- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- eI2-3974-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02070-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
- Atsakovas
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Pareiškėjas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – pareiškėjas ar Departamentas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – atsakovas ar Registrų centras) 2021 m. birželio 7 d. raštą Nr. S-66332(10.1 E) „Dėl duomenų teikimo sutarties sudarymo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą iš naujo išnagrinėti Departamento 2021 m. gegužės 25 d. prašymą teikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenis Migracijos departamentui.
Departamentas skunde nurodo, kad 2021 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 10K-16131 „Dėl duomenų teikimo sutarties“ kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, prašydamas sudaryti duomenų teikimo iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro sutartį. Atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė tenkinti prašymą, nurodydamas, jog neturi teisinio pagrindo sudaryti su Departamentu duomenų teikimo iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro sutartį.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, tvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nuostatas dokumentai dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo yra pateikiami Departamentui. Pareiškėjo teigimu, Departamentas pagal teisės aktą – įstatymą – turi prievolę tvarkyti duomenis, susijusius su prašymais išduoti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo priimantis Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas privalo įsitikinti, kad asmuo gali teikti prašymą dėl dokumento išdavimo, todėl yra teisinis pagrindas Departamentui gauti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenis, kurie yra reikalingi priimant administracinį sprendimą.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad Departamento įgaliojimai ir funkcijos nustatyti ir įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), ir Departamento nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 „Dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Remiantis Įstatymo 51 straipsnio nuostatomis, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo arba dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo priima Departamentas. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardintos faktinės aplinkybės, kurios suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 14 punkte yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, tvirtina, kad Departamentas yra institucija, kuriai pavesta užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą, todėl pagal Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro reorganizavimo ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1771, 79.22 papunktį, teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti Registro duomenis turi teisę gauti ir Departamentas.
Departamento nuomone, Registrų centras formaliai išnagrinėjo Departamento rašte pateiktus argumentus, neįvertino Departamento atliekamų funkcijų išskirtinumo bei to, kad gali būti pažeisti neveiksnaus asmens interesai.
Departamento vertinimu, Registrų centras nepagrįstai konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti Departamento prašymo bei sudaryti duomenų teikimo iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.111 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenys Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka teikiami tik turintiems įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą teisę šiuos duomenis gauti duomenų gavėjams jų tiesioginėms funkcijoms atlikti. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1771 „Dėl Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro reorganizavimo ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 4 punktas numato, kad asmens duomenų tvarkymo tikslas yra rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti tikslius, išsamius ir teisingus duomenis apie registro objektus, siekiant išvengti neteisėtų sandorių sudarymo. Nuostatų 78 punkte nurodyta, kad registro duomenis ir registrui pateiktų dokumentų kopijas registro duomenų gavėjams teikia registro tvarkytojas. Registro duomenys yra nevieši. Registre tvarkomi asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenys yra nevieši, Nuostatų 79 punkte išvardinti konkretūs subjektai, turintys teisę gauti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti. Pažymi, kad Departamento teisė gauti neviešus asmens duomenis nenustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose.
Nesutikdamas su pareiškėjo skundo teiginiais, atsakovas atsiliepime pažymi, kad 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojus 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46 EB (toliau – Reglamentas), asmens duomenų tvarkymas, vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, duomenų subjekto atžvilgiu turi būti tvarkomas teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tokiu atveju, kai taikoma bent viena iš Reglamento 6 straipsnio 1 dalies numatytų sąlygų.
Registrų centras pažymi, kad teisėtvarkos institucijos, tai struktūros (institucijos, kitokios organizacijos), kiti asmenys, kuriems yra pavestos valstybinės teisėtvarkos funkcijos. Siaurąja prasme tai - valstybės aparato dalis (pvz., vidaus reikalų sistema – policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba); specialiosios tarnybos – Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas; Teisingumo ministerijai pavaldžios institucijos ir kt.). Plačiąja prasme – valstybės institucijos, kurios vykdo teisingumą arba padeda ji įgyvendinti (teismai, prokuratūra, policija), nepriklausomos valstybės institucijos, kurios vykdo joms pavestas teisėsaugos funkcijas, tokios kaip, pvz.: advokatūra, antstoliai, notarai. Pažymi, kad nei pareiškėjo nurodytame Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, nei Migracijos departamento nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 „Dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ nėra nurodyta, kad pareiškėjas yra teisėtvarkos institucija. Pareiškėjo skunde nurodytose teisės aktų nuostatose bei teismų praktikoje įtvirtintos pareiškėjo funkcijos kontroliuojant užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje ar sprendimų dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo / panaikinimo priėmimą. Registrų centras neturi kompetencijos savarankiškai spręsti dėl institucijų ar įstaigų priskyrimo teisėtvarkos institucijoms bei negali plečiamai aiškinti sąvokos „teisėtvarkos institucijos“ ir įgyvendinti duomenų teikimo paslaugų.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašyme, kaip teisinis pagrindas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenims gauti, buvo nurodytas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (redakcija, įsigaliosianti 2021 m. rugpjūčio 2 d.) 6 straipsnio 5 punktas. Pažymi, kad pareiškėjo nurodyta įstatymo nuostata įtvirtina asmenų, turinčių teisę kreiptis dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje piliečio vardu, bet ne Departamento teisę gauti duomenis iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro. Registrų centro manymu, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas negali būti laikomas tinkamas pagrindas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenims gauti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Registrų centro atsisakymo tenkinti Departamento prašymą sudaryti su Departamentu duomenų teikimo iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro sutartį teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 10K-16131 „Dėl duomenų teikimo sutarties“ kreipėsi į Registrų centrą su prašymu sudaryti duomenų teikimo sutartį dėl Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenų gavimo. Departamentas prašyme nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (redakcija, įsigaliosianti 2021 m. rugpjūčio 2 d.) 6 straipsnio 5 punktą dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje piliečiui kreipiasi jo globėjas ar kitas teisėtas atstovas. Departamentas prašymą motyvavo tuo, jog dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo priimantis Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas privalo įsitikinti, kad asmuo gali teikti prašymą dėl dokumento išdavimo, todėl Migracijos departamentui teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti būtini duomenys apie asmenis, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, ir nurodytų asmenų globėjus ir rūpintojus, kurie yra tvarkomi Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.
