Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1268-450/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-07
Bylos Nr.
2S-1268-450/2011
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00091-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
Atsakovas
R. Č.
Ieškovas
J. Č.
Kategorijos
  • 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1268-450/2011Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00091-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 110.6.; 121.21.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Č. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui R. Č., išvadą teikianti institucija Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė J. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. Č., kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti sūnaus M. Č. gyvenamąją vietą su ieškove, o sūnaus M. Č. – su atsakovu, padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisti vaikams išlaikymą bei moralinę žalą ieškovei iš atsakovo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo: uždrausti atsakovui matytis su nepilnamečiu M. Č. ir lankytis adresu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi iš dalies tenkinti ieškovės J. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: uždraudė R. Č., neprižiūrint vaiko teisių apsaugos specialistui, matytis su sūnumi M. Č. bei lankytis adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ne kartą yra smurtavęs ieškovės atžvilgiu, o toks jo elgesys yra pavojingas ne tik ieškovei, bet daro neigiamą įtaką vaikų vystimuisi, jų psichinei, dvasinei būsenai. Šeimoje matomas smurtas traumuoja vaikus, ypač mažamečius, todėl teismas sprendė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas. Kita vertus, vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, abu tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Teismas pažymėjo, kad ieškovės teiginiai apie atsakovo smurtą sūnaus M. atžvilgiu nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl darė išvadą, kad visiškai uždrausti atsakovui matytis su sūnumi nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės bei siekdamas visapusiškai užtikrinti vaiko interesus bei saugumą, teismas nutarė leisti atsakovui matytis su sūnumi M. Č. tik prižiūrint vaiko teisių apsaugos specialistui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas R. Č. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį ir spręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą atsakovas grindė šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai apibrėžė draudimą lankytis nurodytu adresu, kadangi ieškovės gyvenamoji vieta laikinai ir yra ta vieta, kur uždrausta lankytis R. Č.. Tokiu būdu tėvui bendrauti su vaiku yra realiai neįmanoma.

2. Teismas neteisingai vertino ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes ir be pagrindo priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant tėvui R. Č. matytis su sūnumi M. be vaikų teisių apsaugos specialisto priežiūros. Priimta nutartis neatitinka pagrindų, numatytų LR CK 3.65 str. 2 d. 7 p.

3. Nutartis pažeidžia mažamečio vaiko prioritetinius interesus, bet negina jų, kaip nurodoma nutartyje. Mantas įpratęs prie bendravimo su tėvu tvarkos ir bet koks pasikeitimas jo gyvenime traumuotų vaiką. Nuo to momento, kai tėvai nusprendė gyventi atskirai, visus savaitgalius bei šventes Mantas praleido su savo tėvu ir vyresniu broliu M. Č.. Tarp tėvų tai buvo apspręsta bendru sutarimu.

4. Teismas vadovavosi prielaidomis konstatuodamas nutartyje apie tai, kad atsakovas ne kartą yra smurtavęs ieškovės atžvilgiu, o tai yra pavojinga vaikui. Pateikta medžiaga neįrodo smurtavimo faktų prieš ieškovę. Tai tik ieškovės pastovaus ir nuolatinio šmeižto prieš ieškovą išdava. Pateikti medicininiai dokumentai apie ieškovės sveikatą neįrodo, kad tai atsakovo smurto pasekmės.

5. Mažamečiui vaikui toks bendravimo būdas su tėvu, kaip nustatė teismas, yra didelė dvasinė trauma. Vaikas nori bendrauti su tėvu tėvo namuose, laisvai būdamas ten be jokių pašalinių žmonių. Tokios jo teisės yra apibrėžtos LR CK 170 str. 2 d.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė J. Č. prašė atmesti atskirąjį skundą, nurodydama, kad santuokos nutraukimo byloje buvo pateikti įrodymai dėl atsakovo smurto prieš ieškovę. Pažymėjo, kad dėl smurtaujančio atsakovo [tėvo] ne kartą teko bėgti su nepilnai aprengtu M. Č. ant rankų pasislėpti pas kaimynus, dėl ko sūnus vėliau sirgo, buvo gydomas ligoninėse dėl ūmaus bronchito.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas R. Č. atskiruoju skundu kelia klausimą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje bei matyti su sūnumi, nesant vaiko teisių apsaugos specialistui, - teisėtumo ir pagrįstumo.

LR CK 3.65 str. 1 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendė, jog yra pagrindas uždrausti atsakovui [kaip ieškovės sutuoktiniui] lankytis ieškovės dabartinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei, neprižiūrint vaiko teisių apsaugos specialistui, matytis su sūnumi M. Č.. Apelianto teigimu, priimta nutartis neatitinka pagrindų, numatytų LR CK 3.65 str. 2 d. 7 p., tačiau tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti. Kaip patvirtina byloje esanti medžiaga, atsakovas R. Č. smurtaudavo savo sutuoktinės J. Č. atžvilgiu, šeimoje nuolat kildavo konfliktų [b.l. 21-22; 25-27], todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks atsakovo elgesys yra pavojingas ieškovei, kartu tokia aplinka daro žalą mažamečio vaiko M. Č. psichinei bei dvasinei būsenai. Dėl nurodytų priežasčių bei siekiant užtikrinti ieškovės bei mažamečio M. Č. interesus, jų saugumą [LR CK 3.65 str. 1 d.], draudimas lankytis atsakovui ieškovės gyvenamojoje vietoje, su kuria gyvena ir ginčo šalių sūnus M. Č., buvo būtina ir proporcinga laikinoji apsaugos priemonės šios bylos kontekste.

Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nustatytu draudimu jam matytis su sūnumi M. Č., nesant vaiko teisių apsaugos specialistui, buvo grindžiamas tuo, kad, atsakovui uždraudus lankytis ieškovės gyvenamosios vietos adresu, bendrauti su vaiku jam realiai bus neįmanoma, tačiau tai, jog teismas uždraudė atsakovui lankytis adresu (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad atsakovas negalės matytis su savo sūnumi M. Č. kitoje vietoje, prižiūrint vaiko teisių apsaugos specialistui. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl draudimo atsakovui matytis su savo sūnumi, įvertino tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas smurtavo savo sūnaus M. Č. atžvilgiu, teismas taip pat pažymėjo, kad vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, abu tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, todėl pagrįstai buvo sprendžiama, kad, pirmiausia siekiant užtikrinti visapusišką M. Č. interesų apsaugą [LR CK 3.3 str. 1 d.], jo saugumą, yra tikslinga numatyti tėvo ir sūnaus bendravimą, prižiūrint vaiko teisių apsaugos specialistui. Niekuo nepagrįstas apelianto motyvas dėl to, kad tėvui bendraujant su vaiku prie vaikų teisių apsaugos tarnybos specialisto kils vaikui dvasinė trauma. Pažymėtina, kad vaikų teisių apsaugos specialistas yra savo srities profesionalas, todėl pats savaime jo dalyvavimas bendravime su vaiku, nepateikiant jokių priešingų įrodymų ar argumentų, niekaip negali kelti vaikui dvasinių nepatogumų.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų atskirajame skundo nurodytų argumentų, kurie nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. draudimą atsakovui, neprižiūrint vaiko teisių apsaugos specialistui, matytis su sūnumi M. Č. bei lankytis adresu (duomenys neskelbtini), teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.].

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasVilija MikuckienėAsta Radzevičienė