Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam K. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. K. J. nuteistas 2003 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 118 straipsnio 1 dalį, 118 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 234 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 327¹ straipsnį, 105 straipsnio 2, 7, 12 punktus galutine subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. birželio 4 d. nuosprendžiu nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į 2000 m. BK 149 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus ir 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Veikos pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, 234 straipsnio 1 dalį neperkvalifikuotos. Galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal 1961 m. BK 327¹ straipsnį išteisintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 2 d. nutartimi pakeisti 2003 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismo ir 2003 m. birželio 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai – K. J. padarytos nusikalstamos veikos iš 1961 m. BK perkvalifikuotos į 2000 m. BK 149 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 150 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus ir 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

2. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija kreipėsi į Kauno apygardos teismą teikimu dėl nuteistajam K. J. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas atmestas. Teismas, įvertinęs visas nuteistojo elgesį charakterizuojančias aplinkybes, nurodė, kad šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, jog sutrumpinus nuteistajam jam paskirtos bausmės laiką būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Skundžiamoje nutartyje pažymima, kad šios išvados neleidžia daryti ir netolygi K. J. emocinė būsena, savikritiškumo stoka, elgesys bausmės atlikimo metu ir nuteistojo socialinė atskirtis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Nuteistasis K. J. skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir pakeisti ją terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nurodo, kad nebūdamas teisininku nesuprato, ką reiškia nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka. Bendravo su advokatu ir tikėjosi, kad galės pasisakyti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo apygardos teisme nagrinėjimo metu.

4. Skunde nuteistasis akcentuoja prieš teikimo nagrinėjimą, t. y. 2021 m. spalio 22 d., spaudoje pasirodžiusį straipsnį, kuriame K. J. yra apibūdinamas itin neigiamai ir įžeidžiančiai. Pasak nuteistojo, šis straipsnis yra grindžiamas vien išgalvotais, niekuo nepagrįstais argumentais ir skirtas tam, kad būtų suformuota neigiama teismo nuomonė apie jį prieš klausimo dėl K. J. paskirtos bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme svarstymą.

5. K. J. teigimu, jis rūpinasi savo dvasiniu ugdymu, keičiasi savo vidumi, pakeitė savo elgesį, viską apgalvojo ir padarė tinkamas išvadas. Nuteistasis nurodo, kad daug laiko skiria maldoms. Siekia būti doru, sąžinės žmogumi ir atmesti blogį, atsikratyti, nugalėti jį savyje. Yra taktiškas ir mandagus, niekada nevartoja keiksmažodžių ir necenzūrinių žodžių. Šiuo metu, pataisos įstaigos administracijai leidus, įsigijo armoniką, siekia atkurti turėtus įgūdžius ir taip prisidėti prie saviugdos. K. J. pasižada, kad daugiau niekada nenusikals, nenusižengs įstatymo reikalavimams. Anot nuteistojo, jis pripažįsta savo kaltę, labai gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų ir nukentėjusiesiems sukelto skausmo, jų atsiprašo.

6. Skunde taip pat aprašomos aplinkybės, susijusios su kito bausmę atliekančio asmens A. B. mirtimi, akcentuojant, kad visos nuteistajam paskirtos nuobaudos buvo skirtos dėl to, kad jis tapo neteisėtų įkalinimo įstaigos darbuotojų veiksmų, sukėlusių minėto asmens mirtį, liudytoju.

7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

8. Nuteistojo K. J. skundas atmetamas.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

9. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo K. J. asmens bylą ir pateikto skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad yra pagrindas K. J. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, tiek tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, nes tai ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Bylos duomenimis, nuteistasis K. J. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų – atliko kiek daugiau nei dvidešimt metų jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka, būtina įvertinti ir kitas pirmiau paminėtas aplinkybes. Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad K. J. nusikalstamo elgesio rizika, įvertinus ją pagal OASys metodiką, nuo pirminio vertinimo sumažėjo 4 balais (nuo 86 balų iki 82 balų) ir šiuo metu yra vidutinė; kad nuteistasis jau ilgą laiką nepadarė nustatytos vidaus tvarkos pažeidimų ir neturi galiojančių nuobaudų, du kartus buvo skatintas, vieną kartą apdovanotas padėka; bendraudamas su pataisos įstaigos administracijos darbuotojais yra mandagus ir taktiškas; yra atlyginęs civilinius ieškinius; dalyvauja pozityvaus užimtumo programose; 2021 m. rugpjūčio 13 d. sudarė Profesinio mokymo sutartį su Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla dėl profesinio mokymo pagal Dailidės modulinę profesinio mokymo programą; turi pastovias pajamas (gauna senatvės pensiją); reguliariai lankosi pas dvasininkus, atvykstančius į įkalinimo įstaigą; neturi problemų dėl alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Visos šios aplinkybės, kurias įvertino ir apygardos teismas, patvirtina, kad nuteistasis, ypač pastaruoju metu, stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme.

