Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1166-485/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-23
Bylos Nr.
1S-1166-485/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1166-485/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų (toliau – Komisija) 2015 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2013-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. subendrintos dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-10-23 nuosprendžiu ir paskirta galutinė 5 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Pagal 2013-11-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 str. 9 d. subendrinta su 2012-10-23 nuosprendžiu galutinė bausmė paskirta 4 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 2 metai 1 mėnuo 17 dienų.

Bausmės pradžia – 2012-07-12, pabaiga – 2017-06-07.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., kadangi nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. K. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, konstatuodamas, kad įvertinus visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad jo gyvenimas pasikeitė teigiama linkme ir jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti iš nuteistojo V. K. skundo turinio, jis nesutinka su apylinkės teismo priimta nutartimi ir komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo. Nurodo, kad raštiškai įsipareigoja nepažeidinėti įstatymų ir laikytis teismo nustatytų įpareigojimų. BVK 157 str. yra numatyta, kokią privalomą bausmės dalį turi būti atlikęs nuteistasis, kad galėtų kreiptis dėl lygtinio paleidimo, tokią bausmės dalį nuteistasis yra atlikęs.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taigi BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Skundžiamoje nutartyje nurodyti išsamūs ir aiškūs motyvai, kurių pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo gyvenimas pasikeitė teigiama linkme ir jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nuteistasis V. K. yra atlikęs privalomą bausmės dalį, dirba, dalyvavo pataisos programose, įgijo siuvėjo specialybę, skatintas 2 kartus, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas bausmė atlikimo metu, drausmine tvarka jis baustas 6 kartus (tame tarpe ir už šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus: opiatų vartojimą ir draudžiamų daiktų turėjimą), teistas 8 kartus, jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė ir toliau darė nusikaltimus. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo nenorą keistis ir laikytis visuomenėje priimtų taisyklių ir elgesio normų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys 77 balai, t.y. vidutinė. Pažymėtina ir tai, kad pataisos namuose yra gauta vykdomųjų raštų dėl teismo priteistų ieškinių nusikaltimais padarytos žalos atlyginimui už 4838,50 Eur, iš kurių padengta tik 49,69 Eur. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to yra pakankamai kriminogeninių veiksnių įtakojančių jo tolimesnį elgesį: ankstesni teistumai, nerūpestingas ir rizikingas elgesys, netinkamas elgesio modelio formavimas.

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo ir Komisijos padarytomis išvadomis, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, paleidus nuteistąjį lygtinai būtų pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atmetė nuteistojo V. K. skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, panaikinimo, ir pagrindo keisti ar naikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį, nuteistojo skunde nurodytais argumentais, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika