodeksu, kadangi pasaugos sandorio formą ir pasekmes jos nesilaikant, numato būtent jis. Taigi, Civilinio kodekso 6.831 straipsnio pirmoji dalis (galiojusi jau ir 2017 metais) numato privalomą rašytinę tokio sandorio formą, o būtent, kad fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis turi būti rašytinė, jei daikto (daiktų) vertė viršija 1 500 eurų. To paties kodekso 1. 93 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Todėl, atsižvelgiant tiek į teisinį reglamentavimą, tiek į jau vertintų liudytojų G. S., A. M. ir A. J. parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, dėl ko jie neatitinka patikimumo kriterijaus – teismas sprendžia, kad nei jokios dalies iš G. S. bute kratos metu rastų pinigų nesudaro A. J. priklausantys ir tik pasaugai perduoti pinigai.
64. Nustačius, kad kratos metu bute nebuvo A. J. priklausančių pinigų, spręstina, ar yra pagrindas juos konfiskuoti, ir jei taip – kokiu pagrindu. Todėl būtina atsakyti ar šie pinigai priklauso G. S. ar A. R. S., ir ar šios lėšos neproporcingos gautoms/gaunamoms pajamoms.
65. Pirmiausiai teismas sprendžia dėl bendro G. S. ir A. R. S. ūkio (ne)vedimo. Kaip matyti iš VRM duomenų bazės, santuoką A. R. S. oficialiai nutraukė dar 2017 m. gegužės 15 d. (5 t., b. l. 61). Vis dėl to, tiek iš paties kaltinamojo, tiek iš G. S. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jie gyvena kartu, kaip teigia kaltinamasis nuo 2015–2016 metų, o pasak G. S. nuo 2016 m. Tai, kad buvo informacijos apie tai, kad A. R. S. gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), paliudijo ir liudytojai V. K. ir R. U. (6 t., b. l. 55–56). Nors G. S. teigia, kad ji priėmė kaltinamąjį gyventi dėl suprastėjusios jos sveikatos būklės ir jai reikalingos pagalbos, tačiau teismui aiškinantis kokią gi pagalbą kaltinamasis jai teikia, buvo nurodyta tik viena aplinkybė – paveža automobiliu, nes pati nevairuoja. Tačiau aiškinantis šią aplinkybę, liudytojas S. J. teismui paliudijo, kad pati G. S. važinėja jo vardu registruotu automobiliu „Mercedes Benz“, kurio, beje, jis net valstybinių numerių nepamena, ir kuris laikomas G. S. garaže (6 t., b. l. 62). Tai, kad G. S. pati važinėja su automobiliu paliudijo ir liudytoja A. M. (6 t., b. l. 60). Liudytoja S. S. taip pat paliudijo, kad jos tėvai gyvena kartu, maisto šaldytuve neužsirašo kas kieno, mama (G. S.) padaro valgyti, tėtis (A. R. S.) kartais patvarko namus. Tiek G. S., tiek pati G. S. patvirtino, kad kitų partnerių nei G. S., nei kaltinamasis nesiveda į namus. Liudytoja A. M. taip pat nurodė, kad nei vieno iš jų nėra mačiusi su kitais partneriais. Nors G. S. ir S. S. teigė, kad vyrui buvo skirtas atskiras kambarys (svetainė), ir jie visi trys gyveno skirtinguose kambariuose, o ir rakino G. S. savo kambario duris, tačiau liudytoja I. S. nurodė, kad patalynės svetainėje nepastebėjo, o liudytojas V. K. nurodė, kad atvykus į namus daryti kratos durys kambarių nebuvo užrakintos (6 t., b. l. 56). Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog kaltinamasis, net ir po santuokos nutraukimo, kartu su G. S. ne kartą vykdavo atostogauti į užsienio valstybes (3 t., b. l. 28–29), ir kaip parodė liudytoja S. S., gyveno viename kambaryje.
