- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-14
- Bylos Nr.
- 1-1105-1123/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- F. M.
- Nukentėjusysis
- O. L.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. M. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. vasario 20 d., apie 11.50 val., būdamas automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojusiame prie namo, esančio Dariaus ir Girėno g. 187A, Vilniuje, atvirai, t. y. matant O. L., pagriebė ant priekinės keleivio sėdynės gulėjusią jos rankinę, kurioje buvo piniginė su 60 Eur grynųjų pinigų, ir pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, O. L. priklausantį turtą – 60 eurų grynųjų pinigų. Šiais savo veiksmais F. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis F. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad jis pavogė kito asmens turtą. Įvykis buvo kaltinime nurodytą dieną. Jis išsikvietė (duomenys neskelbtini) taksi, sėdėjo automobilio gale už vairuotojo. Matė, kad ant priekinės sėdynės buvo pradaryta rankinė, ant kurios viršaus gulėjo piniginė. Jį taksi atvežė iki Dariaus ir Girėno g., jis išlipo iš taksi, pavogė iš kišenės piniginę ir išėjo. Jis nežino, ar vairuotoja matė, kad jis ėmė piniginę, jis nebandė to daryti slapčia, tiesiog paėmė ir viskas. Paėmęs piniginę kuo greičiau išlipo, už taksi nesumokėjo, pasakė, kad ateis brolis. Išlipęs į gatvės pusę, į Rodūnios kelio perėją, perėjo bėgius ir ten paslėpė piniginę. Paskui jam paskambino iš Algirdo g. policijos komisariato, ten atvažiavus jam pasakė, kad jis pavogė piniginę, jis iš karto prisipažino, parodė, kur paslėpė piniginę. Jis pripažįsta, kad pavogė atvirai. Vairuotoja matė, kad jis paėmė piniginę, bet nebuvo išlipusi iš automobilio, nešaukė. Nueidamas jis neatsisukinėjo, atsisuko perėjęs gatvę, matė, kad vairuotoja iš automobilio nebuvo išlipusi. Piniginėje buvo teisės, kortelės ir 60 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu jis susipainiojo, pasakė, kad 40 eurų, iš tikro buvo trys kupiūros po 20 eurų. Jis paėmė tik pinigus, juos išleido, visus kitus daiktus grąžino. Jis paėmė tik piniginę, rankinuko neėmė. Labai gailisi, kad taip padarė, atsiprašo nukentėjusiosios. Civilinį ieškinį pripažįsta ir yra pasirengęs atlyginti. Jis gali grąžinti pinigus, jie būtų ne iš kitų žmonių, jam padės sesuo. Jis eis dirbti, kokį darbą duos, tokį ir dirbs. Anksčiau jis buvo su vaikais, dėl to nespėjo registruotis Užimtumo tarnyboje. Jis nėra priklausomas nuo alkoholio ar narkotikų, neturi priklausomybių lošimams.
Kaltinamasis F. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną išsikvietė taksi per (duomenys neskelbtini) programėlę, tiksliai neatsimena, kelintą valandą, bet ryte, galimai įtarime nurodytu laiku. Pas jį atvyko automobilis „Toyota Prius“, valstybinių numerių neprisimena, spalvos taip pat neprisimena. Jis su minėtu taksi automobiliu norėjo vykti namo pas savo vaikus ir sugyventinę adresu (duomenys neskelbtini). Jis yra bedarbis, gauna pašalpas už vaikus su sugyventine. Jo sugyventinė taip pat nedirba, sesė kartais padirba (duomenys neskelbtini). Jis paprašė, kad taksi vairuotojas jį nuvežtų į autobusų stotį adresu Dariaus ir Girėno g. 187A, Vilniuje, kadangi netoli yra autobusų stotis, toliau namo ketino važiuoti autobusu. Įlipęs į automobilį, atsisėdo automobilio gale per vidurį ir pamatė, kad priekyje ant keleivio sėdynės guli tamsiai rudos spalvos piniginė, jeigu gerai prisimena, „LuisVuiton“. Sėdėdamas automobilio gale, automobiliui sustojus, griebė savo dešine ranka vairuotojos (moters) ankščiau minėtą piniginę ir išėjo iš automobilio. Vairuotoja pamatė, kad jis paėmė jos piniginę, bet jis greitai išlipo iš automobilio ir ji net nespėjo sureaguoti. Jam išlipus ir nuėjus toliau, moteris iškart nuvažiavo. Jis iš piniginės paėmė 40 eurų grynųjų pinigų, piniginėje buvo 2 kupiūros po 20 Eurų. Daugiau iš piniginės nieko nepaėmė, tik 40 eurų grynųjų pinigų. Piniginę su joje esančiais dokumentais, kiek matė, buvo vairuotojo pažymėjimas, banko kortelės, paslėpė Rodūnios kelias 21, Vilniuje, po akmeniu. Policijos pareigūnai jam paskambino 2023 m. vasario 21 d., apie 10-11 val. ryte, ir sakė, kad jam reikia atvykti į policijos komisariatą pasikalbėti. Atvykus į policijos komisariatą adresu Algirdo g. 20, Vilniuje, policijos pareigūnai klausė jo apie pavogtą piniginę. Jis jiems viską papasakojo ir prisipažino, kad pavogė, taip pat kartu laisvanoriškai vyko su pareigūnais parodyti, kur paslėpė piniginę. Kaltę pripažįsta visiškai, dėl padaryto labai gailisi. Pasižada daugiau nenusikalsti (b. l. 70).
Nukentėjusioji O. L., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji atpažįsta kaltinamąjį. Ji dirbo taksi, įvykio dieną, 11.24 val. gavo iškvietimą, atvažiavo į vietą, informavo kaltinamąjį, šis išėjo iš kazino pusės, tada pasakė, kad nueis į parduotuvę „Maxima“ ir apsipirks. Ji stovėjo ir jo laukė. Apsipirkęs kaltinamasis grįžo, atsisėdo automobilyje už jos, jie važiavo. Kažkuriuo momentu ji turėjo pasukti į kairę, bet jis pasakė važiuoti tiesiai, nes turi paimti draugą, tada jie važiavo toliau. Jie atvažiavo į vietą prie autobusų žiedo, apsisuko, sustojo autobusų stotelėje, kaltinamasis pasakė, kad ateis draugas ar brolis. Jis buvo labai nervingas, su kažkuo susirašinėjo ir ji atkreipė į tai dėmesį. Tada kaltinamasis paėmė jos rankinę ir pradėjo bėgti. Ji atsisegė diržą, užgesino automobilį ir bėgo paskui jį. Kaltinamasis rankinę numetė iš karto. Šalia įvykio vietos yra pramoninė zona, ten buvo sunkvežimio vairuotojas, kuris jai nurodė kryptį, kuria asmuo nubėgo, tačiau kaltinamasis nubėgo į kalno viršų per krūmus, kol ji atbėgo, jo jau nebesimatė. Tada ji grįžo į automobilį ir iškvietė policiją. Sunkvežimio vairuotojas jos paklausė, kas atsitiko ir ji jam pasakė. Kaltinamasis iš automobilio paėmė rankinuką, o paskui jį numetė. Rankinę jis paėmė ištiesęs ranką, tarp sėdynių yra tam pakankamas tarpas, o rankinė tuo metu buvo tuščia, joje buvo tik piniginė. Tai įvyko labai greitai, ji sėdėjo prie vairo ir tikrino užsakymus telefone, tuomet pamatė ištiestą ranką, matė, kaip kaltinamasis ėmė rankinę. Rankinė buvo ne iki galo uždaryta, o piniginė gulėjo rankinės kišenėje, viršuje. Paėmęs rankinę, asmuo išbėgo pro galines keleivio duris už jos. Bėgdamas jis iškart, prie pat automobilio numetė rankinę. Išlipusi ji griebė rankinę, pasižiūrėjusi iškart pamatė, kad joje nėra piniginės, ir bėgo paskui kaltinamąjį, bet nepavijo. Jam išbėgus i automobilio, ji šaukė jam. Jis bėgo į viršų, pro krūmus, bet kol ji pati užlipo, kaltinamojo jau nebematė. Mano, kad jis galėjo ir nematyti, kad ji jį vejasi. Savo civilinį ieškinį ji palaiko, daugiau jokia žala jai nepadaryta, dokumentus jai grąžino.
Nukentėjusioji O. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Dirba automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 20 d. dienos metu dirbo Naujininkų mikrorajone, Vilniuje. Apie 11.24 val. gavo iškvietimą iš asmens, pasivadinusio „A.“. Asmuo kvietė (duomenys neskelbtini). Ji gavo užsakymą toje pačioje programėlėje paimti klientą iš (duomenys neskelbtini), ir nuvežti jį į (duomenys neskelbtini). Privažiavusi minėtu adresu, atvyko prie parduotuvės „Maxima“, kur laukė kliento. Ant priekinės keleivio sėdynės laikė savo rankinuką, kurio viduje buvo jos asmeniniai daiktai bei rudos spalvos piniginė, kurioje buvo 60 eurų grynais pinigais bei kiti asmeniniai daiktai ir dokumentai. Taigi, nieko neįtarusi, laikė visus šiuos daiktus jai matomoje vietoje. Jai laukiant parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, atėjo asmuo, kuris atsisėdo į automobilį ant galinės sėdynės. Atsisėdęs klientas dėvėjo chaki spalvos sportinį kostiumą, tamsios spalvos sportinius batelius, ant sportinio kostiumo vilkėjo chaki spalvos striukę su gaubtu, gaubtas buvo su pūkeliu. Pats asmuo atrodė jaunai, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neaukštas, (duomenys neskelbtini) tautybės, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, tamsių akių. Asmenį atpažinti galėtų. Asmuo su ja kalbėjo rusų kalba. Klientą nuvežė, kur ir buvo nurodyta, į (duomenys neskelbtini), tačiau važiuojant klientas pasakė vežti jį toliau ta pačia gatve. Ji sutiko ir jie važiavo visą laiką Dariaus ir Girėno gatve, didėjančia tvarka. Klientas nurodė sustoti, kur jau baigėsi gatvė ir prasidėjo krūmai. Klientas pasakė, kad tuoj ateis jo draugas, kartu važiuos į (duomenys neskelbtini). Ji sustojo, laukė. Staiga klientas prakišo ranką į priekį, ji tai pamatė, bet iš pradžių nesuprato, kam jis tai padarė, ir stvėrė už jos rankinuko, atidarė galines dureles ir išbėgo iš automobilio. Ji visą tai matė, atsisegė diržą ir išlipo iš automobilio jo vytis, pažiūrėti, kur šis nubėgo. Matė, kaip klientas numetė jos rankinuką lauke, iš jo ištraukė jos piniginę, kitoje rankoje laikė savo telefoną, užbėgo ant kalnelio link bėgių ir nubėgo per bėgius link krūmynų. Ji buvo pasimetusi, nesitikėjo, kad jai taip atsitiks. Grįžo prie automobilio, pasiėmė telefoną ir paskambino 112. Pasakė visą situaciją ir laukė policijos. Buvo labai susijaudinusi, kadangi piniginėje buvo visi jos dokumentai, jai svarbūs daiktai. Kadangi jis pavogė jos piniginę su 60 eurų grynais pinigais bei visu turiniu, tačiau piniginė jai grąžinta, tai jai padaryta tik 60 eurų turtinė žala. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja dėl patirtos turtinės 60 eurų žalos, dėl to reiškia civilinį ieškinį (b. l. 33-34).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad O. L. iš jai parodytų 4 asmenų nuotraukų, atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 1 (F. M.), kaip labai panašų į asmenį, kurį pavežė ir kuris paėmė jos piniginę 2023 m. vasario 20 d. Dariaus ir Girėno g., Vilniuje. Asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų (b. l. 44-48).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. 2022 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. vasario 20 d., apie 11.55 val. buvo gautas pranešimas, kad Dariaus ir Girėno g. 187A, Vilniuje, autobusų sustojime „Kirtimų geležinkelio st.“ iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tautybės vyras pavogė piniginę, kurioje buvo įvairios kortelės, dokumentai ir 60 eurų grynaisiais. Įvykio vietoje pareigūnus pasitiko (duomenys neskelbtini) pilietė O. L., buvo apžiūrėtas plotas, miškas, esantis nuo Dariaus ir Girėno g. 187A, Vilnius, link Rodūnios kelio, bet pastebėti vagystę įvykdžiusio asmens ar išmestų O. L. priklausančių daiktų nepavyko. Nuvykus į prekybos centrą „Maxima“, esantį Dariaus ir Girėno g. 19B, Vilniuje, pabendravus su apsaugos darbuotoju, pastarasis jų akivaizdoje peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameras ir buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) tautybės vyras, atitinkantis O. L. nurodytus požymius, padaryta asmens nuotrauka. Toliau dirbant buvo patikrintas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kur darbuotoja nurodė, kad 2023 m. vasario 20 d., nuo 6 val. iki 11 val. salone lankėsi minėtas (duomenys neskelbtini) tautybės asmuo, jis yra dažnas (duomenys neskelbtini) lankytojas, neturi asmens dokumento, o turi tik pažymą su nuotrauka, jog neseniai yra paleistas iš įkalinimo įstaigos ir kad jo vardas yra F.. Patikrinus policijos duomenų bazes nustatytas (duomenys neskelbtini) tautybės asmuo F. M. (b. l. 9-10).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. Ž. 2023 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime dėl rastos piniginės ir atliktos įvykio vietos apžiūros nurodyta, kad 2023 m. vasario 21 d., apie 15.10 val. tarnybiniu automobiliu kartu su F. M. buvo nuvykta į Dariaus ir Girėno g. 187A, Vilniuje. Kadangi tuo metu F. M. nebuvo nei spec. liudytojas, nei įtariamasis, nebuvo galimybės atlikti parodymų patikrinimo vietoje. F. M. geranoriškai sutiko parodyti vietą, kurioje paslėpė piniginę. Tam, kad būtų rasti tyrimui reikšmingi objektai, kad jie nebūtų sunaikinti ar sugadinti, ir F. M. rodant, kur jis paslėpė pavogtą piniginę, šis veiksmas buvo fiksuojamas ir surašomas įvykio vietos apžiūros protokolas, kurio metu buvo išimta F. M. parodyta piniginė (b. l. 11).