12. Kita vertus, iš nuteistojo K. J. asmens bylos matyti, kad jo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas. Pastarasis net penkiolika kartų pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, paskutinį kartą 2013 m. gruodžio 4 d. Drausminės nuobaudos nuteistajam buvo skirtos už keturiolika nustatytos vidaus tvarkos ir režimo pažeidimų. Be to, K. J. buvo įtrauktas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą, iš kurios buvo išbrauktas tik 2020 m. liepos 28 d. Pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir šios pareigos netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas ar sumenkinama padarytų pažeidimų reikšmė remiantis tokiomis nuteistojo skunde nurodytomis niekuo nepagrįstomis aplinkybėmis, kaip įkalinimo įstaigos pareigūnų siekis atkeršyti nuteistajam dėl jo rašytų įvairaus pobūdžio dokumentų, susijusių su kito asmens mirtimi įkalinimo įstaigoje. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad šis klausimas nuteistojo iniciatyva buvo ne kartą svarstytas kompetentingų institucijų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad K. J. nurodomi įvykiai (kito asmens mirtis) yra susiję su 2007 m. – 2008 m., o nuteistasis drausminėmis nuobaudomis buvo baustas tiek prieš, tiek po šio laikotarpio. Antai iki 2007 m. K. J. buvo skirtos net penkios griežtos drausminės nuobaudos – tris kartus jis buvo uždarytas dešimčiai parų į baudos izoliatorių ir du kartus jam buvo pareikšti papeikimai, o paskutinį kartą K. J. pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarką 2013 m. gruodžio mėnesį. Taigi nuteistasis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir praėjus daugiau kaip dvylikai metų nuo jam paskirtos bausmės atlikimo pradžios. Pažymėtina, kad per daugiau nei 20 bausmės atlikimo metų K. J. buvo paskatintas tik du kartus 2021 m., vieną kartą 2018 m. jam buvo pareikšta padėka.

13. Nors skunde K. J. nurodo, kad pripažįsta savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų ir labai gailisi, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad nuteistasis visgi giliau nevertina atliktų veiksmų nusikalstamų priežasčių ir pasekmių. Tokią išvadą patvirtina nuteistojo asmens bylos duomenys, kuriais nustatyta, kad tiek jam paskirtos bausmės atlikimo pradžioje, tiek ir pastaruoju metu (2020 m., 2021 m.), atliekant vertinimus, K. J. savo kaltės nepripažino, buvo charakterizuojamas patenkinamai. 2021 m. vasario 11 d. išvadoje dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus Resocializacijos skyriaus vyresnioji psichologė nurodė, kad pokalbio metu nuteistasis siekia sudaryti teigiamą, sau palankų įspūdį. Aptariamame rašte taip pat pažymima, kad nuteistasis dažnai išgyvena nuotaikų svyravimus, patiria nerimo ir įtampos jausmus, jo socialiniai įgūdžiai silpni, bendravimas su kitais paviršutiniškas. Psichologė stebėjo akivaizdžius nuteistojo asmens bruožus, trukdančius jo resocializacijai mažiau struktūruotoje aplinkoje. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2021 m. buvo tris kartus atsisakyta perkelti nuteistąjį iš kalėjimo režimo į pataisos namų režimą. Atsisakydama tenkinti šiuos K. J. prašymus, pataisos namų administracija nurodė, kad nuteistasis yra konfliktiška asmenybė, bausmės atlikimo metu ne visada elgėsi tinkamai. Kartu buvo akcentuota, kad pats nuteistasis teigė negalėsiantis gyventi bendrabučio tipo patalpose su kitais nuteistaisiais dėl galimų konfliktų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad tenkinus jo prašymą, K. J. norėjo likti gyventi tose pačiose patalpose, kuriose gyvena šiuo metu.

14. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos taip pat matyti, kad 2021 m. birželio 29 d. atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 82 balai. Pažymėtina, kad tokia pati nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir atlikus K. J. vertinimą 2020 m. Taigi per pastaruosius metus šis rodiklis visiškai nepakito. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad didelę nusikalstamo elgesio rizikos dalį (47 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę savo pastangomis sumažinti, tačiau, remiantis pirmiau nurodytais duomenimis, darytina pagrįsta išvada, kad K. J. šioje srityje dedamos pastangos yra nepakankamos. Jo pakartotino nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė, bet savo reikšme yra artimesnė aukštos pakartotino nusikalstamumo rizikos rodikliui (vidutinė rizika nuo 41 iki 99 balų; aukšta – nuo 100 iki 168 balų).

15. Teisėjų kolegija neabejotinai teigiamai vertina nuteistojo K. J. pastaruoju metu dedamas pastangas keičiant savo mąstymą ir netinkamą elgesį – 2021 m. nuteistasis buvo du kartus paskatintas; sudarė profesinio mokymo sutartį; reguliariai bendrauja su dvasininkais, tačiau pirmiau aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad K. J. jau tikrai yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotiniai priimtinų elgesio normų, gyveni visuomenėje, nestruktūrizuotoje aplinkoje, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam K. J. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

16. Skundžiama nutartis priimta įvertinus visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją dėl nuteistojo skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Nors K. J. pažymi, kad tokiam apygardos teismo sprendimui turėjo įtakos žiniasklaidoje pasirodę neigiamai jį charakterizuojantys duomenys, tokiam teiginiui negalima pritarti. Kaip jau buvo minėta, nagrinėdamas įkalinimo įstaigos administracijos teikimą, apygardos teismas išsamiai išnagrinėjo K. J. asmens bylą, įvertino nuteistojo elgesį visos jam paskirtos bausmės atlikimo metu ir priėmė teisingą bei motyvuotą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, abejoti teismo nešališkumu vien dėl K. J. nurodomos žiniasklaidoje pasirodžiusios publikacijos nėra pagrindo. Juo labiau, kad skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino nuteistojo skundą išnagrinėjusi aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

17. K. J. skunde taip pat teigia, kad dėl teisinių žinių stokos nesuprato, ką reiškia bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, dėl to negalėjo pasisakyti apygardos teisme įkalinimo įstaigos administracijos teikimo nagrinėjimo metu. Šie nuteistojo skundo argumentai irgi yra nepagrįsti. Skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenimis nustatyta, kad pirmiau nurodytas teikimas apygardos teismo buvo išnagrinėtas žodinio, o ne rašytinio proceso tvarka. Apie tai nuteistajam ne kartą buvo pranešta išsiunčiant atitinkamo turinio pranešimus, kuriuos K. J. gavo laiku. Apie tai, kad norėtų jog jo klausimas būtų sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, K. J. užsiminė pats savo 2021 m. birželio 30 d. apygardos teismui adresuotame prašyme, tačiau nepaisant to, vadovaujantis BPK 360¹ straipsnio nuostatomis, buvo surengtas teismo posėdis, kuriame dalyvavo nuteistojo prašymu jam paskirtas gynėjas A. Danielius. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įkalinimo įstaigos teikimas apygardos teisme buvo gautas 2021 m. rugpjūčio 3 d., o išnagrinėtas tik 2021 m. spalio 28 d. Dėl pateisinamų priežasčių teikimo nagrinėjimas kelis kartus buvo atidėtas, kaskart siunčiant tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui pranešimus, kuriuose buvo pažymima, kad gautas įkalinimo įstaigos administracijos teikimas bus nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tačiau iki teismo posėdžio, vykusio 2021 m. spalio 27 d., pradžios jokių prašymų dėl nuteistojo dalyvavimo bylos nagrinėjime nei iš K. J., nei iš jo gynėjo, su kuriuo paties nuteistojo teigimu jis ne kartą bendravo, nebuvo gauta. Vadovaujantis BPK 360¹ straipsnio 1 dalimi, dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas, nukentėjusysis arba jo atstovas, tačiau šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo klausimo nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tinkamai pranešęs apie įkalinimo įstaigos administracijos teikimo nagrinėjimo laiką ir datą bei negavęs jokių su nuteistojo dalyvavimu susijusių prašymų, o vėliau išnagrinėjęs minėtą teikimą nedalyvaujant pačiam nuteistajam, bet dalyvaujant jo prašymu paskirtam gynėjui, apygardos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.