66. Analizuojant kitus duomenis, tai pat matyti, kad iš G. S. sąskaitos pastoviai buvo pervedami pinigai į A. R. S. tėvo sąskaitą (90 operacijų); A. R. S. naudojosi G. S. vardu registruotu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bet už jį buvo mokamos įmokos iš jos asmeninės sąskaitos už šio automobilio saugojimą stovėjimo aikštelėje; ir netgi iš G. S. sąskaitos buvo mokami mokesčiai už A. R. S. tėvo butą (205 operacijos) (7 t., b. l. 83–120). Be to, esant tik formaliems (kaip kad realiai būtų prieš 12 metų išsituokusių asmenų) santykiams, G. S. nevadintų „marčia“ kaltinamojo mama, ir juo labiau be jokios dovanojimo sutarties į jos sąskaitą nepervedinėtų didelės (9 500 Eur) pinigų sumos, kurią vien tik esant žodiniam pavedimui, G. S. turėtų perduoti A. R. S. (8 t., b. l. 26–27).
67. Todėl visuma 65–66 punktuose nurodytų įrodymų analizė leidžia teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad kaltinamasis ir G. S. vedė bendrą ūkį ir gyveno kartu viename bute, kuriame kratos metu rasti pinigai. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad asmenims gyvenant nesusituokus, o šiuo atveju, nors ir nutraukus santuoką, bet kartu faktiškai gyvenant bei kartu vedant bendrą ūkį, jie laikomi partneriais. Bendro gyvenimo laikotarpiu įgytas turtas negali būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytą turtą apsaugoti taikytinos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrąją nuosavybės teisę bendraturčiams (žr., pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006). Taigi, G. S., teigdama, kad rasti pinigai yra jos, vadovaudamasi šiame punkte bei nuosprendžio 63 punkte nurodytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacine tvarka priimtoje nutartyje pateiktu teisės normos aiškinimu, turi pagrįsti, kad visus (ar atitinkamą dalį) kratos metu rastų pinigų ji įsigijo teisėtai ar/ir kad jie yra jos asmeninė nuosavybė. Tačiau baudžiamosios teisės prasme, G. S. atitinka A. R. S. šeimos nario sąvoką (BK 248 straipsnio 2 dalis), kas, dėl pas G. S. rasto turto (pinigų) išplėstinio konfiskavimo taikymo, leidžia spręsti BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu, aišku įrodžius ir kitas sąlygas.
68. Antras svarbus aspektas – turimo turto, rastų piniginių lėšų, gautų pajamų ir turėtų išlaidų santykis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti, o teisiamajame posėdyje buvo BPK nustatyta tvarka ištirti šie duomenys ir pripažinti įrodymais, iš kurių analizės matyti, kad nei A. R. S., nei G. S. negali pagrįsti visų pinigų įgijimo teisėtumo. Nors G. S. teigia, kad visi šie pinigai yra jos, pasisakant šiuo aspektu labai svarbi aplinkybė – laikotarpis kada ji gavo dovanas iš mamos. Apklausus liudytoja G. S. mamą A. J., pastaroji nors ir neatsiminė ir nenurodė tiksliai kiek pinigų ir kokiomis sumomis G. S. dovanojo, tačiau ji labai aiškiai ir pakankamai tiksliai nurodė laikotarpį, kuriuo ji tuos pinigus dovanojo – tai yra per pusę metų dalimis, gal truputi ilgesnį laiką (7 t., b. l. 55). Nustatyta, kad nekilnojamąjį turtą G. S. tėvai pardavė 2007 m. rugpjūčio 31 d. (4 t., b. l. 59–65), todėl pinigus dovanoti G. S. jos mama, pasak jos parodymų, galėjo iki 2008 m. pavasario – vasaros. Todėl vėlesni dovanojimo rašteliai, kelia abejonių jų patikimu. Be to ištyrus byloje G. S. pateiktas dovanotų pinigų deklaracijas matyti, kad jas ji VMI pateikė 2016 m. gegužės 26 d., deklaruodama, kad jai mama pinigus pradėjo dovanoti tik nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. ir dovanojo iki 2015 m. birželio 13 d. (3 t., b. l. 156–176).
69. Visiškai nepagrįstais laikytini ir atmetami kaltinamojo gynėjo argumentai, kad privalėjo būti įvertinti ir laikotarpiai dar iki 2007 m., nes dar tuomet, pasak jos, kaltinamieji dirbo ir užsidirbo pinigų. Tokie gynėjo argumentai vertinami tik taip gynybinė versija, kuri akivaizdžiai prieštarauja tiek pačios G. S., tiek A. J. parodymams, tiek rašytiniams įrodymams (deklaracijoms), kada pinigai buvo gauti ir pradėti deklaruoti. Be to pabrėžtina, kad nėra byloje duomenų tiek apie kaltinamojo, tiek ir apie G. S. darbines pajamas. Jie abu oficialiai nedirba. Sodros informacinės sistemos duomenimis G. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ yra dirbusi tik iki 1995 m. rugpjūčio 21 d.. A. R. S. nuo 1996 m. lapkričio 2 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. yra dirbęs I. V. firmoje, bei pagal verslo liudijimą yra dirbęs nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.. Teisiamojo posėdžio metu abu teigė, kad vėliau dirbo neoficialiai, tačiau teismui besiaiškinantis aplinkybes kur konkrečiai ir kokius darbus dirbo, abu jie atsisakė nurodyti vietas ir asmenis, kur dirbo. Nesutampa ir paties kaltinamojo bei jo mamos A. S. parodymai apie darbinę patirtį (vienas sako, kad dirbo pagalbiniu darbininku, kita – santechniku). Todėl teismas daro vienareikšmišką išvadą, kad tiek kaltinamasis, tiek G. S. po 2007 metų negavo jokių (oficialių ir neoficialių) pajamų iš darbinės veiklos.
70. Nustačius, kad kaltinamasis ir jo buvusi sutuoktinė negavo jokių pajamų iš darbinės veiklos analizuotini jų sąskaitose buvusių pinigų judėjimai. Nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. A. R. S. bankines įplaukas sudarė 3 367,39 Lt (975 eurai), o išlaidas sudarė 3 170,30 Lt (918 eurai), kitų duomenų nėra.
71. Analizuojant pirminius dokumentus (AB Swedbank pateiktus sąskaitų išrašus) matyti, kad nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. G. S. bankines įplaukas sudarė 354 737,07 litai (~ 102 738,96 eurai) ir 34 627, 64 eurai. Iš viso 137 366,60 eurai. Jos išlaidas sudarė 354 737,07 Lt (~102 738,96 eurai) ir 16 328,16 eurai. Iš viso 119 067,12 eurai. Likutis banko sąskaitoje 18 299,48 eurai. Kratos metu paimta 37 600 eurų, 320 JK svarų sterlingų ir 413 JAV dolerių, kas, pavertus į eurus, sudaro ~ 38 319 eurų. Taigi sudėjus G. S. sąskaitoje esančius pinigus + grynus pinigus, rastus namuose, gaunasi, kad buvo disponuojama 56 618,48 eurų suma.
72. Analizuojant grynųjų pinigų gavimą, net ir įvertinant jos mamos A. J. pasirašytus dovanojimo raštelius, surašytus 2011 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. balandžio 3 d. datomis, gaunasi tik 110 000 litų (konvertavus ~ 31 858,20 eurų) suma. Analizuojant bankinę sąskaitą matyti, kad 2009 m. vasario 19 d. G. S. iš savo tėvo A. M. J. sąskaitos nusiėmė grynais dar 31 268 litus (konvertavus ~ 9 055 eurų). Taip pat įvertinama tai, kad pagal 2013 m. rugsėjo 6 d. notariškai patvirtintą pinigų dovanojimo sutartį A. M. J. ir A. J. tuomet nepilnametei anūkei (kaltinamojo ir G. S. dukrai) S. S. padovanojo 200 000 litų (57 924 eurus), pasak A. J. parodymų – namui nusipirkti. Taigi sudėjus G. S. ir S. S. padovanotas pinigų sumas bei nusiimtus grynuosius gaunasi 98 837,20 eurų suma.
73. Taip pat, analizuojant pirminius dokumentus (sutartis ir nekilnojamojo turto išrašus) nustatyta, kad buvo įsigytas sekantis turtas:
73.1. nuo 2007 m. gruodžio 27 d., adresu (duomenys neskelbtini), G. S. vardu registruotas 3,2415 ha žemės sklypas, kurio 2007 m. gruodžio 14 d. duomenimis vidutinė vertė – 18 729 eurai;
73.2. nuo 2007 m. rugsėjo 3 d., adresu (duomenys neskelbtini), G. S. vardu įregistruota veršidė ir kiemo statiniai, kurių 2007 m. rugpjūčio 28 d. duomenimis vidutinė vertė – 12 743 + 935 = 13 678 eurai;
73.3. 2010 m. balandžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi G. S. vardu įsigytas garažas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio 2010 m. balandžio 13 d. duomenimis vidutinė rinkos vertė – 3 736 eurai;
73.4. nuo 2017 m. balandžio 5 d. G. S. asmeninės nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini), užregistruotas 1,7700 ha žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė – 8 350 eurai (pagal G. S. pateiktą sutartį – vertė 5 000 eurų);
73.5. 2017 m. balandžio 5 d. G. S. asmeninės nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini), užregistruotas 0,72 ha miškų ūkio sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė – 703 eurų (pagal G. S. pateiktą sutartį – vertė 500 eurų);
73.6. nuo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutartimi, adresu (duomenys neskelbtini), S. S. vardu įregistruotas butas, kurio (tuo metu nebaigto statyti) vidutinė rinkos vertė gynėjų pateiktais duomenimis buvo 92 800 Lt (~ 26 876 eurų);
73.7. nuo 2014 m. sausio 7 d. nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, adresu (duomenys neskelbtini), S. S. vardu įregistruota 1174/81803 dalis negyvenamosios patalpos (parkingo), kurio vidutinė rinkos vertė yra 99 700 eurų, o atitinkamai S. S. priklausanti dalis bus 99 700 : 81803 x 1174 = 1 430 eurų vertės;
73.8. nuo 2014 m. sausio 7 d. nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, adresu (duomenys neskelbtini), S. S. vardu įregistruota 3409/70207 dalis negyvenamosios patalpos (parkingo), kurio vidutinė rinkos vertė yra 89 200 eurų, o atitinkamai S. S. priklausanti dalis bus 89 200 : 70207 x 3409 = 4 331 eurų vertės;
73.9. nuo 2016 m. gegužės 24 d. nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, adresu (duomenys neskelbtini), S. S. vardu įregistruota 6493/1036500 dalis žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė yra 451 000 eurų, o atitinkamai S. S. priklausanti dalis bus 451 000 : 1036500 x 6493 = 2 825 eurų vertės;
73.10. 2017 m. vasario 6 d. pažymoje nurodoma, kad G. S. įsigijo automobilį „VW Beetle“, kurio vertė 1 173 eurų;
73.11. 2018 m. sausio 10 d. sutartyje nurodoma, kad G. S. įsigijo automobilį „VW Golf“ 2 000 eurų vertės.
74. Taigi, susumavus 73.1–73.11 papunkčiuose nurodytas daiktų vertes nustatyta, kad 2007–2018 m. laikotarpiu yra įsigyta turto už 80 278 eurų sumą.
75. Taip pat, įvertinus G. S. parodymus, jog ji maisto produktus perka tiek turguje, tiek gauna iš giminaičių nemokamai, tiek perka parduotuvėje, buvo pareikalauti ir gauti duomenys vien tik apie Maximos parduotuvėje jos išleistas pinigų sumas (6 t., b. l. 78–148). Išanalizavus šias išklotines matyti, kad vien tik pastarųjų trejų metų laikotarpiu (už kurį pateikta išklotinė) G. S. išleido 6 349,70 eurų, iš kurių 6 211,85 eurų grynais. Ši suma taip pat įtrauktina į jos išlaidas.
