Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. G. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta 9 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendis pakeistas – išteisintas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį; laikomas nuteistu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2011 m. balandžio 27 d., pabaiga – 2019 m. spalio 27 d. Nuteistasis faktiškai atliko 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis.

– Mažeikių rajono apylinkės teismo 1987 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 163 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 m. pataisos darbų bausmė;

– Mažeikių rajono apylinkės teismo 1993 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 112 straipsnį, paskirta 1 m. pataisos darbų bausmė.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. G. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra žema, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad, išėjęs į laisvę, P. G. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 24 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje šešis kartus paskatintas, palaiko socialinius ryšius, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Minėtos aplinkybės rodo, jog P. G. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Teismas įvertina ir tai, kad P. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą (turėdamas tikslą platinti savo namuose laikė kanapių), jam likusi atlikti bausmės dalis – dar gana didelė (1 m. 4 mėn. 13 d.). Ir, nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Teismas taip pat pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Be to, P. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu net vienuolika kartų nesilaikė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą bei uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą jis septynis kartus baustas drausmine tvarka, tik nuo 2017 m. lapkričio 23 d. neturi galiojančių nuobaudų. Ir, nors jos negaliojančios, pažeidimų darymas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis negeba laikytis privalomų elgesio taisyklių, dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos lygtinio paleidimo atveju. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau yra grasinęs smurtu ir jį naudojęs, siekdamas, kad kiti paklustų (kai jam buvo 18 metų). Įvertinimo metu P. G. paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius. Nuteistasis supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. P. G. apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.

Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant ar jis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai buvo įvertinti – Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi P. G. perkeltas laisvės atėmimo bausmę atlikinėti į atvirąją koloniją, kur laisvės atėmimo bausmės sąlygos yra maksimaliai artimos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygoms.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistasis P. G. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 95-129.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 95-129 taikyti nuteistajam P. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė