Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovui S. D. (S. D.), ieškovo atstovei advokatei Astai Mačernytei, atsakovei S. D. (S. D.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovei S. D. dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo S. D. ieškinys atsakovei S. D. dėl santuokos nutraukimo. Nurodė, kad abi šalys sutinka nutraukti santuoką, tačiau kadangi nuo santuokos sudarymo nėra praėję vieneri metai, reiškiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Patvirtino, jog nepilnamečių vaikų, dalintino turto ir kreditorių neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad šalys susituokė 2013 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 670) (b.l. 5). Nepilnamečių vaikų šalys neturi. Santuokos metu šalys jokio turto neįgijo (b.l. 7-10).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (LR CK 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai yra tvirtai apsisprendusios nutraukti santuoką, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai nevykdė sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92. 3.10 straipsniuose. Byloje nustatyta, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė po santuokos sudarymo gyveno atskirai, nei vienas sutuoktinis nesiėmė realių priemonių išsaugoti šeimą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl gyvenimo skyrium nesusiklostė šalių kaip sutuoktinių tarpusavio ryšys. Konstatuotina, kad šalys pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Konstatuotina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šalys kartu negyvena ir išsaugoti santuokos neketina, todėl konstatuotina, jog šeima yra negrįžtamai iširusi. Esant tokioms aplinkybės, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo ir yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo

Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito sutuoktinio, išlaikymas jiems nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė –Drob, atsakovei - Dolbilova. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (LR CPK 3.69 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Kadangi ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, šioje byloje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 10,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „ Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 385, 259, 260, 263-268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą 2013 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 670, tarp S. D. (S. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – Drob, atsakovei – Dolbilova.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.