- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- I-4872-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03001-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. vasario 12 d., Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis elementarių gyvenimo sąlygų.
Nurodė, kad buvo laikomas kameroje Nr. 206, kurioje nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Sanitarinis mazgas buvo tik uždengtas užuolaida bei atitvertas 1,5 metro aukščio sienele. Tokiu būdu jį galėjo stebėti kiti asmenys, pareigūnai. Jis jautėsi pažemintas kitų akivaizdoje. Per šį laikotarpį daug kartų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nepilnavertiškumo jausmą. Administracijos darbuotojai atidarydavo duris ir neskubėdavo jų uždaryti.
Taip pat nurodė, kad kameroje buvo įrengta tik viena lentynėlė priešais unitazą higienos reikmėms ir maistui susidėti. Toks įrengimas neatitinka higienos normų reikalavimų, žmoniškoms gyvenimo sąlygoms.
Be to, 206 kamera yra rūsyje. Dėl to kameroje didesnė drėgmė, ant sienų ir lubų daug pelėsio. Daugiausiai pelėsio ant lango, kriauklės, kampe prie sienos prie unitazo. Ten, kur lentynėlė maistui, buvo pelėsis. Prie gultų taip pat buvo pelėsis. Taigi, jis buvo priverstas miegoti, kvėpuoti pelėsiais. Ne kartą kreipėsi į administraciją dėl gyvenimo sąlygų pagerinimo, tačiau jam pateikdavo atsakymą, kad taip laikomi visi. Didėlė drėgmė turėjo įtaką sveikatai. Todėl pareiškėjo manymu, dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų jam turi būti atlyginta neturtinė žala pinigais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 8-15) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jame pateikti argumentai ir keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti.
Nurodė, kad pareiškėjui administracinėje byloje Nr. I-4819-815/2018 už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. jau yra priteista neturtinė žala dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Kadangi šioje byloje ginčo laikotarpis sutampa nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d., šioje dalyje prašo skundą palikti nenagrinėtą.
Prie atsiliepimo pridėjo Lukiškių TI-K įskaitos pareiškėjo asmens kortelės kopijas, iš kurių matyti jo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai, kameros, kuriose jis buvo laikomas bei tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičius.
Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra griežtai laikomasi LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų reikalavimų, Suėmimo vykdymo įstatymo reikalavimų.
Nurodė, kad patys nuteistieji dažnai niokoja valstybės turtą, todėl dažnai tenka daryti remontą. Administracija nuolat reikalavo kad nuteistieji palaikytų švarą ir tvarką kamerose. Į kameras buvo išduodamas reikalingas inventorius ir priemonės tvarkai palaikyti. Su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis“.
Nurodė, kad kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams susidėti, konkreti lentynos tvirtinimo vieta kameroje nėra reglamentuota. Sanitarinis mazgas kameroje įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara ir nuo stebėjimo akutės uždengtas užuolaida.
Pažymėjo, kad vadovaujantis teisės aktais pareigūnas nuolat stebi nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengėsi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Nurodė, kad įstaigos kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos per langus, natūraliu būdu ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Tie asmenys kurie nuolat tvarkė ir vėdino kameras, neturėjo nusiskundimų dėl drėgmės ir pelėsio kamerose.
Patikrinus Dokumentų valdymo sistemą nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į įstaigos administraciją nesikreipė.
Nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo asmenį ir sukėlė jam neigiamas pasekmes. Atsakovės atstovas daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Todėl remiantis išdėstytu, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 69) nurodė, kad nesutinka su atsakovės atstovo pozicija. Teigia, kad į bylą pateiktą tipinės kameros nuotraukos neatitinka kameros 206 būklės. Prašo ginčo laikotarpį laikyti nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. vasario 12 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad atsakovo pateikta informacija ir teikti rašytiniai įrodymai neatitinka faktinės situacijos. Pateiktos fotonuotraukos neatspindi kameros, kurioje jis kalėjo būklės, kadangi tai visai kito korpuso ir aukšto kamera. Nurodė, kad patalpose yra kenkėjų, tokių kaip tarakonai ir kiti, todėl atsakovo pateikti įrodymai, kad sudarytos sutartys su kenkėjų naikintojais nieko nekeičia. Nurodė, kad dėl pelėsio jis susirgo astma.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 8).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus PN) laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. vasario 12 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, atlyginimo priteisimo (b. l. 1-3, 69).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Į bylą pateikti atsakovės atstovo rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas vienas kameroje Nr. 206 (b. l. 9).
Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET). Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - ir HN 134:2015), galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.
Atsakovės atstovas nurodė, kad kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams susidėti. Pažymėjo, kad konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nenumatyta. Teisės aktai to nereglamentuoja. Todėl pareiškėjo argumentai dėl kameroje buvusios tik 1 lentynėlės bei jos įrengimo vietos kameroje atmestini, kadangi, kaip minėta, teisės aktai nereglamentuoja nei didesnio kiekio lentynų įrengimo kameroje, nei tokios lentynos vietos įrengimo kameroje. Pareiškėjas neneigia, kad tokia lentyna kameroje buvo.
Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie sanitarinio mazgo įrengimą kameroje. Nurodė, kad visose įstaigos gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Vadovaujantis TIĮET 14.5 p. sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. - posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. - posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. - posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Nurodė, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. kovo mėnesio buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą nuo kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio (2019 m. rugpjūčio mėn. pranešimas dėl E. B. skundo, b. l. 19-20). Pateikė fotonuotraukas apie sanitarinio mazgo įrengimą (b. l. 40-42). Pažymėtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad Lukiškių TI-K kamerų ir jose esančio sanitarinio mazgo įrengimas atitinka keliamus teisės aktų reikalavimus.
Taigi, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Todėl vadovaujantis TIĮET taisyklių 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo vietos įrengimas atitiko sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus. Siekiant gerinti nuteistųjų sąlygas sanitariniam mazgui uždengti buvo įrengtos užuolaidos. Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje (Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p.). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei nepažeidė bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai sąmoningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių, siekė pažeminti pareiškėją nepagrįstai jį stebėdami. Kaip minėta, sanitarinis mazgas uždengtas užuolaida. Pareiškėjas teigdamas skunde, kad pareigūnai (pareigūnės) atidarydavo duris ir neskubėdavo jų uždaryti, tuo metu, kai jis naudojosi sanitariniu mazgu, nenurodė konkrečiau ir išsamiau realiai įvykusių faktų ar įvykių (kada, kokiomis aplinkybėmis buvo užtiktas besinaudojantis sanitariniu mazgu, kaip pasireiškė jo teisių pažeidimas, kokie konkrečiai asmenys jį stebėjo ir pan.), įtakojusių jo teisės į privatumą pažeidimą šiuo aspektu.
Pagal TIĮET 14.2. punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Taigi, nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Nenustatyta, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis dėl konkrečių jo teisių pažeidimo galimai jį stebint atliekantį gamtinius reikalus kitų asmenų per stebėjimo akutę kameros duryse.
Nors teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį kameroje Nr. 206 buvo laikomas vienas, konstatuotina, kad nebuvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Todėl šiuo aspektu atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo nėra pagrindo nustatyti.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 134:2015 39 punktas).
Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose esantys langai vėdinimui pritaikyti, atsidaro, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus (HN 134:2015 17 punktas) (b. l. 13, 19-20). Atskiros oro šalinimo sistemos įrengimo kamerose nenumato galiojantys teisės aktai. Atsakovės atstovas pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės, taip pat nemalonaus kvapo gyvenamosiose kamerose. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Centras) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlikdavo operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu matuodavo drėgmę ir oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra ir drėgmė atitiko HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 19-20). Taigi, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl kameroje buvusio pelėsio, drėgmės nepagrįsti, neįrodyti, paneigti atsakovės atstovo pateiktais įrodymais, todėl atmestini. Į bylą pateikti Centro patikrinimo aktai yra neaktualūs ginčo laikotarpiui. Tačiau pažymėtina, kad kameroje Nr. 206 2017 m. vasario mėnesį rasti pelėsiai buvo pašalinti, tai patvirtina Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 23 d. pranešimas, kuriame nurodoma, kad sienų ir lubų vietos, kuriose buvo pelėsio, nušlifuotos ir užglaistytos (b. l. 21-22, 23). Vėlesnių Centro atliktų patikrinimų metu nenustatyta, kad kameroje Nr. 206 būtų pelėsio (b. l. 24-27, 36-39). Nenustatyta, kad pareiškėjas su skundais dėl nurodytų pažeidimų būtų kreipęsis į įstaigos administraciją, kas sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjo nusiskundimai iš esmės neatitiko faktinės padėties, buvo subjektyvūs ir deklaratyvūs, nepagrįsti. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas su skundais ar prašymais dėl nurodomų pažeidimų būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir įrodymais, fotonuotraukomis (b. l. 19-20, 40-42). Todėl remiantis išdėstytu, nėra pagrindo konstatuoti nurodomų pažeidimų. Atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo pagal šiuos pareiškėjo nurodytus nusiskundimus nenustatyta.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl visų nurodytų pažeidimų patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nepilnavertiškumo jausmą, didėlė drėgmė turėjo įtaką sveikatai. Todėl pareiškėjo manymu, dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų jam turi būti atlyginta neturtinė žala pinigais.
Tačiau, kaip nustatyta, neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų nėra nustatyta dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Byloje yra pateiktas išrašas iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos, kuriame nurodyta, kad nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. vasario 12 d. pareiškėjas kreipėsi į gydytojus 10 kartų (b. l. 58). Nurodyti susirgimai, sveikatos problemos nėra susijusios su skunde nurodytais kalinimo sąlygų pažeidimais, galėjusiais įtakoti sveikatos sutrikimų atsiradimą.
Taigi, nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.