Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2016-07-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-483-1024/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-26
Bylos Nr.
A2.6.-483-1024/2016
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00372-2016-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Juodviršytė
Pažeidėjas
J. N.
Advokatai
Mindaugas Martinaitis
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-483-1024/2016
Proceso Nr. 4-33-3-00372-2016-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.2.; 2.7.4.; 2.14.3.
ROIK:16059301099PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. liepos 26 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Juodviršytė,sekretoriaujant Zinai Pranskietienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. N., jos atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Plungės r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N., 2016 m. birželio 30 d., 21⁰⁷ val., Plungės m., J. T. Vaižganto g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavusi automobiliu Opel Meriva, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į automobilių stovėjimo aikštelę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pastačiusi automobilį pasitraukė nuo jo nepasirūpinusi, kad ji savaime nepradėtų riedėti, dėl ko automobilis pradėjęs riedėti apgadino kitą aikštelėje stovėjusį automobilį Opel Vectra. Grįžusi prie automobilio pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis I. G..

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. N. nurodė, kad padarytą pažeidimą pripažįsta ir labai gailisi. Paaiškino, kad tą vakarą atvažiavo į parduotuvę ir pasistatė mašiną parduotuvės stovėjimo aikštelės pakraštyje, užtraukė rankinį, užrakino automobilį ir nuėjo į prekybos centrą. Grįžusi iš parduotuvės žiūri, kad nebėra jos automobilio. Dėl to labai susijaudino ir išsigando. Tuomet pamatė, kad jos automobilis yra pariedėjęs iš vietos prie kito automobilio. Priėjusi ji apžiūrėjo, kad jos automobilis nėra prisilietęs prie kito automobilio, jokių įbrėžimų nepamatė, todėl išvažiavo namo. Kita dieną jai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad ji padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Pirmadienį ji savo automobilį nuvežė pas meistrą, kuris pasakė, kad trūkęs rankinio stabdžio trosas. Per policijos pareigūnus ji susirado moterį, kurios automobilį apgadino, jos nuoširdžiai atsiprašė, sumokėjo 300 Eur dydžio žalą, jai ta moteris atleido ir jos draugiškai išsiskyrė. Taip pat nurodė, kad yra pensinio amžiaus, yra ligota, su vyru, kurio sveikata taip pat yra labai prasta, gyvena vienkiemyje, turi ekologinį ūkį ir jai labai reikalingas automobilis važinėjimui pas gydytojus, į ligoninę lankyti vyro, į kitas įstaigas, tvarkyti ūkio reikalų, viešasis transportas prie jų vienkiemio stoja retai, tik anksti ryte ir vakare. Prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios J. N. prisipažinimo, pažeidimų padarymą patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių fotolentelės bei eismo įvykio vietos schemos; liudytojos L. G. paaiškinimas; policijos pareigūno V. M. tarnybinis pranešimas.

Kelių eismo taisyklių 147 punkte nurodyta, kad vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad J. N. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

J. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1,2 punktai, 32 straipsnis).

Skirdamas nuobaudas J. N. teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, laipsnį, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jos asmenybę, kad anksčiau administracine tvarka nebausta.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkioliktos iki trisdešimt parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje administracinėje byloje Nr. 2AT-42-2013 yra nurodęs, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Taigi parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Iš teismo posėdžio teismui pateiktų dokumentų matyti, kad J. N. yra ūkininkė, jau 16 metų verčiasi žemės ūkio veikla iš kurių 7 metus valdo ekologinį ūkį. Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad įvertinus J. N. ūkyje vykdomų darbų specifiką, ekologinį ūkininkavimo būdą, kada laiku būtina užtikrinti produkcijos realizavimą, tinkamą darbų organizavimą, jai būtinas vairuotojo pažymėjimas (b.l. 35). Plungės rajono savivaldybės administracijos Nausodžio seniūnijos seniūno J. N. charakterizuojama teigimai, kaip atsakingas, darbštus, nekonfliktiškas asmuo, pareiginga seniūnijos ūkininkė (b.l. 36). Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad J. N. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, jai mokama senatvės ir invalidumo pensijos (b.l. 39-40, 32-33). J. N. yra susituokusi su K. N., kuriam taip pat nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, jis yra užsiregistravęs darbo biržoje (b.l. 41-44). Nors byloje pateiktas techninės apžiūros rezultatų kortelė patvirtina, kad J. N. automobilis yra techniškai tvarkingas, tačiau po eismo įvykio J. N. nuvykus į automobilių servisą, buvo nustatyta, kad yra trūkęs mašinos rankinio stabdžio trosas. Gedimas buvo pašalintas (b.l. 31). Byloje taip pat yra pateiktas L. G. – asmens, kurio automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu, pakvitavimas, kuriuo ji patvirtina, kad jai padaryta žala autoįvykio metu, kurio buvo apgadintos priekinės vairuotojo durelės, yra atlyginta 300 Eur. Vairuotoja J. N. jos atsiprašė ir ji jai pretenzijų neturi. Prašo neatimti jai vairuotojo pažymėjimo, kadangi žala padaryta netyčiniais veiksmais (b.l. 45).

Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. N. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas L. G. priklausančio automobilio priekinės vairuotojo durelės, padaryta žala atlyginta, ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų kelių eismo pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimą, pasitraukdama iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jos padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, geranoriškai bendradarbiavo tiek su policija, tiek su asmeniu, kuriam padaryta žala, jį susirado, atlygino padarytą žalą, pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių. Pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (ATPK 31 straipsnio 1,2 punktai), yra nebausta administracine tvarka, pažeidimą padarė primą kartą, jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, J. N. turi rimtų sveikatos sutrikimų, jai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, yra ekologinio ūkio ūkininkė, todėl jai būtina nuolat naudotis transporto priemone.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad J. N. pagal ATPK130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda ir teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, J. N. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą J. N. dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

J. N. padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, todėl vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galutinai skiriama bauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. N. pripažinti kalta:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti jai administracinę nuobaudą - 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę subendrintą nuobaudą J. N. paskirti – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 straipsnio 3 dalis).

Teisėja (parašas) Ieva Juodviršytė