2023 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta adresu Vilniuje, Dariaus ir Girėno 187A, kur matomi pramoniniai sandėliai, autobusų žiedas, kuriame yra matomas stovintis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) emblemomis ant šonų. Toliau yra matoma autobusų stotelė pavadinimu „Kirtimų geležinkelio stotis“. Įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 12-16).
2023 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad, dalyvaujant F. M., apžiūrėta įvykio vieta, esanti šalia Radviliškio g. 14, Vilniuje, sudegusio namo. Atvykus Dariaus ir Girėno gatve ir sustojus ties pastatu Nr. 187A, Vilniuje, F. M. nurodo išlipti iš automobilio ir praeiti geležinkelio bėgius link buvusios (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, buvusio adreso Rodūnios kelias 21, Vilniuje, dabartinio adreso Radviliškio gatvė 14, Vilniuje. Praėjus geležinkelio bėgius ir einant prisnigta pieva, kurioje mėtosi įvairios šiukšlės, statybinės atliekos, F. M. nurodo eiti kairiau sudegusio namo, kur nepriėjus sudegusio namo yra krūva šiukšlių. Šiukšlių krūvoje yra šiferio dalys, kur F. M. nurodo į vieną iš šiferio dalių. Priėjus prie tos šiferio dalies, F. M. pakelia vieną iš šiferio dalių, po ja ant žemės guli moteriška piniginė, rudos spalvos su ženklais. Atidarius piniginę, jos viduje yra įvairios kortelės, tarp kurių yra (duomenys neskelbtini) šalies vairuotojo pažymėjimas, išduotas O. L. vardu. Piniginė nufotografuojama ir paimama, supakuojama į voką Nr. 1. Įvykio vieta neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama (b. l. 18-22).
2023 m. vasario 22 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas objektas yra moteriška piniginė rudos spalvos su ženklais. Piniginė atsegama metaliniu magnetiniu užspaudėju. Atidarius piniginę, jos viduje matosi rausvos spalvos medžiaga. Piniginėje yra skyreliai. Vienas iš skyrelių atsegtas užtrauktuku. Skyrelyje su užtrauktuku sudėtos įvairios nuolaidų kortelės (AČIŪ, Viada Plus) Akropolio dovanų kortelė, Visa banko kortelė (duomenys neskelbtini) geltonos spalvos, (duomenys neskelbtini) mastercard kortelė, Visa banko kortelė (duomenys neskelbtini) auksinės spalvos, išduota O. L. vardu, Paysera Visa kortelė, išduota O. L. vardu, vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) valstybės, išduotas O. L. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), kitos vizitinės kortelės ir popieriukai, grynieji pinigai grivinomis (popieriniai ir metaliniai), du rakteliai, atsiskaitymo čekiai, patento kortelė, išduota O. L. vardu Nr. (duomenys neskelbtini). Visas turinys nufotografuojamas ir sudedamas atgal į piniginę (b. l. 24-27).
