Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas V. S. surašytas dėl to, kad jis 2020-12-16, 11.15 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu, teikė grožio paslaugą, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.2.3. punkto reikalavimų ir pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. buvo supažindintas su administracinio nusižengimo protokolu, todėl laikytina, kad apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. V. S. į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo priežasčių nenurodė, dėl šių priežasčių byla nagrinėtina pažeidėjui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas H. J. parodė, kad V. S. nesutinka su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi asmens sveikatos priežiūros licenciją ir gali verstis asmens sveikatos priežiūros veikla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. S. 2020-12-15 išleido įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo supažindinti visi įmonės darbuotojai. Įsakyme nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.3. punktu, draudžiama teikti grožio, taip pat kitas paslaugas, kurių teikimo metu būtinas ilgesnis nei 15 minučių kontaktas tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo. Nagrinėjamu atveju paslaugą teikė licenciją turinti gydytoja. Tiek gydytoja, tiek klientė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pati procedūra – injekcijų suleidimas truko ne ilgiau kaip 10 min. Pacientės bendravimas su administratore nelaikytinas procedūra. Bylos medžiaga nustatyta, kad paslauga buvo teikiama trumpiau nei 15 min., buvo užtikrintas minimalus reikalaujamas patalpos plotas, laikomasi nustatytų atstumų. Buvo laikomasi visų saugumo reikalavimų. Kadangi nebuvo padaryta ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymius turinti veika, prašo administracinio nusižengimo teiseną V. S. nutraukti.

Liudytoja O. G. parodė, kad dirba gydytoja dermatovenerologe UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje klinikoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). 2020-12-16 ji, liudytoja, dirbo. Su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo susipažinę, griežtai laikėsi reikalavimų. Minėta procedūra truko labai trumpai. Botulino toksino injekcijas galima daryti ir karantino metu, nes tai trunka kelias minutes, nes šios procedūros metu atliekami tik keli dūriai. Procedūros metu nuvalomas ir dezinfekuojamas paviršius, pritraukiama medžiaga į švirkštą ir vienu metu suleidžiama į kelis taškus. Nagrinėjamu atveju klientei net nereikėjo visos apimties procedūros. Atvykus pacientui, kelias minutes tariasi dėl procedūros, po to iš karto atlieka procedūrą. Tai trunka apie 7-10 min. Pacientus registruoja klinikos administratorės. Atvykus klientei į kliniką, ji bendravo su administratore, užpildė anketą. Pacientui užpildžius visus dokumentus, ji, liudytoja, pradeda procedūrą. Jai, liudytojai, dėl nagrinėjamo įvykio taip pat buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Ji, liudytoja, įvykio metu jau buvo pasiskiepijusi nuo CIVID-19 ligos. Nežino, kiek laiko klientė bendravo su klinikos administratore. Gydymo įrašas paprastai pildomas jau pacientui išėjus. Pati nepildo dokumentų pacientui esant. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. S. 2020-12-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra susipažinusi. Karantino metu tarp procedūrų darydavo mažiausiai 15 min. pertraukas dezinfekuoti ir išvedinti patalpas.

Liudytoja A. Ž. (S.) parodė, kad 2020-12-16, 11.15 val., jai buvo paskirtas vizitas pas gydytoją klinikoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Į kliniką ji atvyko anksčiau. Administratorė jai padavė anketą, pamatavo kūno temperatūrą ir liepė palaukti. Po to ją pasikvietė gydytoja, paaiškino apie procedūrą, padarė injekcijas. Procedūra truko apie 5-7 minutes. Jai padarė 4-6 dūrius. Ji, liudytoja, buvo su kauke. Gydytoja taip pat buvo su kauke. Sužinojusi, kad karantinas griežtinamas, paskambino į kliniką, paklausė, ar gali atvykti. Jai buvo atsakyta, kad galima, nes procedūra yra trumpa. Klinikoje iš viso praleido apie 20 min. Klinikoje bendravo tik su administratore ir gydytoja. Ši procedūra jai nebuvo pirmoji. Už procedūrą mokėjo klinikos administratorei. Jai, liudytojai, dėl nagrinėjamo įvykio buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Liudytoja G. V. parodė, kad dirba administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje klinikoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamo įvykio metu ji, liudytoja, dirbo klinikos registratūroje. Klinikoje buvo laikomasi visų karantino reikalavimų, buvo teikiamos tik gydymo paslaugos, o priimami tik iš anksto užsiregistravę klientai. Tarp procedūrų buvo daromos 15-30 min. pertraukos. Klinikos patalpos buvo vėdinamos, o visi paviršiai dezinfekuojami. Su kliente A. Ž. ji, liudytoja, bendravo apie 10-15 min. Pas gydytoją procedūra taip pat truko ne ilgiau kaip 15 min. Pacientei išėjus iš kabineto, vėl su ja bendravo, klientė užtruko apie 5 min. Klinikoje dirbo gydytojai ir bendros praktikos slaugytojai. Paskelbus karantiną, leidžiamų paslaugų kiekis sumažėjo, buvo teikiamos tik gydymo paslaugos.

Iš Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. 2021-02-12 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020-12-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), atliktas patikrinimas dėl karantino sąlygų laikymosi teisės aktų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad 3 klientėms buvo teikiamos folikulito gydymo paslaugos ir vienai klientei buvo teikiamos grožio procedūros, tai yra atliekamos tarpuakio „pykčio“ raukšlių, kaktos horizontaliųjų kaktos raukšlių injekcijos. 2021-01-11 telefonu susisiekus su kliente A. Ž. (S.), ji nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai buvo atliekamos grožio procedūros (tarpuakio „pykčio“ raukšlių, kaktos horizontaliųjų kaktos raukšlių injekcijos). Prieš atliekant minėtas procedūras su ja bendravusi darbuotoja užvedė kortelę, paaiškino procedūros eigą ir atliko procedūrą. Procedūra truko apie 30 min. kartu su konsultacija. Jai grožio procedūrą atliko gydytoja Olga, kurios pavardės nurodyti negali (b.l. 7-8).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Už šio nusižengimo padarymą, asmenims numatyta bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatytas karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Šio įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalis numato, jog karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti ūkinės veiklos apribojimai: 1) Vyriausybė gali nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su ūkinės veiklos apribojimais, – nustatyti produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką; 2) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu: a) riboti arba laikinai uždrausti renginius ir kitokius daugiau kaip dviejų žmonių susibūrimus institucijose, įmonėse, įstaigose, organizacijose, išskyrus atvejus, kai valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse atitinkamas funkcijas (darbus) būtina atlikti darbo vietoje, ir viešose vietose; b) riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimą joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją; c) taikyti laikiną gyventojų perkėlimą (evakuaciją) iš karantino teritorijos, išskyrus atvejus, kai karantinas paskelbtas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

V. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad 2020-12-16, 11.15 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), jo vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, buvo teikiama grožio paslauga, taip sukeliant pavojų išplisti COVID-19 ligai ir taip nesilaikant Nutarimo 2.2.3. punkto reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.3. papunktyje (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) numatytas draudimas teikti grožio, taip pat kitas paslaugas, kurių teikimo metu būtinas ilgesnis nei 15 minučių kontaktas tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo. Šis draudimas netaikomas medicininės reabilitacijos paslaugoms, psichologinės pagalbos ir psichoterapijos paslaugoms, keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugoms, advokatų teikiamoms teisinėms paslaugoms, finansinėms paslaugoms ir kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų sudarytų kvalifikuotų sertifikatų išdavimo paslaugoms, kurių neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu, taip pat toms paslaugoms, kurias leidžiama teikti pagal šio nutarimo 2.1.6, 2.2.4, 2.2.6, 2.2.6¹, 2.2.7, 2.2.9–2.2.11 papunkčius. Paslaugų, kurios šiuo nutarimu nedraudžiamos, teikimo vietose (išskyrus apgyvendinimo paslaugų teikimo vietas) turi būti užtikrinamas 10 m² paslaugos teikimo plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo ir užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.

Tad iš šio teisinio reglamentavimo, sprendžiama, jog ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad asmuo padarė visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, t. y. šiuo atveju nesilaikė bent vieno iš Vyriausybės Nutarime nustatytų įpareigojimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19 ar ne. Pažymima, kad aplinkybę, jog konkretus asmuo užsikrėtė nuo konkretaus asmens įrodyti yra praktiškai neįmanoma. Antra, ne visais atvejais įmanoma nustatyti, kad konkretus asmuo konkrečiu metu serga Covid-19 liga, ar yra šio užkrato nešiotojas (dėl testo neatlikimo, dėl testų ribotos galimybės nustatyti užsikrėtusį asmenį tam tikrose ligos stadijose ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Imdamasi priemonių grėsmei dėl COVID-19 suvaldyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė ribojimus ne tik sergantiems COVID-19 liga, bet ir šia liga dar neužsikrėtusiems asmenims, ir tai, kad asmuo tam tikru metu neserga ar nesijaučia sergantis, nereiškia, kad jis turi teisę nesilaikyti šalyje ar tam tikroje jos dalyje tam tikru metu nustatytų ribojimų.

Administracinės atsakomybėn traukiamas V. S. neginčija faktinių aplinkybių, neneigia, kad įvykio dieną jo vadovaujamoje klinikoje buvo teikiama grožio paslauga – pacientei A. Ž. buvo atliktos tarpuakio „pykčio“ raukšlių, kaktos horizontaliųjų kaktos raukšlių botulino toksino injekcijos, tačiau procedūrą atlikusios gydytojos ir pacientės tiesioginis kontaktas neviršijo 15 min. Be to, tiek klinikos darbuotojos, tiek ir pati pacientė dėvėjo apsaugines veido kaukes, laikėsi saugaus atstumo, patalpos buvo nuolat vėdinamos ir dezinfekuojamos.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu liudytoja apklausta A. Ž. tyrimą atlikusiam pareigūnui nurodė, kad jai atlikta procedūra truko 30 min. Apklausta teismo posėdyje A. Ž. patikslino, kad pati injekcijų suleidimo procedūra truko 5-7 minutes. Procedūros metu gydytoja jai padarė 4-6 dūrius. Prieš procedūrą bendravo su klinikos administratore, jai buvo išaiškinta procedūros eiga, ji užpildė paciento epidemiologinę anketą. Šiuos liudytojos parodymus patvirtino ir liudytojomis apklaustos O. G. bei G. V..

Bylos kontekste tiesioginis fizinis kontaktas turėtų būti suprantamas kaip buvimas su kitu asmeniu uždaroje patalpoje ar nevengiant sąlyčio, pvz.: spaudžiant ranką, apglėbiant ir pan. Taip pat rekomenduojant vengti tiesioginio fizinio sąlyčio pvz.: neliečiant durų rankenų, kitų paviršių.

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad grožio paslaugą atlikusi klinikos darbuotoja O. G. ir klinikos pacientė A. Ž. turėjo ilgesnį nei 15 minučių kontaktą. Pažymėtina, kad kitų, be liudytojos A. Ž. nusižengimo tyrimo metu duotų paaiškinimų, V. S. kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Apklausiama teismo posėdyje A. Ž. tvirtino, kad jos ir gydytojos kontaktas truko iki 10 min., tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojos O. G. ir G. V.. Teisme apklaustų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, todėl teismas nesivadovauti jais neturi jokio teisinio pagrindo.

Teismas pažymi, kad konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracine tvarka gali būti nubaustas tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma (objektas; objektyvioji pusė; subjektas; subjektyvioji pusė). Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai, ir jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nebus faktinio atsakomybės pagrindo.

Teismui pateikta bylos medžiaga nėra pakankama pripažinti V. S. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn V. S. naudai, todėl administracinio nusižengimo byla nutrauktina, V. S. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties ir jos objektyviųjų požymių nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį, V. S. atžvilgiu nutraukti, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.