Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir nuteistojo D. Š. gynėjo advokato Antano Jarašiaus skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose,

D. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistųjų A. M. ir D. Š. Valstybinei ligonių kasai solidariai priteista 1263,07 Lt žalai atlyginti bei po 121,14 Lt teismo išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. ir A. M. nuteisti už tai, kad 2005 m. spalio 23 d., apie 22 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, veikdami kartu, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio tyčia sumušdami, nužudė P. K. , o būtent: D. Š. sudavė du smūgius P. K. į veidą, po to šio namo kieme jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam buteliu į galvą ir ne mažiau kaip dešimt smūgių koja į galvą bei kitas kūno vietas, o A. M. sudavė P. K. ne mažiau kaip tris smūgius koja į galvą ir ne mažiau kaip keturis smūgius į kitas kūno vietas, tokiu būdu padarė P. K. kairės pusės kaktos nubrozdinimus, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose ir kairiajame smilkinyje, galvos smegenų sumušimą, dėl ko, nuo smūgių į galvą visumos išsiliejus kraujui po dešinio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, 2005 m. spalio 27 d., 00 val. 35 min., nukentėjusysis ligoninėje mirė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. , kuris bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (2007-12-06) mirė, prašė pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. nuosprendį, jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį ir bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis nurodė, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupe, nes tai neatitinka tikrovės. Konfliktas tarp D. Š. ir P. K. kilo jo (A. M. ) bute. P. K. smogė D. Š. buteliu į galvą. Jie bute susimušė, sulaužė baldus, o jis (A. M. ) šiame konflikte nedalyvavo. Išvedus P. K. į kiemą, jis kelis kartus nukentėjusiajam įspyrė į įvairias kūno vietas, nes pyko dėl P. K. sukelto konflikto bute, sulaužytų baldų ir išgąsdinto mažamečio vaiko. Jis pats nei rankomis, nei kojomis į galvos sritį nesmūgiavo ir visada davė tokius parodymus, jo parodymus patvirtino ir liudytojas Ž. J. , kuris įvykius matė nuo pat pradžių. Liudytojai L. M. ir A. Z. galėjo apsirikti dėl to, jog jis spardė nukentėjusiajam į galvos sritį, nes jie atvyko vėliau nei įvyko incidentas, kieme buvo tamsu, iš automobilio nebuvo išlipę, automobilio žibintai nedegė. Apelianto teigimu, jis ir D. Š. turėjo skirtingus tikslus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 8 punktą. Atkreipė dėmesį į tai, kad jis išlaiko du mažamečius vaikus, neteistas, serga cukriniu diabetu, jam nustatytas 35 procentų darbingumas, todėl bus sunku realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Teismas iš esmės apsiribojo liudytojų parodymų aprašymu, kurie nekonkretūs ir prieštaringi (buvo tamsu, dalis liudytojų girti). Nepaneigta galimybė, jog mirties priežastis galėjo būti ir tai, kad po P. K. padaryto nusikaltimo jis buvo išmestas ant betoninių laiptų, kur galėjo susitrenkti galvą. Tai padarė ne D. Š. .

Teismas neįvertino P. K. elgesio D. Š. atžvilgiu, t. y. be jokios priežasties ir preteksto P. K. virtuvėje smogė du kartus buteliu D. Š. į galvą, todėl teismas tokius nukentėjusiojo veiksmus turėjo vertinti kaip pasikėsinimą nužudyti jo ginamąjį. Po tokių P. K. veiksmų D. Š. galėjo ir privalėjo gintis, nes P. K. veiksmai dėl jo amoralaus gyvenimo būdo negalėjo būti prognozuojami. Mano, kad dėl šių priežasčių D. Š. veiksmai buvo teisėti pagal BK 28 straipsnį.

Teismas nenustatė, nuo kurio smūgio – D. Š. ar A. M. – mirė nukentėjusysis P. K. Teigia, kad byloje nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad D. Š. metė butelį ir pataikė P. K. į galvą ar galvos sritį, nes P. K. galvoje tokių sužalojimų nėra, fiksuoti tik nubrozdinimai, kurie paprastai padaromi spiriant avalyne apauta koja. Teismo išvada, kad P. K. galėjo mirti ir nuo smūgio buteliu, yra tik prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

Iš byloje esančių liudytojų parodymų matyti, kad du stipriausius smūgius sudavė būtent A. M. : vieną jų P. K. keliantis, po kurio jis pradėjo kriokti, o po kito purtytis, t. y. prasidėjo konvulsinis priepuolis. Teismo medicinos specialisto išvadoje nenustatyta, nuo kokio smūgio (veiksmų) P. K. mirė, tai turėjo padaryti teismas, nes tai teismo prerogatyva. Mano, kad ši aplinkybė neišaiškinta dar ir dėl to, kad pagal gynėjo prašymą buvo paskirta deontologinė ekspertizė, kurioje buvo prašoma atsakyti į 10 klausimų, kurie, gynybos supratimu, svarbūs nustatant tiesą, tačiau teismas pateikė tik 3, o kiti liko neatsakyti. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad P. K. mirė nuo sužalojimų visumos, padarytos bendrais nuteistųjų veiksmais, nors tokia aplinkybė nenustatyta. Apeliantas mano, kad esminę reikšmę turėjo vienas stipriausias smūgis, kurį pagal bylos aplinkybes smogė A. M. , bei teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 7 punkto 3 dalimi ir 8 punkto 7 dalimi, nes neginčijamai nustatyta, kad nusikaltimo darymo tikslas buvo ne nužudymas, dėl kitų veiksmų nebuvo susitarta, todėl kiekvienas asmuo atsako už savo konkrečius veiksmus.

Teismas netyrė, kokios psichinės ir fizinės būsenos buvo D. Š. po dviejų stiprių smūgių į galvą, kuriai, be jokios abejonės, turėjo ir kitų buvusių įvykio vietoje asmenų elgesys, ar jis galėjo blaiviai mąstyti ir įvertinti savo veiksmus, todėl svarstytinas ir BK 130 straipsnio taikymas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo D. Š. gynėjo ir nuteistojo A. M. apeliacinius skundus atmesti, o baudžiamąją bylą pastarojo atžvilgiu nutraukti šiam mirus. Nuteistojo D. Š. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo A. M. gynėja prašė, patenkinus jos ginamojo apeliacinį skundą, baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Š. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o baudžiamoji byla nuteistajam A. M. nutraukiama šiam mirus.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir betarpiškai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo D. Š. kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo D. Š. kaltė pilnai įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais.

Nuteistojo D. Š. gynėjo advokato A. Jarašiaus manymas, kad svarstytinas BK 130 straipsnio taikymas D. Š. , yra nepagrįstas. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas itin įžeidžiantis jį ar artimą jo asmenį nukentėjusiojo poelgis.

Iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akte Nr. 79 esančios išvados matyti, kad D. Š. nusikaltimo padarymo metu nebuvo nei fiziologinio, nei patologinio afekto būklėje (t. 1, b. l. 192-193). Be to iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. M. ir D. Š. , apsvaigę nuo alkoholio, jau ir po konflikto vykusio tarp D. Š. ir P. K. bute, naudojo fizinį smurtą prieš neblaivų nukentėjusįjį, dėl ko šis nuo patirtų sužalojimų mirė. Pats nuteistasis D. Š. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nukentėjusiajam vieną kartą spyrė į krūtinę ir į veidą (t. 2, b. l. 177). Liudytojas A. Z. parodė, kad A. M. ir D. Š. spardė gulintį nukentėjusįjį (t. 2, b. l. 120-122) ir kad tie smūgiai praktiškai visi buvo į galvą. Analogiškus parodymus davė ir liudytojai M. K. (t. 2, b .l. 118-120) bei L. M. (t. 2, b. l. 183). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog šie liudytojai tą vakarą buvo apsvaigę nuo alkoholio, ar turėtų pagrindą apkalbėti D. Š. Apelianto argumentas, jog liudytojai A. Z. ir L. M. negalėjo matyti įvykio, nes nebuvo išlipę iš automobilio yra nepagrįstas. Gynėjas kaip argumentą nurodo liudytojos R. Š. (nuteistojo D. Š. motinos) parodymus. Tačiau šios liudytojos parodymus paneigia visų trijų aukščiau minėtų liudytojų parodymai, kurie sutampa tarpusavyje, bei liudytojo Ž. J. parodymai. Be to, pastarasis liudytojas taip pat parodė, kad D. Š. stovėjo prie galvos ir į ją spardė (t. 2, b. l. 186-190). Jų paminėtas aplinkybes patvirtino ir pats nuteistasis D. Š. .

Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad P. K. mirė nuo jam suduotų smūgių visumos. Specialisto išvadoje Nr. M145/05(12) nurodyta, jog P. K. padaryti šie sužalojimai: nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kairiojo smilkinio srityje, kraujo išsiliejimas po dešinio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir po minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimas. Mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po dešinio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu ir minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimo. Tai komplikavosi galvos smegenų bei plaučių pabrinkimu, antrinėmis kraujosruvomis smegenų kamiene. P. K. mirtis yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jam padarytais sužalojimais (t. 1, b. l. 30-33), o papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M1/05(12)-M145/05(12) nurodyta, kad P. K. mirtis įvyko nuo galvos sužalojimų visumos, t. y. nuo visų suduotų smūgių į galvą (t. 1, b. l. 35-36). Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos specialistas V. B. patvirtino, jog P. K. mirtis įvyko nuo smūgių visumos, tai galėjo būti ir nuo vieno, ir nuo dviejų ir nuo trijų smūgių. Užfiksuoti trys smūgiai, tačiau negali pasakyti ir atskirti nuo kurio smūgio išsiliejo kraujas (t. 2, b. l. 190-191). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką yra pasisakęs, kad jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai abu nuteistuosius pripažino kaltais ir nuteisė, nes jų bendri veiksmai sukėlė nukentėjusiojo mirtį, o nužudymo bendrininkas yra ir toks asmuo, kuris savo veiksmais prisideda prie kito asmens, darančio veiksmus, nukreiptus atimti kito žmogaus gyvybę, ir abu toliau veikia suvokdami veiksmų bendrumą. A. M. ir D. Š. , veikdami kartu, spardė nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą – galvą, suprato savo veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad tokiais veiksmais gali sukelti įvairaus sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymus ar net mirtį, ir nors kilusių pasekmių – mirties nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti.

Tai, kad D. Š. metė butelį į nukentėjusįjį, patvirtina byloje surinkti įrodymai. Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. K. duotų parodymų matyti, kad jis matė kaip D. Š. priėjo prie vyro ir metė butelį į gulintį vyrą, butelis pataikė ties galvos sritimi (t. 1, b. l. 79). Liudytojas L. M. parodė, kad jis stovėjęs toliau, bet šalia stovėjo A. Z. ir jis sakęs, kad matė, kaip D. Š. su buteliu sudavė tam vyrui į galvą (t. 1, b. l. 80-81), liudytojas A. Z. parodė, kad matė kaip D. Š. laikė rankoje stiklinį butelį ir maždaug iš metro atstumo metė jį į gulintį vyrą, pataikydamas į galvą (t. 1, b. l. 82-83, 84-85). Minėti liudytojai šias aplinkybes patvirtino duodami parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui Kėdainių rajono apylinkės teisme (t. 1, b. l. 89-94) ir pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte esančią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri nustatoma, kai veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Toks elgesys paprastai yra nustatomas tada, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką, t. y. atlieka veiksmus, formuojančius ir stiprinančius kaltininko vidines paskatas bei motyvus pradėti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį. Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad P. K. smūgis buteliu D. Š. buvo paskatinimas atsakomiesiems neteisėtiems veiksmams, tačiau nuteistojo veiksmai negali būti vertinami pagal BK 28 straipsnio 2 dalį, nes P. K. buvo sumuštas praėjus tam tikram laiko tarpui nuo konflikto pradžios, t. y. konfliktas buvo pasibaigęs, A. M. ir Ž. J. išvedė P. K. iš buto, po ko P. K. jau su niekuo nekonfliktavo ir prieš nieką nevartojo smurto, todėl D. Š. nebuvo jokio pagrindo gintis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo D. Š. gynėjas advokatas A. Jarašius pateikė prašymą paskirti deontologinę teisės medicinos ekspertizę, kurios metu, jo manymu, turėjo būti atsakyta į 10 klausimų (t. 2, b. l. 149). Šis advokato prašymas buvo patenkintas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas deontologinę teisės medicinos ekspertizę, nutartyje ekspertams pavedė atsakyti į tokius klausimus, kuriems išspręsti reikalingos specialiosios žinios ir kurie yra ekspertinio tyrimo objektas. Gi kiti gynėjo pateikti klausimai yra susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog 2007 m. gegužės 29 d. tęsiant teisiamąjį posėdį, kurio metu buvo sprendžiamas ekspertizės akto priėmimo ir naujų prašymų papildyti įrodymų tyrimą klausimas, nuteistojo D. Š. gynėjas advokatas A. Jarašius nepareiškė jokių pastabų dėl ekspertizės išvados bei nepageidavo papildomai tirti įrodymus (t. 2, b. l. 195).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo gauta mirties įrašo Nr. 843 kopija, kurioje nurodyta, jog A. M. 2007 m. gruodžio 6 d. mirė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad mirusiajam baudžiamasis procesas negalimas, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju reikalingumo tęsti procesą dėl mirusiojo reabilitavimo, nėra. Apeliaciniame skunde ginčijamas tik nuteistojo A. M. padarytos nusikalstamos veikos juridinis vertinimas, o tai nėra pagrindas mirusiajam reabilituoti. Šio pagrindo nebuvimą patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Taigi nuosprendžio dalis dėl šio nuteistojo naikinama ir baudžiamoji byla A. M. nutraukiama (BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad esant šiai situacijai turi būti išspręstas klausimas ir dėl civilinio ieškinio. Iš nuteistųjų A. M. ir D. Š. Valstybinei ligonių kasai solidariai priteista 1 263,07 Lt žalai atlyginti. Solidarus žalos atlyginimas reiškia tai, kad šią prievolę įvykdyti turi tiek visi nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, t. y. šį civilinį ieškinį gali atlyginti ir vienas nuteistasis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, net ir vienam iš nuteistųjų mirus, žalos atlyginimo tvarka, esant solidariai atsakomybei, nesikeičia. Todėl nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti.

Be to, iš A. M. ir D. Š. buvo priteista po 121,14 Lt teismo išlaidų valstybei. Kadangi nuteistasis A. M. mirė, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų iš jo priteisimo naikintina, nekeičiant iš nuteistojo D. Š. priteistos sumos dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. Š. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti dėl A. M. mirties.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl priteisimo iš A. M. 121,14 Lt teismo išlaidų valstybei.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.