Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. spalio 20 d. A. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas administracinio nusižengimo byloje dėl to, kad ji 2020 m. spalio 16 d., 19 val. 25 min., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1069 ,,Dėl karantino Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbimo“ (toliau - Nutarimas) laikotarpiu buvo viešoje vietoje prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nemažiau kaip 8 asmenų grupėje bei viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) ir taip sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.2.1. ir 2.1.2.2. p. reikalavimų bei tokiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 45 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau - Institucija) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 1000 Eur dydžio bauda.

Nesutikdama su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta A. K. nutarimą apskundė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams. Skundžiama 2021 m. sausio 21 d. nutartimi teismas A. K. skundą tenkino iš dalies. Institucijos nutarimo (duomenys neskelbtini) dalį dėl paskirtos baudos dydžio pakeitė sumažinant A. K. paskirtos baudos dydį iki 800 Eur. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo A. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. K. neginčija to, kad 2020 m. spalio 16 d. 19 val. 25 min., būdama nutarime nurodytoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios priemonės, tačiau nesutinka su tuo, jog nesilaikė įpareigojimo viešoje vietoje būti ne didesnėje kaip 2 asmenų grupėje ir sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai, todėl, jos nuomone ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas negalėjo būti padarytas. Taigi, skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nors apeliantė pateiktame skunde iš esmės nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant A. K. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo klausimą duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai patikimų įrodymų (policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo įrašas), patvirtinančių A. K. kaltę viešoje vietoje nedėvėjus nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1069 ,,Dėl karantino Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbimo“ 2.1.2.1. ir 2.1.2.2. punktų reikalavimą, tai buvo privaloma.

Apeliantės keliama versija, jog teismas nenustatė ar ji Institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje buvo nemažesnėje nei 8 asmenų grupėje, taip pat neįrodė, kad buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingai užkrečiamai ligai ir todėl jos veiką nepagrįstai kvalifikavo kaip įpareigojimo būti ne didesnėje kaip 2 asmenų grupėse pažeidimą, atmestina. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1069 ,,Dėl karantino Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbimo“ 2.1.2.1. punktu nustatytas įpareigojimas asmenims viešose vietose būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus), laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų. Šio papunkčio nuostatos netaikomos, kai dalyvaujama laidotuvėse. Šio nutarimo 2.1.2.2 punktas įpareigoja vyresnius nei 6 metų asmenis, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), išskyrus valgant ir geriant viešojo maitinimo organizavimo vietose, taip pat paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį. Nutarimo 5 punkte nurodyta, kad Raseinių rajono savivaldybėje karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. spalio 9 d. 00:00 val. iki 2020 m. spalio 23 d. 24:00 val. Nagrinėjamu atveju Institucijos vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog buvo gautas pranešimas apie daromą administracinį pažeidimą, pateikta nuoroda į vaizdo įrašą ir nustatyti dalyvavę asmenys. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, kartu su A. K. prie (duomenys neskelbtini) buvo ir daugiau žmonių, kurie taip pat nedėvėjo veidą ir nosį dengiančių apsaugos priemonių. Iš pateikto įrašo matyti, kad susibūrimas organizuotas, automobiliais, prie (duomenys neskelbtini) atvykę asmenys organizuotai važiuoja ir prie (duomenys neskelbtini), susibūrę asmenys reiškė nesutikimą karantino ribojimams, žmonių testavimui, susibūrusių žmonių yra ne mažiau kaip aštuoni. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad susibūrę asmenys artimai kontaktuoja, pavyzdžiui, dalinasi deglais, bendrauja mažesnėmis grupelėmis, o asmenys iš vienos grupelės pereina į kitą grupelę, daugeliu atvejų nesilaikoma saugaus dviejų metrų atstumo. Be to, vaizdo įrašą filmuojantis asmuo kalbina ir praeivius, ir susibūrimo dalyvius. Pati A. K. patvirtino, kad vaizdo įraše užfiksuota ir ji, kad prie (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobiliu su dar dviem asmenimis, kurie nėra jos šeimos nariai. Taigi, šios aplinkybės visiškai paneigia apeliaciniame skunde deklaruojamas aplinkybes, neva nebuvo nustatyta ar ji Institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje buvo nemažesnėje nei 8 asmenų grupėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantė nepagrįstai apeliuoja į, tai, kad net jeigu byloje būtų patikimai įrodyta, kad ji kažkuriuo momentu prie kito asmens buvo priartėjusi mažesniu nei 2 metrų atstumu, toks asmens judėjimas, prisiartinant vienas prie kito, nereiškia, kad ji buvo grupėje. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks A. K. aplinkybių dėstymas vertinamas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pakanka vien fakto, kad A. K. viešoje vietoje nedėvėjo veidą ir nosį dengiančios apsauginės priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitokios priemonės).

Nors apeliantė ir neginčija fakto, jog nurodytoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios priemonės, tačiau apeliantė yra neteisi nesutikdama su tuo, jog ji sukėlė pavojų išplisti Covid-19 ligai. Pažymėtina, jog ANK 45 straipsnio 4 dalyje padaryto pažeidimo kvalifikavimui užtenka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) nepriklausomai ar tai sukėlė kokias nors pasekmes kitiems asmenims, t.y. užkrėtė juos COVID-19 ar ne, be to pažeidimo kvalifikavimui visiškai nesvarbu ar pažeidėjas pats sirgo ar ne užkrečiama liga. Dotuoju atveju toks faktas, kad nebuvo laikytasi nusižengimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nutarimo 4.2.12 4.2.12.1. punktų reikalavimų nustatytas, todėl Pažeidėjo veika kvalifikuota teisingai.

Vertinant A. K. nurodytą teismų praktiką, visų pirma pasisakytina tai, jog apeliaciniame skunde minimi tik apylinkės ir apygardos teismų administracinių nusižengimų bylose priimti sprendimai, kuriais aukštesnės instancijos teismas neprivalo vadovautis net ir nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas. Pažymėtina, jog teismų praktiką administracinio nusižengimo bylose formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Be to, skunde minimose administracinio nusižengimo bylose nustatytos nuobaudos individualizavimui reikšmingos aplinkybės, jų visuma, nėra iš esmės panašios (analogiškos) nagrinėjamai administracinio nusižengimo bylai. Aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog A. K. laikosi savo versijos, jog yra nekalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina A. K. kaltę padarius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1069 ,,Dėl karantino Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbimo“ 2.1.2.1. ir 2.1.2.2. punktuose numatyto reikalavimo viešoje vietoje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones pažeidimą. Tai, kad teismas įrodymus įvertinto pažeidėjos nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.

Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog A. K. padarė ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartį nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.