76. Pasisakant apie kitas kaltinamojo ir G. S. pajamas nepriskaičiuojama ir papildomai neįvertinama 9 500 eurų suma (6 t., b. l. 13), kurią, pasak A. S., ji dovanojo savo sūnui A. R. S., pervesdama pinigus į jos sąskaitą. Ši suma buvo įvertinta ir priskaičiuota analizuojant G. S. sąskaitose buvusias sumas (71 nuosprendžio punktas; 7 t., b. l. 116 antra pusė). Taip pat nepriskaičiuojamos iš žemės nuomos (kurias grindžia G. S. žemės nuomos sutartimis; 5 t., 96–97) jos nurodytos sumos, nes sutartys įrodo tik sandorio sudarymo faktą, bet nėra pateikiama jokių įrodymų, kad tie pinigai buvo realiai gauti.
77. Taip pat nepriskaičiuojamos kaip A. R. S. asmeninės pajamos, kurios pasak jo parodymų, yra jo tėvo R. S. gauta pensija. Pateisindamas šių lėšų teisėtumą A. R. S. pateikė savo tėvo įgaliojimus (6 t., b. l. 14; 7 t., b. l. 3–4). Tačiau pažymėtina, kad įgaliojimu jis yra įgalintas tik gauti ir pervesti į sąskaitą lėšas. Be to įgaliojimo (arba Civilinio kodekso prasme esant pavedimo teisiniams santykiams) pagrindu, įgaliotinis neįgyja nuosavybės teisės į įgaliotojo lėšas. Įgaliojimas duodamas tik palaikant įgaliotojo vardu santykius su kitais asmenimis (CK 2.137 straipsnio 1 dalis; 6.756 straipsnis). Šiuo atveju, analizuojant sąskaitų išrašus ir buvo nustatyta, kad kaltinamojo tėvo pensiją, kurią A. R. S. buvo įgaliotas paimti įgaliojimo pagrindu, G. S. pervedė į pataisos namus R. S., be to mokėjo įmokas už kaltinamojo tėvo butą (nuosprendžio 66 punktas).
78. Kaip teisėtos ir legalios pajamos priskaičiuojamos G. S. gauta netekto darbingumo pensija (5 t., b. l. 98). Ji pagal pateiktus Sodros duomenis sudaro 1 715,60 eurų.
79. Taigi, apibendrinus nustatyta, kad: G. S. ir S. S. padovanotos pinigų sumos bei nusiimti grynieji pinigai sudaro 98 837,20 eurų sumą + G. S. negauto darbingumo pensija sudaro 1 715,60 eurų. Viso – 100 552,80 eurų. Iš šios sumos atimam įsigyto kilnojamojo ir nekilnojamojo registruotino turto vertę – 80 278 eurų bei išlaidas parduotuvėje – 6 211,85 (gaunasi 86 489,85 eurų). Šią sumą atėmus iš pajamų gaunasi, jog G. S. galėtų pagrįsti 100 552,80 – 86 489,85 = 14 062,95 eurų turėjimą. Tuo tarpu matosi, jog sudėjus G. S. sąskaitoje esančius pinigus + grynus pinigus, rastus namuose, gaunasi, kad ji disponuoja 56 618,48 eurų suma. Todėl teismas daro išvadą, kad G. S. niekaip nepagrindė 56 618,48 – 14 062,95 = 42 555,53 eurų teisėtumo. Tai ženkliai viršija 250 MGL dydžio (12 500 eurų) sumą, kuri būtina vertinant teisėtų ir neteisėtų pajamų santykį siekiant pritaikyti išplėstinį turto konfiskavimą. Todėl laikytina akivaizdu, o tuo pačiu ir įrodyta, kad G. S. turėjo turtinės naudos dėl A. R. S. padarytų sunkaus ir apysunkio nusikaltimų, kas leidžia taikyti BK 72³ straipsnio nuostatas.
80. Sprendžiant dėl šio instituto taikymo, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, taip pat būtina įvertinti nusikalstamos veikos tęstinumą, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi siekiama konfiskuoti, asmens, kuris turi turtą savo žinioje, ryšius su nusikaltimą padariusiais asmenimis. Tuo pačiu, taikant išplėstinį turto konfiskavimą, privalu taikyti ir EŽTT praktiką, o būtent tuo aspektu, kad ši priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.
81. Analizuojant 80 punkte nurodytas šias aplinkybes nustatyta, kad A. R. S. teisiamas jau trečią kartą. Visi jo padaryti nusikaltimai analogiški – tai yra nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai (žr., nuosprendžio 51 punktą). Nusikaltimus jis įvykdė sistemingai, tęsė savo nusikalstamą veiką siekdamas pasipelnyti, ir realiai gyvena iš nusikalstamu būdu gautų pajamų, moka bauda, o jas sumokėjęs vėl užsiima ta pačia veika. G. S. yra jo faktinė sugyventinė (žr., nuosprendžio 67 punktą), kuri taip pat nedirba ir gyvena iš tų pajamų, kurias A. R. S. gavo iš nusikalstamos veikos. Taikant išplėstinį turto konfiskavimą siekiama konfiskuoti ne visą G. S. ar dar kitų artimų giminaičių vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat nesiekiama konfiskuoti ir jos banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų. Konfiskuoti siekiama tik grynuosius pinigus, rastus kratos metu. Todėl teismas sprendžia, kad tai yra adekvatu ir proporcinga, nes siekiama konfiskuoti tik grynus pinigus, kurie yra pagrindinė mokėjimo priemonė bei pajamos nelegalioje rinkoje už akcizines prekes (cigaretes ir alkoholį). Tuo pačiu pažymima, kad konfiskuotina mažesnė pinigų suma (38 319 eurų), nei kad nuosprendžiu nustatyta turtinė nauda (pinigai sumoje 42 555,53 Eur), kurių teisėto gavimo G. S. pagrįsti negali. Todėl įvertinus visus įrodymus spręstina, kad proporcingumo principas nepažeidžiamas, ir išplėstinis konfiskavimas taikomas visai, kratos metu bute rastai, pinigų sumai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai bylai tirti ir nagrinėti
82. 4 520 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, 680 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, 490 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, 250 vnt. pakelių cigarečių „Portal Super Slims Gold“, 160 vnt. pakelių cigarečių „Minsk City QS“, 200 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, viso 6 320 vnt. pakelių, kurie 2018 m. balandžio 20 d. paimti kratų metu iš A. R. S. ir yra saugomi VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus Pagėgių pasienio rinktinės poskyrio sandėlyje, (duomenys neskelbtini) (2018 m. balandžio 27 d. kvitas B. Nr. B000303; 1 t., b. l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
83. 63 talpos, taip pat du 0,5 l talpos stiklainiai, kartoninė dėžė su 15 butelių pavadinimu „Finsky“, kuriuose yra 283,4 litrai denatūruoto etilo alkoholio, 47,8 litrai nedenatūruoto etilo alkoholio, viso 331,2 litrai etilo alkoholio, kurie paimti 2018 m. balandžio 20 d. kratų metu iš A. R. S. ir yra saugoma VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus Pagėgių pasienio rinktinės poskyrio sandėlyje, (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugpjūčio 31 d. kvitas B. Nr. B000621; 2 t., b. l. 12), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
84. 2011 m. kovo 15 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2013 m. vasario 18 d., 2014 m. balandžio 3 d., 2015 m. birželio 13 d. pinigų dovanojimo sutartys, kurias pateikė G. S. ir 2011 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. balandžio 3 d., 2014 m. lapkričio 10 d., 2015 m. balandžio 7 d. pinigų dovanojimo rašteliai, kurie poėmio metu paimti iš G. S. – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotini kaip nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
85. Elektroninių duomenų laikmenos: kompaktiniai diskai CD-R ,,TITANUM“; CO180N MBI 80UG ir CD-R „Titanum“ Nr. 06-5-00012-18 (3 vnt.) su įrašyta informacija apie sąskaitų išrašus iš „Šiaulių banko“ ir iš „Swedbank“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotini kaip nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
86. Teisminio nagrinėjimo metu G. S. pateikti 2009 m. kovo 30 d. ir 2010 m. rugsėjo 25 d. pinigų dovanojimo rašteliai, jų kopijas pasilikus byloje (6 t., b. l. 8–9), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinami G. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
· BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio nuo 2005 m. birželio 30 d., redakcija), ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę;
· BK 201 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti: bausme, paskirta už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, apimti švelnesnę bausmę, paskirtą už BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, bei paskirti A. R. S. galutinę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. R. S. laikino sulaikymo laiką 2018 m. balandžio 20 d. nuo 09:45 val. iki 21:50 val., t. y. vieną parą.