Registrų centras, išnagrinėjęs Departamento prašymą, 2021 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. S-66332 (10.1 E) „Dėl duomenų teikimo sutarties sudarymo“, kurį įformino raštu, atsisakė tenkinti Departamento prašymą bei sudaryti su Departamentu duomenų teikimo iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro sutartį.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kurio 1 straipsnyje nustatyta, kad valstybės informacinių išteklių valdymo tikslas – užtikrinti tinkamą valstybės informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą, naudojimą, priežiūrą, sąveiką, planavimą, finansavimą ir saugą.
Pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
Teisė į asmens duomenų apsaugą Europos Sąjungos lygmeniu užtikrinama pirminėje teisėje, o konkretūs šios teisės užtikrinimo aspektai detalizuojami antrinės teisės aktuose. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 16 straipsnis, Europos Sąjungos sutarties (toliau – ir ESS) 39 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 8 straipsnis reglamentuoja asmens duomenų apsaugą. Chartijos 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į asmens duomenų apsaugą įgijo ypatingą teisinį statusą įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kai buvo pripažinta Chartijos privaloma ir sutartims prilygstanti teisinė galia. Europos žmogaus teisių konvencijoje (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į pagarbą privačiam gyvenimui aspektas yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą apsaugą patenka į Konvencijos 8 straipsnio taikymo sritį (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3345-822/2020).
2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas) 2 straipsnyje pateikta plati asmens duomenų sąvoka: asmens duomenys apima bet kokią informaciją, susijusią su asmeniu (duomenų subjektu), kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta, o asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, yra tas asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, ypač pasinaudojus nurodytu asmens identifikavimo kodu arba vienu ar keliais to asmens fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingais veiksniais.
Reglamento 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio 2 punktu, duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.
Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka Reglamento 5 ir 6 straipsnių nuostatas. Reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktas). Reglamento 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punktą duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sąvoka apibrėžta Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 19¹ dalyje, pagal kurią tai – atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.11¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenys Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka teikiami tik turintiems įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą teisę šiuos duomenis gauti duomenų gavėjams jų tiesioginėms funkcijoms atlikti.
Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad neatlygintinas registrų informacijos teikimas nustatytas išimtinai tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir tik teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti.
Pagal CK 2.11¹ straipsnio 2 dalį Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenys tvarkomi Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 8 punkte registro tvarkytojui įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad registras būtų tvarkomas vadovaujantis registro nuostatais ir kitais teisės aktais.
Kaip matyti iš Departamento 2021 m. gegužės 25 d. prašymo Nr. 10K-16131 „Dėl duomenų teikimo sutarties“ , Departamentas prašymą grindė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 5 punkto nuostatomis.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje piliečiui kreipiasi jo globėjas ar kitas teisėtas atstovas. Jeigu pilietis dėl negalios arba dėl atliekamų arešto, laisvės atėmimo bausmės, arba dėl teismo nutartimi taikomos priverčiamosios medicinos priemonės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje negali pats atvykti į Migracijos departamentą ar į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti prašymą ir dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo, Migracijos departamentas ar Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga šio piliečio tapatybe įsitikina ir prašymą bei dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo iš jo priima vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Jeigu pilietis dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos, ekstremaliojo įvykio ir (ar) karantino laikotarpiu užsienio valstybėse taikomų valstybių sienų kirtimo ir (arba) judėjimo jų teritorijose ribojimų negali atvykti į Migracijos departamentą ar į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą pateikti prašymo ir dokumentų dėl paso išdavimo ar keitimo, Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga šio piliečio tapatybe įsitikina ir prašymą bei dokumentus dėl paso išdavimo ar keitimo iš jo priima vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nustatytas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog, kai dėl asmens tapatybės kortelės ir (ar) paso išdavimo ar keitimo pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje piliečiui kreipiasi jo globėjas ar kitas teisėtas atstovas, pastarasis privalo pateikti asmens, pripažinto neveiksniu, atstovavimą patvirtinančius dokumentus.
Teismas, įvertinęs Departamento 2021 m. gegužės 25 d. prašymą dėl sutarties sudarymo ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenų teikimo, daro išvadą, kad toks Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenų teikimas būtų perteklinis ir prieštarautų Reglamento nuostatoms.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą Sprendimą, teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsakovas kompetencijos ribose priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reguliavimu.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, susijusių su skundžiamu Sprendimu, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.