Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-17-304/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-22
Bylos Nr.
1-17-304/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11707-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Staševičienė
Nukentėjusysis
M. V.
Kaltinamasis
R. Č.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė, Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-17-304/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11707-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1.; 1.1.7.2.3.; 2.3.6.4. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 22 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Judita Staševičienė,sekretoriaujant Viktorijai Stanienei,dalyvaujant prokurorams Laisvidai Sabaliauskienei ir Arūnui Gailiui,

kaltinamojo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei, nukentėjusiajam M. V., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Č. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019 m. kovo 17 d., apie 20 val., gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme tarp jo ir M. V. kilusio asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą sudavė rankos kumščiu M. V. į veido sritį, po to, jam nukritus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip keturis kartus jam į galvos sritį, tuo jam padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, kairės akies apatinio ašarų kanaliuko nutraukimą, kraujosruvas po kairės akies jungine, kairės akies obuolio sumušimą su kraujo išsiliejimu į priekinę kairės akies kamerą ir į kairės akies stiklakūnį, kraujosruva kairės akies tinklainės centrinėje dalyje ir kairės akies gyslainės plyšimu, kraujosruvą kairės akies tinklainės centrinėje dalyje ir kairės akies gyslainės plyšimą, apie kairę akį esančios srities sumušimą, nosies odos nubrozdinimą.

R. Č., apklaustas kaltinamuoju teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2019 metų kovo 17 d. vakare, jam paskambino A. K. ir paprašė atvežti alaus. Alaus turėjo nusipirkęs ir paprašė savo draugės, kad jį nuvežtų pas A. K. Nuvykus prie A. K. namų prie automobilio atbėgo M. V. ir pradėjo jį įžeidinėti, žeminti. Už tai trenkė jam į veidą. Po smūgio M. V. griuvo aukštielninkas ir nuvirto į krūmą. Kai kėlėsi, tada spyrė jam iš kojos į kairę galvos pusę. Sužalojimų nematė, nes nuėjo. Sudavė nukentėjusiajam du smūgius. Galėjo padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus. Kur pataikė, nematė. Viskas vyko žaibiškai. Neneigia, kad smūgiai buvo stiprūs. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta pilnai. Nukentėjusiojo M. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta pilnai, neturtinė prašoma žala per didelė. Nukentėjusiojo negalėjo atsiprašyti, nes jis su juo nekalba. Jam nemalonu, kad taip įvyko. Supranta, kad akis yra didelė netektis. Apgailestauja dėl visko, bet pinigų neturi tokiai didelei žalai atlyginti. Prašo skirti mažesnę bausmę ir sumažinti neturtinės žalos sumą, nes gauna nedideles pajamas, išlaiko mažametę dukrą.

Nukentėjusysis M. V. parodė, kad 2019 m. kovo 17 d. buvo V. N. išleistuvės į Mažeikius. Visi vartojo alkoholį, jo pritrūko. A. K. paskambino R. Č. ir paprašė, kad jis atvežtų alaus. Laukė ilgai. Kai atvažiavo, jis ir A. K. išėjo pasitikti. Norėjo R. paduoti ranką, bet jis su juo nesisveikino. Sakė, kad jį užkniso ir iškeikė. Gal ką nors telefonu girdėjo ką jis sakė ant jo kai A. K. telefonu tarėsi dėl alaus, nes buvo įjungtas telefono garsiakalbis. R. Č. norėjo traukti alų iš bagažinės, bet priėjo jis (M.). Lauke nieko Č. nesakė, jo nekeikė. R. Č. jam trenkė iš kumščio ir jis nuvirto į žolyną ant nugaros. Spardė iš kojos kokius 3-4 kartus į veidą, ranką, kai dengėsi. Nežino nuo kurio smūgio buvo sužalota akis. Pajuto kažką šilta - tai bėgo kraujas. Nuėjo tada, kai jį pašaukė draugė. Su kaltinamuoju buvę geri draugai. Nežino dėl ko jis jam sudavė. Jį į namą parsivedė A. K. ir V. N. Iškvietė greitąją. Tą patį vakarą ligoninėje jam susiuvo akį ir išleido namo. Kai atslūgo sutinimas, kreipėsi pas akių daktarą. Daktarė J. jį pasiuntė į Kauną. Savaitę gydėsi ligoninėje. Ir dabar geria vaistus, lašinasi į akis. Mato prastai. Operacijos negalima daryti, nes gali atšokti tinklainė. Nėra jokios tikimybės, kad regėjimas pagerės. Prašo neturtinės žalos 10 tūkst. eurų. Nemato, nei darbo gero negali dirbti, nei teisių turėti. Dabar nedirba, o iki to dirbo statybose. Šiuo metu registruotas užimtumo tarnyboje. Yra patyręs ir turtinę žalą kurią prašo priteisti.

Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis ir M. V. pažįstami. Su vienu kartu dirbo, kitas iš to paties kaimo. 2019-03-17 buvo pas V. N. Kartu buvo ir M. V. Visi kartu gėrė. Pritrūko alkoholinių gėrimų, todėl jis paskambino R. Č. Jis pasakė, kad turi alaus ir pasisiūlė atvežti. Kai telefonu kalbėjo su R. Č. dėl alaus atvežimo, buvo įsijungęs garsiakalbį. M. V. buvo prie pat jo kai jis Č. vadino necenzūriniais žodžiais „gaidy“ ar atvažiuosi ir kitais, kurių nenori kartoti. Č. liepė jam ramintis. Po pokalbio į kiemą atvažiavo R. kartu su S. M. į kiemą išėjo pirmas, o jis išėjo iš paskos nes ilgai avėsi batus. Tada nei R. Č., nei M. V. nematė. S. padavė alų, jis sumokėjo pinigus ir grįžo atgal į trobą. Gėrė toliau su V. N. Begeriant su V. N. pasigedo M. Kieme buvo dalinis apšvietimas. Per langą pamatė prie tujos gulintį M. Išėjo į lauką, M. V. gulėjo sužalotas ir kruvinas, norėjo jį pakelti, bet jis jį iškeikė. Buvo atvažiavusi policija, juos išvarė namo, o M. V. išvežė. Po kelių dienų sužinojo kas įvyko.

Liudytoja S. M. parodė, kad R. Č. yra buvęs jos sugyventinis. Gali pasakyti, kad R. Č. nelinkęs smurtauti. Turi nuo jo vaiką. Paskambino A. K. ir paprašė atvežti alaus. Ji vairavo automobilį, nes R. Č. neturėjo teisių. Iš karto nerado trobos, todėl R. vėl paskambino A. K. R. M. išvadino „gaidžiu“ ir kitais necenzūriniais žodžiais. M. sakė: „gaidy“, sudaužysiu sutikęs ir kt. Kai atvežė K. alų, pirmas iš namo išėjo M. V. R. išlipo iš mašinos ir nuėjo prie bagažinės. Kas tarp jų vyko nematė ir negirdėjo nes buvo įsijungusi muziką. Iš mašinos buvo išlipusi kai atėjo A. K. Padavė jam alų. Išvažiuojant iš kiemo matė sėdintį M. V. Jis buvo susiėmęs rankomis veidą. Grįžęs į automobilį R. Č. jai pasakė, kad susimušė su M.

Ekspertas Gintautas Paulikas paaiškino, kad tvirtina išvadą, kurią yra pateikęs į bylą. Specialisto išvadą surašė pagal pateiktus medicininius dokumentus. Kai kuriuose dokumentuose (19-20606) rašoma, kad buvo sužalota dešinė M. V. akis voke, kur buvo susiūta. Kituose dokumentuose rašoma apie kairės akies sužalojimą, o apie dešinę nė žodžio. Kauno klinikose viskas buvo tiksliai aprašyta. Kiek jam žinoma pagal pateiktus dokumentus, M. V. 2019-03-19 su greitąja buvo atvežtas į priimamąjį ir jam buvo susiūta žaizda prie dešinės akies. Kiti duomenys pateikti blogos kokybės, neįskaitomi. Tų pačių metų kovo 22 d. nukentėjusysis buvo pervežtas į Kauno klinikas. Teisėsauga turi nustatyti kiek kartų M. V. buvo sužalotas. Jie išvadą rašėme iš Kauno klinikos medicininių dokumentų. Anamnezėje aiškiai nurodyta, kad yra kairės akies sužalojimas. Kaunas aprašė kairės akies sužalojimą, apie dešinę nėra nė kalbos. Kovo 19 d. aprašyta, kad M. V. skauda visą veidą. Matymas atsistatė. Abiem akimis M. V. mato gerai, vienetu. Rega pilnai atsistatė, todėl dirbti M. V. gali, o ką gali, ne mano kompetencija atsakyti. M. V. buvo padarytas ne mažiau kaip vienas trauminis sužalojimas. Galėjo būti suduota ir daugiau smūgių, bet jie nebuvo fiksuoti.

Liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo mėnesį, tikslaus laiko nepamena, jis kartu M. V. ir A. K. savo namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu jis užmigo. Prabudęs pamatė iš kažkur parėjusį A. M. kambaryje nebuvo. Jam paklausus, kur yra M., A. atsakė, kad guli lauke prie garažų. Jie išėjo į lauką. Lauke, prie garažų, jis pamatė parklupusį ar tupintį M. Jis M. padėjo pareiti į kambarį. Kambaryje pamatė, kad M. veidas yra kruvinas bei sutinusi viena akis. M. pasakė, kad jį sumušė "M.". M. pasiėmė telefoną ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą (79-80 b. l.).

Liudytoja I. J. parodė, kad M. V. yra jos pacientas. 2019-03-21 M. V. kreipėsi į ją su šeimos gydytojo siuntimu. Buvo susiūtas kairės akies vokas, rastas kraujavimas, todėl ji pacientą nukreipė stacionariam gydymui į Kauną. Pacientas vieną vizitą pas ją praleido. Atvyko 2019-05-27. Patikrino matymą ir nustatė 0,1. Rastas gyslainės plyšys. Paskyrė gydymą, išrašė pacientui vaistų. Patikrinus paciento regėjimą 2019-11-04 nustatyta, kad akies būklė stabili. Pacientas paliktas sekimui ir turi pas akių gydytoją lankytis kas pusę metų. Gyslainės plyšys yra dažna trauma. Matymas bus blogas. Nėra galimybės atstatyti tinklainės. Kita paciento akis sveika ir ji nesilps. Nesveikoji akis netrukdys jai regėti. Nuo širdies vaistų pacientui nerašėu. Išskyrus akims, jokių kitokių vaistų nerašė. Kairė akimi regėjimas yra 10 procentų. Fizinis darbas prie tokios būklės nepakenks. Pacientas dėl tokios akies būklės gali kelti sunkius daiktus. Gyslainės plyšimo anksčiau nematė, nes buvo kraujosruvos. Tik vėliau pamatė. Kur parašyta, kad sužalota dešinė akis ir kairės akies regėjimas 1, yra rašybos klaida. Akispūdis normalus. Negalėjo kairės akies matymas iš pradžių būti 1, o po to pradėti silpnėti. Pagal M. V. sveikatos išrašą matosi, kad jis 2019-03-17 buvo ligoninės priimamajame ir jam buvo susiūta akies vokas. Pacientas pas ją atėjo su susiūta žaizda. 2019-03-21 buvo susiūta kairės akies vokas. Šeimos gydytojas parašė, kad susiūtas vokas. Pacientas atsimerkęs nemato kaire akimi. Dirbti galima tokios būklės. Negalės vairuoti sunkvežimio. Negaus C kategorijos vairuotojo pažymėjimo. B kategorijos galės gauti. Koks jo matymas buvo iki sužalojimo, ji nežino.

2019-05-23 VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 818/2019 (03) nurodyta, jog M. V. padaryti šie kūno sužalojimai ir jų lokalizacija: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, kairės akies apatinio ašarų kanaliuko nutraukimas, kraujosruvas po kairės akies jungine, kairės akies obuolio sumušimas su kraujo išsiliejimu į priekinę kairės akies kamerą ir į kairės akies stiklakūnį, kraujosruva kairės akies tinklainės centrinėje dalyje ir kairės akies gyslainės plyšimu, apie kairę akį esančios srities sumušimas, nosies odos nubrozdinimas. Dėl M. V. padaryto kairės akies sumušimo su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, muštine žaizda kairės akies apatiniame voke, kairės akies apatinio ašarų kanaliuko nutraukimu, kraujosruvomis po kairės akies jungine, kairės akies obuolio sumušimu su kraujo išsiliejimu į priekinę kairės akies kamerą ir į kairės akies stiklakūnį, kraujosruva kairės akies tinklainės centrinėje dalyje ir kairės akies gyslainės plyšimu, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (125-126 b. l.).

2019 m. kovo 21 d. protokolu-pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad gautas M. V. pareiškimas, kuriame jis parodė, kad 2019 m. kovo 17 d. apie 20 val. 30 min., R. Č. sudavė smūgius į veidą, sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 5–6).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ( t.1, b. l. 8-15).

BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. Č., kilus konfliktui, tyčia vieną kartą sudavė rankos kumščiu M. V. į veido sritį, po to, jam nukritus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip keturis kartus jam į galvos sritį, tuo jam padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, kairės akies apatinio ašarų kanaliuko nutraukimą, kraujosruvas po kairės akies jungine, kairės akies obuolio sumušimą su kraujo išsiliejimu į priekinę kairės akies kamerą ir į kairės akies stiklakūnį, kraujosruva kairės akies tinklainės centrinėje dalyje ir kairės akies gyslainės plyšimu, kraujosruvą kairės akies tinklainės centrinėje dalyje ir kairės akies gyslainės plyšimą, apie kairę akį esančios srities sumušimą, nosies odos nubrozdinimą, nesunkiai sutrikdė M. V. sveikatą. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. Č. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį M. V., be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, užfiksuota informaciją bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, kurią teismo medicinos ekspertas G. Paulikas teisme patvirtino.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl R. Č. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. nesunkiai sužalojus žmogų, todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.

R. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam M. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pateikė civilinį ieškinį 184,06 Eur (šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 06 ct) (1 t 90-98 b. l.).

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamai Šiaulių teritorinės ligonių kasos, iš kaltinamojo priteistina 184,06 Eur už nukentėjusiajam M. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Nukentėjusysis M. V. pateikė civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį dėl 239,13 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus 13 ct) turtinės žalos ir 10.000 neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamajame posėdyje ieškinį palaikė pilnai (1 t 46-55 b. l.; 3 t 79 b. l.).

Kaltinamasis nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažino pilnumoje, o dėl 10.000 neturtinės žalos atlyginimo tik iš dalies.

Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.

Žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktas. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. V. pilnai įrodė neturtinės žalos egzistavimą. Tačiau ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas prašomas neturtinės žalos atlyginimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo tvarkos, pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V. civilinis ieškinys neturtinei žalai yra, įrodytas, tačiau tenkintinas dalinai, nes teismo nuomone nukentėjusiojo veiksmai buvo provokuojami kaltinamąjį įžeidinėjant be jokios priežasties vadinant R. Č. necenzūriniais žodžiais (iš paties kaltinamojo ir liudytojo A. K. parodymų). Iš eksperto parodymų teisme matyti, kad nukentėjusiajam M. V. rega pilnai atsistatė. Abiem akimis M. V. mato gerai, vienetu.

Kaltinamasis prisipažino kaltu iš dalies, su neturtinės žalos ieškiniu sutiko tik iš dalies, įrodyta, kad kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padaryta teismo nustatyta turtinė ir neturtinė žala kurią jis privalo atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.).

Iš susiformavusios teismų praktikos, neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas, nes kaip jau minėta, teisės pažeidimo pripažinimas kaltinamajam jau yra teisinga satisfakcija už nukentėjusiojo patirtą skriaudą. Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį – yra dirbantis, patirtos neturtinės žalos dydį bei pačio nukentėjusiojo veiksmus provokuojant konfliktą, išsakant keiksmažodžius kaltinamojo atžvilgiu, išvadinat jį „gaidžiu“ ir laikantis teismų praktikos bylose dėl analogiškų sužalojimų ir patirtos skriaudos, neturtinė žala mažintina.

Nukentėjusysis naudojosi advokato Algirdo Zakraso suteiktomis valstybės garantuojamomis teisinėmis paslaugomis ir prašo turėtas išlaidas 465,97 Eurų išieškoti iš kaltininko (3 t. b. l. 79). Išlaidos advokato darbui apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltininko R. Č. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d.).

2019 m. kovo 25 d. nutarimu R. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kuriuos turi atlikti iki 2021-03-01.

Nukentėjusiojo M. V. ieškinį dėl turtinės žalos 231,13 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 13 ct) tenkinti visiškai, o dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo R. Č. priteisti 3000 Eur (tris tūkstančius eurų), M. V. naudai.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 3 punktu, R. Č. paskirti įpareigojimą: per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (231,13 Eur – du šimtus trisdešimt vieną eurą 13 ct).

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti ir iš kaltinamojo R. Č. priteisti 184,06 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 06 ct) ligonių kasos naudai.

Priteisti iš R. Č. 465,97 Eurų (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 97 ct) už suteiktas nukentėjusiajam M. V. Valstybės garantuojamas teisines paslaugas. Jas apmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Judita Staševičienė