Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 06 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui E. K., dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

VTAS išvadoje nurodoma, kad atsižvelgiant į nepilnamečio nuomonę ir interesus, jo gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, o iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas, kurio dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jo visapusiškam vystimuisi bei atitiktų jo tėvų turtinei padėčiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, ieškovė prašė teismo nutraukti santuoką su atsakovu E. K. dėl sutuoktinio kaltės, palikti ieškovei santuokinę pavardę K., nustatyti nepilnamečio sūnaus J. K., gim., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo 700 Lt dydžio per mėnesį sūnaus išlaikymui, 25 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą, 7 750 Lt būsimoms nepilnamečio sūnaus gydymo išlaidoms padengti (1t., b.l.150), padalinti sutuoktinių turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini) priteisiant ¼ buto atsakovui ir ¾ buto ieškovei natūra, įpareigojant ieškovę sumokėti 53 250 Lt kompensaciją už jam tenkančią ¼ šio buto dalį atidedant kompensacijos sumokėjimą 180 dienų, priteisti iš atsakovo 51 600 Lt neturtinei žalai atlyginti, ir bylinėjimosi išlaidas (1t.,b.l.143-150). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašo atsakovui priteisti už jam tenkančią 1/3 buto dalį kompensaciją pinigais.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas santuokos metu žiauriai elgėsi su ieškove, vaikais, buvo neištikimas, nesirūpino šeima ir nepadėjo materialiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2006-03-06 bei 2007-10-31 kreipėsi į Vilniaus m. VPK 6 PK VP Fabijoniškių PN, dėl netinkamo sutuoktinio elgesio, grasinimų, sūnaus stumdymo. VPK 6 PK VP Fabijoniškių PN 2006-03-10 bei 2007-11-06 Nutarimuose dėl ieškovės pareiškimų nustatyta, kad konfliktai šeimoje vyko tuomet kai atsakovas grįždavo į namus neblaivus. Atsakovas grąsindavo ieškovei bei vaikams, kad susidoros, stumdydavo. 2007-11-06 nutarime konstatuota, kad atsakovas pripažino, jog 2007-10-26 konflikto metu, nesusivaldęs trenkė sutuoktinei (b.l.16-19). Bylos nagrinėjimo metu šalių vaikai nurodė, kad nesantaika šeimoje buvo dėl atsakovo nuolatinių išgėrinėjimų. Atsakovas šeima nesirūpino, neišlaikė, vaikus auklėdavo tuomet, kai būdavo išgėręs. Liudytoju apklaustas sūnus D. K. nurodė, kad tokio auklėjimo metu tėvas trenkė jo galvą į stalą. Kito auklėjimo metu atsakovas sūnui spyrė (b.l.180-181). Santykiai su tėvu yra nutrūkę, sūnus nurodo, jog nebenorėtų daugiau tėvo matyti namuose. Sūnus J. nurodo, kad paramos iš tėvo nesulaukė, tėvas pamiršo net jo gimtadienį. 2005 metais sūnus J. su tėvu atostogavo Palangoje, kartu atostogavo ir svetima moteris. 2007 metų atostogų metu Palangoje, su tėvu atostogavo jau kita tėvo moteris. Ieškovės sesuo D. Z. nurodė, kad ieškovei ir atsakovui susituokus, jie gyveno viename bute. Pradžioje santuokoje gyveno darniai, tačiau praėjus 5 metams, atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, vaikus auklėdavo mušdamas juos (b.l.179), šeima nesirūpino. Uždirbtus pinigus išleisdavo alkoholiui ir savo reikmėms. Tarp tėvo ir vaikų jokių santykių nėra, nes vaikai tėvo bijo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino, kad ieškovės sesuo ir atsakovas Gariūnų turgavietėje dirbo kartu. Atsakovo atlyginimo dalį sesuo atiduodavo ieškovei, kad atsakovas neišleistų visų pinigų savo reikmėms ir alkoholiui. Atsakovas prieštaravo, tokiam atlyginimo mokėjimui, todėl atsisakė toliau ieškovės seseriai padėti darbe.

LR CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. LR CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 str., privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. LR CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl šiais atvejais ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija.

Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, VPK 6 PK VP Fabijoniškių PN nutarimų, bei liudytojų parodymų matyti, kad atsakovas girtavo, smurtavo, šeima nesirūpino, atostogaudavo su kitomis moterimis, t.y., atsakovas žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais, sutuoktinei buvo nelojalus ir neištikimas, o tai reiškia, kad pagal LR CK 3.60 str. atsakovo kaltė preziumuojama. Ieškovės, sutuoktinių vaikų, bei liudytojos D. Z. parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, todėl nėra pagrindo šiais parodymais netikėti. VPK 6 PK VP Fabijoniškių PN nutarimai taip pat patvirtina, kad šeimoje vyksta konfliktai, ir atsakovas smurtauja. Taigi byloje yra įrodyta atsakovo kaltės prezumpcija. Tuo tarpu byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų ar liudytojų parodymų, dėl ieškovės kaltės, t.y., kad ieškovė nesirūpino šeima ir vaikais, smurtavo, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, buvo sutuoktiniui nelojali ar neištikima. Liudytojų V. M. ir A. T. parodymai, kad šalių bute, virtuvėje matė šviesiaplaukį vyrą nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovė sutuoktiniui buvo neištikima ar pažeidė LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. numatytas sutuoktinės pareigas. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktinė viena rūpinosi vaikų auklėjimu, lavinimu, sveikata, išlaikymu. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad atsakovas už buto komunalines paslaugas apmokėdavo tik ¼ dalį, t.y., tik išlaidas susijusias su savo reikmėms. Taigi atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Esant nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms ir nurodytiems materialinės teisės normų aiškinimams, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Įstatyme įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (LR CK 3.70 str. 2 d.). Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 51 600 Lt dydžio neturtinę žalą. Neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, sudaro sutuoktinio dvasiniai išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas dėl neteisėtų ar amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė ar panašiai (LR CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas šį klausimą privalo vadovautis LR CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nagrinėjamu atveju atsakovas nevykdė įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų: visapusiškai nesirūpino vaikais ir visa šeima, nereguliariai teikė išlaikymą šeimai ir vaikams, nesirūpino vaikų auklėjimu ir priežiūra, bendravo su kitomis moterimis (vaikų akivaizdoje ir neslėpdamas nuo jų), palikdamas visas sutuoktinio pareigas ieškovei bei žiauriai elgėsi su visais šeimos nariais. Kolegija pripažįsta, kad dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė patyrė fizinį ir emocinį skausmą, kuris įvertintinas 8 000 Lt, t.y., nuo 2000 m. iki 2008 m., t.y., ieškinio pareiškimo dienos po 1 000 Lt už kiekvienus metus. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, santuokos trukmę, atsakovo kaltę, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, 8 000 Lt neturtinė žala yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus išgyvenimus šeimoje.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo.

LR CK 3.192 str. numatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo sūnaus J. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Ieškovė prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priteisti sūnaus išlaikymui po 700 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei nuo 2008-03-03 iki 2008-12-31 per mėnesį buvo mokamas 310,40 Lt atlyginimas (b.l.52,107). Atsakovui nuo 2008-05-01 iki 2008-12-31 - 1495 Lt atlyginimas per mėnesį (b.l.80,108). Pirmos instancijos teismas priteisė iš atsakovo 500 Lt išlaikymą per mėnesį periodinėmis išmokomis. Pagal LR CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Taigi viso per mėnesį vaiko išlaikymui priteista 1 000 Lt iš abiejų tėvų. Pagal LR CK 6.461 str. 2 d. vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nagrinėjamu atveju priteista išlaikymo suma sudaro daugiau nei minimali mėnesio alga. Be to, ieškovė prašo priteisti vaiko išlaikymui daugiau nei leidžia abiejų tėvų turtinė padėtis. Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų (LR CK 3.3 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė vaiko poreikių sąrašą, bei išlaidas, kurios gerokai viršija tėvų pajamas, bei galimybes. Pirmos instancijos priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, yra didesnis, nei išmokėjus šį išlaikymų tėvų poreikiams lieka lėšų. Todėl atsižvelgiant į tėvų ir vaikų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, 500 Lt priteista išlaikymo suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo keisti priteistą išlaikymą, ir tenkinti apeliacinį skundą šioje dalyje. Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui.

Kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas teikė pakankamą išlaikymą sūnui, todėl nėra pagrindo iš jo priteisti išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 25 200 Lt

Pagal LR CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau negu už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą.

Byloje nustatyta, kad atsakovo išlaikymas vaikams buvo nereguliarus ir nepakankamas. Kasdienis vaikų išlaikymas, išlaidos drabužiams, maistui, sveikatai, pramogoms, butui buvo perkeltos ieškovei. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad atsakovas mokėjo tik ¼, t.y., jam tenkančią dalį būsto išlaidų. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui už trejus metus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo sūnus 2005 m. ir 2007 m. kartu su atsakovu atostogavo Palangoje. Atsakovas yra dovanojęs sūnui dovanų, prisidėjęs prie mobilaus telefono, ir kompiuterio išlaidų, pirkęs kitų maisto prekių, todėl vadovaujantis teisingumo principu, prašomas priteisti įsiskolinimas yra mažintinas nuo 25 200 Lt iki 7 200 Lt (800 Lt MMA : 2 = 400 Lt iš atsakovo per mėnesį, kadangi atsakovas taip pat turėjo išlaidų sūnaus išlaikymui 400 Lt : 2 = 200 Lt per mėnesį įsiskolinimas x 36 mėn = 7 200 Lt).

Dėl turto padalijimo.

LR CK 3.118 str. nustatyta, kad dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu įsigijo 66.23 kv. m. 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.41). VĮ Registrų centro duomenimis šio turto vertė yra 213 000 Lt (b.l.111), ir šalims priklauso po ½ šio buto dalies. Atsakovo vardu registruotas 1986 m. keleivinis automobilis VW, Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė prašė sutuoktiniams priklausantį 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti jai natūra, įpareigojant atsakovui išmokėti kompensaciją už tenkančią jam 1/3 nekilnojamojo turto dalį, kompensacijos išmokėjimą atidedant 180 dienų.

Pagal LR CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Nagrinėjamu atveju šalių butas yra įsigytas privatizavus butą lengvatinėmis sąlygomis. Butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti jas privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises privatizuoti patalpas, tačiau pasinaudoti valstybės lengvatomis viena šeima galėjo tik vieną kartą. Butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių, butai buvo parduodami šeimoms bendram naudojimui, todėl nustačius, kad butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, toks butas neabejotinai pripažintinas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju butas buvo privatizuotas lengvatinėmis sąlygomis, ir yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pirmos instancijos teismas konstatuodamas, kad šalys dar 1992 m. jį įsigyjant pasidalijo, neatsižvelgė į nuosavybės teisių atsiradimo pagrindą, todėl nepagrįstai konstatavo, jog butas šalių jau yra padalintas, ir prikluso po ½ asmeninės nuosavybės teise.

Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas taikomas ir kai dalijamas bendras sutuoktinių turtas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (LR CK 3.123 str. 1 d.). Šioje teisės normoje pateikiamų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu taip galima padalyti, arba natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (LR CK 3.127 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su sutuoktinių bendro turto padalijimu (dėl bendro turto dalių, padalijimo būdo), taip pat privalo siekti skirtingų interesų pusiausvyros, tačiau taip pat turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, atsižvelgti į konkrečioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Taigi butas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Su ieškove lieka gyventi nepilnametis šalių sūnus, taip pat ir pilnametis, studentas sūnus. Taigi yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tiek ieškovė, tiek šalių vaikai bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimai, išgėręs stengiasi išprovokuoti konfliktus, namuose jaučiama įtampa. Nei ieškovė, nei šalių vaikai nenori su atsakovu gyventi viename bute. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, ieškovės, sutuoktinių vaikų nuomonę, tokiu būdu pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, nes priimtu sprendimu buvo užtikrintos tik atsakovo teisės. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, nepilnamečio vaiko interesus, siekiant išvengti ateityje konfliktų, bei atkurti socialinę taiką, tikslinga butą natūrą priteisti ieškovei įpareigojant ją atsakovui išmokėti jam tenkančios dalies kompensaciją pinigais. Pagal LR CK 3.119 str., dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Vienas iš kriterijų turto rinkos vertei nustatyti yra Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė. Pagal VĮ Registro centro duomenis ginčo buto vertė 213 000 Lt. Šalys šios buto vertės neginčija. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi jų nepilnametis sūnus, sutinka su atsakovui priteistina 1/3 buto dalimi. Todėl ieškovė įpareigotina išmokėti atsakovui 1/3 buto vertės, t.y., 71 000 Lt.

Ieškovė prašo atidėti priteistinos kompensacijos išmokėjimą atsakovui 180 dienų. Kolegija atmeta šį atsakovės prašymą, nes LR CK nenumato, jog kompensacijos išmokėjimas galėtų būti atidėtas net 180 dienų, be to reikėtų svarstyti atsakovo teisę gyventi 180 dienų ieškovei nuosavybės teise priteistame bute. Tiek ieškovė, tiek ieškovės vaikai nurodo, jog atsakovo gyvenimas viename bute kelia grėsmę tiek ieškovei, tiek vaikams, prašo priteisti visą butą natūra, atitinkamai turi būti užtikrintos ir atsakovo teisės gauti priteistiną kompensaciją, už kurią atsakovas galėtų įsigyti ar išsinuomoti gyvenamąjį būstą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys turi ir kito dalinto turto, t.y., 1986 m. keleivinį automobilį VW, Jetta, kuris teismo sprendimu liko nepadalintas. Bylos nagrinėjimo metu šalys išreiškė valią, jog automobilis būtų priteistas atsakovui, taigi nesant dėl šio turto ginčo, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteistina didesnė, bei vertingesnė užgyvento turto dalis, vadovaujantis teisingumo bei sąžiningumo principais, atsakovui nuosavybės teise priteistinas 1986 m. keleivinis automobilis VW, Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmos instancijos teismas iš atsakovo priteisė 7 750 Lt nepilnamečio vaiko būsimų gydymo išlaidų. Rašytiniai įrodymai patvirtina šias išlaidas, atsakovas neprieštaraujamas jam tenkančią dalį šių išlaidų apmokėti, todėl pirmo instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neteisingai padarė išvadą, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atitinkamai nepriteisė ieškovei neturtinės žalos, nepagrįstai nepriteisė nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimo, turtą padalijo neatsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, o dalis turto iš viso liko nepadalinta. Esant šiems pažeidimams yra pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimą pakeisti.

Sutinkamai su LR CPK 93 str. atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės ieškinio reikalavimai - nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti ieškovei santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti būsimas vaiko gydymo išlaidas, butą natūrą, atsakovui kompensaciją už tenkančią atsakovui 1/3 buto dalį tenkintini 100 proc. Ieškovės reikalavimas priteisti po 700 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis tenkintinas 71,42 proc., priteisti išlaikymo įsiskolinimą – tenkintinas 28,57 proc., neturtinę žalą – tenkintinas 15,50 proc., atidėti kompensacijos išmokėjimą 180 d. yra išvestinis reikalavimas, todėl kaip savarankiškas reikalavimas neskaičiuotinas. Taigi ieškinys tenkintinas 79,49 proc., atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro – 500 Lt (1t., b.l.10) žyminis mokestis pirmos instancijos teisme, 11 Lt (1t., b.l.42) VĮ Registrų centro išlaidos, 2 020 Lt atstovavimo išlaidos pirmos instancijos teisme (1t., b.l.127-130,142), 500 Lt (2t., b.l.5) žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme, bei 1 150 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, viso 4 181 Lt. Patenkinus ieškinį 79,49 proc., iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 3 323,47 Lt bylinėjimosi išlaidos pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 000 Lt atstovavimo išlaidos pirmos instancijos teisme (1t.,b.l.131), 12,83 Lt VĮ Registrų centro išlaidos (1t., b.l.164,168), bei 1 000 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, viso 4 012,83 Lt. Atitinkamai atsakovui priteistina 20,51 proc. bylinėjimosi išlaidų, t.y., viso 823,03 Lt.

Pagal LR CPK 96 str., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė pirmos instancijos teismo 2008 m. sausio 23 d. nutartimi atleista nuo dalies – 4 527 Lt žyminio mokesčio, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme (1t., b.l.57), bei nuo dalies – 1 174 Lt žyminio mokesčio, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Sutinkamai su LR CPK 96 str., 79,49 proc. nuo šių sumų išieškoma iš atsakovo į valstybės biudžetą, t.y., 3 598,51 Lt ir 933,21 Lt, viso 4 531,72 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. spalio 06 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir išdėstyti jį taip :

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.3827, tarp ieškovės J. K. a.k (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. K. a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo E. K. kaltės.

Priteisti iš atsakovo E. K. ieškovei J. K. 8 000 Lt neturtinės žalos.

Priteisti iš atsakovo E. K. ieškovei J. K. nepilnamečio sūnaus J. K. gim. (duomenys neskelbtini), 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Priteisti ieškovei J. K. natūra butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš ieškovės J. K. atsakovui E. K. 71 000 Lt kompensaciją už tenkančią jam 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Prašymą atidėti kompensacijos išmokėjimą 180 dienų, atmesti.

Priteisti atsakovui E. K. asmeninės nuosavybės teise 1986 m. keleivinį automobilį VW, Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitas teismo sprendimo dalis, t.y., kad ieškovės pavardė po santuokos nutraukimo paliekama – K., vaiko J. K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui po 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, bei būsimų 7 750 Lt gydymo išlaidų, palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo E. K. ieškovei J. K. 3 323,47 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš ieškovės J. K. atsakovui E. K. 823,03 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovo E. K. į valstybės biudžetą 4 531,72 Lt žyminio mokesčio pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose.