Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-340-245-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-06
Bylos Nr.
1A-340-245-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
A. K.
Nukentėjusysis
R. P.
Advokatai
Gintaras Platūkis, Lina Gervelienė

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-340-245-2014

Teisėja Asta Jakučiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00033-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8.2; 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant nuteistajam A. K., gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, nukentėjusiajam R. P., jo gynėjai advokatei Linai Gervelienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

priteista iš A. K. R. P. neturtinės žalos atlyginimo 1300 Lt ir 1400 Lt advokato išlaidų;

R. P. dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką;

A. K. 3000 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas;

dėl R. P. apeliacinių skundų negauta;

teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. kovo 22 d., apie 22 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, koridoriuje, asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš R. P., tyčia sudavė jam ne mažiau 5 smūgių į galvą, krūtinę ir ranką, po ko išstūmė į laiptinę ir gulinčiam sudavė ne mažiau 5 smūgių į nugarą, sprandą ir kairę juosmens sritį, tuo dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokų-kaktos dešinės pusės-dešinio smilkinio srityje, kairės ausies kaušelio-kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje ir dešiniame žaste, odos nubrozdinimo nugaros kairėje pusėje, kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo nežymiai sutrikdė R. P. sveikatą.

Nuteistasis A. K. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-01-30 nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti R. P. kaltu pagal BK 140 str. 1 d. dėl apelianto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl R. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo, skundžiamame nuosprendyje nurodyti jo kaltę pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami konstatuoti jo kaltus veiksmus. Specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai prieštarauja R. P. parodymams, kad jam buvo padaryti sužalojimai ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, krūtinę, ranką, nugarą, sprandą, juosmenį. Todėl apylinkės teismo motyvas, kad R. P. parodymai yra nuoseklūs, neatitinka tikrovės. Be to, nukentėjusysis nurodė nusikalstamos veikos laiką 22.00 val., kai tuo laiku liudytoja V. M. girdėjo jį dainuojantį ir kalbantį. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kritiškai vertintini liudytojų R. M. ir V. K. parodymai, kadangi abu šie liudytojai davė išsamius ir nuoseklius parodymus nuo pat tyrimo pradžios, o teismo nurodyti prieštaravimai yra neesminiai (įtakos galėjo turėti vartotas alkoholis). Viso proceso metu nebuvo nustatyta, kad šie liudytojai davė melagingus parodymus. Teismas rėmėsi V. M. parodymais, bet būtent ši liudytoja turi suinteresuotumą baudžiamosios bylos baigtimi R. P. naudai, nes jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Šios aplinkybės teismas neįvertino. Be to, teismas rėmėsi ta aplinkybe, kad name yra įrengtas domofonas, nors liudytojas V. M. parodė, kad jis dažnai neveikia. R. P. parodymų objektyvumu verčia abejoti ir tai, kad jis V. M. veiksmus vertino kaip neteisėtus už tai, kad jis R. P. laikė už rankų, nors pats jam pretenzijų nepareiškė. Esant šiems prieštaravimams, abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, nėra. Visi apklausti liudytojai byloje vienareikšmiškai patvirtino, kad R. P. apelianto atžvilgiu naudojo smurtą, suduodant jam kumščiu per veidą. Todėl apylinkės teismas, neteisingai vertindamas faktines bylos aplinkybes, priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.

Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusysis ir jo advokatė prašė atmesti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, teisingai A. K. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kadangi apylinkės teisme išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visi byloje esantys reikšmingi duomenys, kuriais grįstas kaltinimas A. K., 2013 m. kovo 22 d., vakare, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaujant nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo R. P. sveikatą.

Apelianto argumentas, kad jo kaltė nėra pakankamai įrodyta, atmestinas. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkretų įvykį bei sprendžiamai bylai reikšmingas aplinkybes, įrodinėjama iki tos ribos, kol dėl atitinkamo fakto buvimo ar nebuvimo nelieka rimtų abejonių. Taigi negali būti įrodinėjama iki begalybės. Iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad konfliktas tarp R. P. ir A. K. įvyko dėl asmeninių priežasčių, tiek minėtiems asmenims, tiek kitiems bute buvusiems asmenims esant neblaiviems. Tikėtina, kad vyrams išgėrus ir atsipalaidavus buvo neadekvačiai sureaguota į R. P. išsakytą repliką, dėl ko šis buvo sumuštas. A. K. kaltė neginčytinai nustatyta nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada Nr. G 279/13 (06), kurioje konstatuota, kad R. P. sužalojimai padaryti dėl mažiausiai keturių trauminių poveikių. Sužalojimai padaryti veikiant galvą, krūtinės ląstą ir dešinę ranką kietais bukais žalojančiais daiktais; tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b. l. 12-14). Apelianto pozicija, kad minėta išvada prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, nepagrįsta. R. P. teigė patyręs ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, specialisto išvadoje konstatuoti ne mažiau keturi trauminiai poveikiai. Šie teiginiai iš esmės neprieštarauja vienas kitam, specialistas negali objektyviai nustatyti, kiek konkrečiai buvo suduota smūgių, todėl nurodo tam tikrą diapazoną. Nagrinėjamu atveju tai yra keturi ir daugiau smūgių, vadinasi, galėjo būti suduota ir penki, dešimt smūgių ir pan. Todėl teigti, kad R. P. melavo ar davė nenuoseklius parodymus pagrindo nėra. Nukentėjusysis incidento metu buvo neblaivus, tad visų detalių tiksliai galėjo neatgaminti, tačiau esminiai konflikto pradžios bei eigos momentai buvo perteikiami nuosekliai ir pakankamai išsamiai. Pirmasis fizinį smurtą panaudojo A. K. po R. P. išsakytos replikos nekalbėti kalėjimo žargonu. Apylinkės teismas pagrįstai netikėjo liudytojų R. M., V. K. bei nuteistojo A. K. parodymais. Minėti liudytojai yra A. K. draugai, todėl stengėsi padėti jam išvengti atsakomybės. Vis dėlto prieštaravimai dėl esminio fakto – smurto pradžios nustatymo minėtų asmenų parodymuose akivaizdūs: A. K. teigia, kad R. P. jam smogė kumščiu į veidą (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad A. P. jam stuktelėjo į pilvą) pribėgęs prie jo, o V. K. smūgį A. K. neva matė virtuvėje, kai R. P. priėjo ir trenkė. R. M. nurodo, kad A. K. suduota, kai jie visi sėdėjo virtuvėje. Taigi lieka neaišku, kurioje konkrečiai vietoje buvo suduotas smūgis: virtuvėje ar koridoriuje, taip pat neaišku, ar R. P. suduodamas smūgį sėdėjo ar stovėjo, priėjęs ar pribėgęs kirto A. K. Visi šie prieštaravimai, nenuoseklumai rodo viena, kad gynybinė versija nebuvo išsamiai aptarta, todėl liudytojai pradėjo mėtytis, blaškytis duodami netikslius parodymus. Be to, analizuojamo konflikto metu R. P. buvo ne tik sumuštas, bet ir pavogtas jo telefonas. Kaltininku Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-02-28 nuosprendžiu pripažintas E. R., kuris taip pat trumpam buvo užėjęs į butą. Šioje byloje dėl vagystės taip pat buvo analizuojamos nagrinėjamų išgertuvių eiga. Pažymėtina tai, kad buvo apklausti tie patys liudytojai – V. K., R. M., tačiau nė vienas iš jų neminėjo, kad pirmasis konfliktą pradėjo būtent R. P., suduodamas A. K.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad liudytojos V. M. parodymai yra teisingi, juos atmesti vien dėl to, kad ji su nukentėjusiuoju kartu gyvena, yra sugyventiniai, nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad ji išgertuvėse nedalyvavo, su R. P. sugėrovais niekada nėra konfliktavusi, jokių pykčių jų atžvilgiu neturi, todėl jos parodymais pagrįstai vadovautasi. V. M. nurodė, kad A. K. jai teigė, jog R. P. sumušė laiptinėje buvę vaikai. Tačiau ir ši gynybinė versija apylinkės teismo nuosekliai ištirta bei paneigta, nustačius, kad name yra domofonas. Argumentas, kad domofonas dažnai neveikia, galimas, vis dėlto išgertuvių vakarą jis veikė, tai patvirtina faktas, kad R. M. įleido iškviestą greitąją medicinos pagalbą.

Apeliantas nurodo, kad R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir R. M. neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, t. y. kad šis jį laikė už rankų, kai apeliantas sudavė jam smūgius. A. K. stebisi, kad pretenzijos R. M. atžvilgiu nebuvo pareikštos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad BK 140 str. 1 d. įtvirtinta veika priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai. Šiuo atveju pats nukentėjusysis tampa privačiu kaltintoju ir pats teisme turi įrodyti savo teiginius. Taigi nukentėjusysis individualiai sprendžia, kuris asmuo pažeidė jo teises taip, kad turėtų atsakyti baudžiamąja tvarka. Kadangi R. M. kaltinimai nebuvo pareikšti, apeliacinės instancijos teismas dėl jo veiksmų ar indėlio prie nusikalstamos veikos rezultato – R. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo, nepasisako.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. K., nagrinėjant bylą ape­lia­cine tvarka, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 200 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavo nuteistojo gynėjas advokatas (BPK 322 str. 1 d.). Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (BPK 106 str. 1 d.). Todėl iš­lai­dos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme pripažįstamos proceso išlai­domis ir išieškotinos iš nuteistojo (BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš A. K. 200 Lt proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą –5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai Algirdas JaliniauskasRamūnas Antanavičius