A. R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o po įsiteisėjimo – panaikinti.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. R. S. faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu konfiskuoti A. R. S. priklausančius 5 300 (penkis tūkstančius tris šimtus) eurų. Nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti vykdymą į iš A. R. S. išimtas ir VSAT prie LR VRM Ekonomikos strateginio planavimo ir apskaitos valdybos Finansų skyriaus Turto apskaitos poskyriui perduotas saugoti lėšas.
Vadovaujantis BK 72³ straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 2 punktu, 6 dalimi ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu taikyti išplėstinį konfiskavimą ir konfiskuoti G. S. turtą – 38 319 (trisdešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus devyniolika) eurų. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. S. piniginėms lėšoms ne didesnei nei 38 319 (trisdešimt aštuonių tūkstančių trijų šimtų devyniolikos) eurų sumai, laikomai VSAT prie LR VRM Ekonomikos strateginio planavimo ir apskaitos valdybos Finansų skyriaus Turto apskaitos poskyryje. Nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti vykdymą į šias iš G. S. kratos metu išimtas pinigines lėšas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu 4 520 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, 680 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, 490 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, 250 vnt. pakelių cigarečių „Portal Super Slims Gold“, 160 vnt. pakelių cigarečių „Minsk City QS“, 200 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, viso 6 320 vnt. pakelių, saugomų VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus Pagėgių pasienio rinktinės poskyrio sandėlyje, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kaip daiktus, kurių apyvarta yra uždrausta.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 63 talpas, taip pat du 0,5 l talpos stiklainius, kartoninę dėžę su 15 butelių pavadinimu „Finsky“, kuriuose yra 283,4 litrai denatūruoto etilo alkoholio, 47,8 litrai nedenatūruoto etilo alkoholio, viso 331,2 litrai etilo alkoholio, saugomas VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus Pagėgių pasienio rinktinės poskyrio sandėlyje, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip daiktus, kurių apyvarta yra uždrausta.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2011 m. kovo 15 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2013 m. vasario 18 d., 2014 m. balandžio 3 d., 2015 m. birželio 13 d. pinigų dovanojimo sutartis, kurias pateikė G. S., 2011 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. balandžio 3 d., 2014 m. lapkričio 10 d., 2015 m. balandžio 7 d. pinigų dovanojimo raštelius, kurie poėmio metu paimti iš G. S.; elektroninių duomenų laikmenas: kompaktinius diskus CD-R „TITANUM“; CO180N MBI 80UG ir CD-R „Titanum“ Nr. 06-5-00012-18 (3 vnt.) su įrašyta informacija apie sąskaitų išrašus iš „Šiaulių banko“ ir iš „Swedbank“ – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti prie bylos, kaip nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo medžiagą.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu G. S. pateiktus 2009 m. kovo 30 d. ir 2010 m. rugsėjo 25 d. pinigų dovanojimo raštelius, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. S..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.