- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-1038-173/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- R. V., E. V., A. M.
- Trečiasis asmuo
- R. B., Kauno
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 119.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal A. M. ieškinį atsakovams R. V., E. V., A. M. (tretieji asmenys R. B., Kauno 4-ojo notarų biuro notarė Jurgita Valaitienė) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. M. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2008 m. birželio 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo. Minima sutartimi atsakovai R. V. ir E. V. įsipareigojo perduoti 275 vardines 100 Lt nominalios vertės UAB „Antrinis perdirbimas“ akcijas atsakovui A. M. ir ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o A. M. įsipareigojo priimti akcijas ir sumokėti už jas 200000 Lt. Kadangi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nėra įvykdyta, o ieškiniu neprašoma taikyti restitucijos, ginčas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, yra neturtinio pobūdžio, todėl už jį sumokėta 131 Lt žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. nutartimi, laikydamas, jog pareikštieji reikalavimai yra turtinio pobūdžio, įpareigojo A. M. iki š.m. vasario 11 d. sumokėti 5870 Lt žyminį mokestį. Ieškovei trūkumų neištaisius, Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 18 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, ieškiniu buvo pareikštas ir priimtas nagrinėti tik vienas reikalavimas - pripažinti 2008 m. birželio 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Sprendžiant, kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas paduodant ieškinį, svarbu nustatyti, ar pareikštas reikalavimas yra turtinio, ar neturtinio pobūdžio. Ieškiniai dėl teisių pripažinimo, jeigu neprašoma išreikalauti turto ar priteisti pinigų, pripažintini neturtiniais ieškiniais ir apmokestinami fiksuoto dydžio žyminio mokesčiu, nurodytu CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. birželio 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nėra įvykdyta (A. M. nesumokėjo 200000 Lt kainos, ir nuosavybės teisė į akcijas A. M. ir A. M. neperėjo, restitucija negali būti taikoma. Dėl to, akivaizdu, jog pareikštas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, neprašant taikyti restitucijos, yra neturtinio pobūdžio, už kurį ieškovė žyminį mokestį sumokėjo.
Sprendžiant klausimą dėl pareikšto reikalavimo pobūdžio, reikalinga tinkamai įvertinti reikalavimo pagrindą ir dalyką bei nustatyti, kokios teisinės pasekmės atsiras jo patenkinimo ar atmetimo atveju. Ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nevykdomi priverstine tvarka. Negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo, pavyzdžiui, ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, siekiama konstatuoti teisių ar pareigų arba teisinio santykio nebuvimą. Reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu, kai restitucija pareikšto reikalavimo atžvilgiu negalima (tiek patenkinus, tiek atmetus tokį reikalavimą ieškovė nepraturtėtų), yra neturtinio pobūdžio reikalavimas. Ieškinyje buvo taip pat nurodyta, kad Kauno apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-418-555/2009, kurioje tretysis asmuo R. B. reikalauja priteisti iš A. M. ir apeliantės 200000 litų skolos 2008 m. birželio 19 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties bei reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Todėl, jeigu ieškovė už ginčijamo fakto nagrinėjimą šioje byloje turėtų sumokėti žyminį mokestį kaip už turtinį reikalavimą, ieškinio atmetimo atveju, ji patirtų dvigubus nuostolius: prarastų šioje byloje sumokėtą proporcinį žyminį mokestį valstybei bei turėtų grąžinti R. B. jos sumokėtą proporcinį žyminį mokestį už kitoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. l d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio - įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas 100 Lt žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.). Tam, kad išspręsti klausimą, koks žyminis mokestis mokėtinas už pareikštą procesinį dokumentą, teismas turi įvertinti pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką, procesinį tikslą, kokios teisinės pasekmės atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas. Jeigu turtinis reikalavimas pagal CPK 85 straipsnio taisykles negali būti įvertintas pinigais, jis laikomas turtiniu neįkainotinu ginču ir toks ieškinys apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką dažniausiai turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria apskaičiuojamus turtinius padarinius.
Nagrinėjamu atveju pateiktu ieškiniu yra prašoma pripažinti negaliojančia 200000 Lt vertės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu kitoje civilinėje byloje, iš ieškovės ir jos sutuoktinio yra prašoma minėtą sumą priteisti. Dėl to, negalima sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad tuo atveju, jeigu prašoma pripažinti sandorį negaliojančiu, o sandoris neįvykdytas ir neprašoma išreikalauti turto iš svetimo valdymo, t.y. taikyti restituciją, toks reikalavimas yra neturtinis. Patenkinus ieškinį, išnyktų ieškovės ir jos sutuoktinio turtinė pareiga grąžinti skolą trečiajam asmeniui už akcijas, todėl teiginiai, kad nagrinėjamu atveju, priėmus sprendimą, nė viena šalis negaus turtinės naudos ar nepraras teisių į ją, nepagrįsti.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 200000 Lt vertės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra turtinio pobūdžio, todėl už jo nagrinėjimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo sumokėti proporcinį žyminį mokestį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.