2023 m. vasario 22 d. pakvitavime užfiksuota, kad nukentėjusiajai O. L. buvo grąžinta piniginė (b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pagal teismų praktiką, svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą nukentėjusiajam iš rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip atviroji vagystė (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-272-648/2015, 2K-111-697/2022).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad F. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis F. M., apklausiamas teisiamajame posėdyje, pripažino, kad įvykio dieną jis taksi atvyko iki Dariaus ir Girėno g., matė, kad automobilio priekinėje keleivio sėdynėje yra padėta vairuotojos rankinė, jis iš rankinės kišenės pavogė piniginę, išlipo iš taksi ir pabėgo. Jis pripažįsta, kad vagystę įvykdė atvirai, vairuotoja matė, kad jis paėmė piniginę. Piniginėje buvo teisės, kortelės ir 60 eurų. Jis paėmė tik pinigus, juos išleido, visus kitus daiktus vairuotojai grąžino, jis parodė policijos pareigūnams, kur paslėpė piniginę. Tokie kaltinamojo F. M. parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis taip pat prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be to kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios O. L. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai. Remiantis šių įrodymų visuma nustatyta, kad F. M., 2023 m. vasario 20 d., apie 11.50 val., būdamas automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojusiame prie namo, esančio Dariaus ir Girėno g. 187A, Vilniuje, atvirai, t. y. matant O. L., pagriebė ant priekinės keleivio sėdynės gulėjusią jos rankinę, kurioje buvo piniginė su 60 Eur grynųjų pinigų, ir pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, O. L. priklausantį turtą – 60 eurų grynųjų pinigų. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Kaltinamasis F. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas, dalis pagrobtų daiktų savininkui buvo grąžinta, tačiau ne visi, todėl buvo padaryta reali žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį F. M. – jauno amžiaus, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 77), neteistas (nors F. M. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, tačiau šio nuosprendžio priėmimo dienai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl F. M. laikytinas neteistu) (b. l. 95-97), baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (b. l. 78-94), paties teigimu auginantis (duomenys neskelbtini) vaikus (nors iš byloje esančio Policijos duomenų bazės išrašo matyti, kad asmuo turi tik (duomenys neskelbtini)), pragyvenantis iš už vaikus gaunamų pinigų ir artimųjų pagalbos.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis už arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, F. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad nors kaltinamasis F. M. šiuo metu yra laikytinas neteistu, tačiau kaltinamasis neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžiu yra nuteistas už BK 178 straipsnio 4 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, be to, šiuo metu teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-342-859/2023 byloje, kurioje F. M. yra kaltinamas padaręs 2 baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 4 dalyje, 8 nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 3 nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje. Minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi F. M. buvo paleistas iš suėmimo. Tuo tarpu šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką jis padarė 2023 m. vasario 20 d. Taigi, akivaizdu, kad po to, kai F. M. buvo paleistas iš suėmimo kitoje byloje, teigiamų išvadų kaltinamasis nepadarė ir teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, švelnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atitinkamai teismas neturi pagrindo tikėti, kad kaltinamojo atžvilgiu pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jam atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad be realaus bausmės atlikimo nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam F. M. paskirtos arešto bausmės vykdymas neatidėtinas.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo F. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. vasario 21 d., 16.10 val., iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi kaltinamajam F. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 23 d. Kaltinamajam F. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kadangi šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi konstatuoti suėmimo pagrindai (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji O. L. pripažinta civiline ieškove dėl 60 Eur dydžio vagystės metu patirtos turtinės žalos (b. l. 39). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad savo civilinį ieškinį ji palaiko, daugiau jokia žala jai nepadaryta. Kaltinamasis F. M. teisiamojo posėdžio metu šį civilinį ieškinį pripažino. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka byloje nustatytą F. M. 2023 m. vasario 20 d. įvykdytos vagystės metu iš O. L. pagrobtų daiktų vertę, kadangi iš nukentėjusiosios buvo pagrobta 60 Eur grynųjų pinigų, bylos duomenimis kiti vagystės metu paimti daiktai jai buvo grąžinti. Tokiu būdu O. L. realiai patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą 60 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiosios O. L. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas pilna apimtimi iš kaltinamojo F. M. nukentėjusiosios O. L. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 23 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam F. M. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 60 Eur išlaidų.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo F. M. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kadangi byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Kaltinamojo F. M. gynėju teisme buvo paskirtas advokatas Mykolas Girdiušas.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo F. M. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, suimtas, be to, šiuo nuosprendžiu jam paskirta arešto bausmė, taip pat, patenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo F. M. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo F. M. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, F. M. paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo F. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 21 d., 16.10 val., iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam F. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios O. L. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamojo F. M. 60 eurų nukentėjusiosios O. L. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 23 d. pažymoje nurodytų 60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo F. M..
Išaiškinti kaltinamajam, kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju – į Kauno kalėjimą (buvęs Kauno tardymo izoliatorius), adresu Technikos g. 34, Kaunas, tel. Nr. 8 663) 60132, el. p. info@kaunoti.lt). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.