Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-307/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-30
Bylos Nr.
1A-10-307/2023
Teisminio proceso Nr.
1-03-4-00041-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Regina Pocienė, Albinas Bielskis
Nuteistasis
J. A. C. A.
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-307/2023Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00041-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.1.14; 1.2.17.1.3; 1.2.23.1.1; (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui,nuteistajam J. A. C. A.,gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei,vertėjai C. G. Krus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. C. A. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. C. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį (2018 m. gegužės 15 d. padaryta nusikalstama veika) areštu keturiasdešimčiai parų;

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) (2018 m. gegužės 15 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2019 m. kovo 9 d. padaryta nusikalstama veika) areštu keturiasdešimčiai parų;

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 9 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už BK 259 straipsnio 1 dalį (2018 m. gegužės 15 d. padaryta nusikalstama veika) ir BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) (2018 m. gegužės 15 d. padaryta nusikalstama veika) paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta treji metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, už BK 259 straipsnio 1 dalį (2019 m. kovo 9 d. padaryta nusikalstama veika) ir BK 199 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 9 d. padaryta nusikalstama veika) paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta treji metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos galutinės subendrintos trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas. Nustatyta, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis – šeši mėnesiai, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies – trejų metų vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8, 10 punktais, pradėjus taikyti likusios neatliktos bausmės dalies – trejų metų vykdymo atidėjimą, J. A. C. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį nustatyta atlikti pataisos įstaigoje ir ją skaičiuoti nuo J. A. C. A. faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Iki bausmės vykdymo pradžios J. A. C. A. palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o nuosprendį pradėjus vykdyti – nuspręsta jį suimti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. A. C. A. pripažintas kaltu ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 10 d. Ispanijos Karalystėje ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai siuntė narkotines medžiagas – 0,8523 g heroino miltelių, kuriuose yra 0,2471 g gryno heroino, šiomis aplinkybėmis: supakavo šias narkotines medžiagas į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), ant siuntos užrašė savo, kaip gavėjo vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą – „J. A. C. A., C/ (duomenys neskelbtini) (Lituania)“ bei nurodė siuntėjo rekvizitus: „C. E. G. c/ P. R. (duomenys neskelbtini) Madrid“, 2018 m. gegužės 10 d. išsiuntė šią siuntą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, o pašto paslaugas teikianti įmonė atgabeno siuntą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kur 2018 m. gegužės 15 d. apie 14 val. 55 min. siuntą patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai narkotines medžiagas surado.

2. J. A. C. A. pripažintas kaltu ir pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) nuteistas už tai, kad jis tais pačiais veiksmais, tokiomis pačiomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje laikotarpiu iki 2018 m. gegužės 15 d. apie 14 val. 55 min. neteisėtai gabeno narkotines medžiagas – 0,8523 g heroino miltelių, kuriuose yra 0,2471 g gryno heroino.

3. J. A. C. A. pripažintas kaltu ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 m. kovo 5 d. Ispanijos Karalystėje ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai siuntė narkotines medžiagas – 0,8472 g heroino miltelių, kuriuose yra 0,3719 g gryno heroino, šiomis aplinkybėmis: supakavo šias narkotines medžiagas į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), ant siuntos užrašė savo kaip gavėjo vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą – „J. A. C. A., C. L. (duomenys neskelbtini) Lithuania“ bei nurodė siuntėjo rekvizitus: „J. M. F. G., c/fermin (duomenys neskelbtini) Madrid Espana“, 2019 m. kovo 5 d. išsiuntė šią siuntą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, o pašto paslaugas teikianti įmonė atgabeno siuntą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, kur 2019 m. kovo 9 d. apie 15 val. 53 min. siuntą patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai narkotines medžiagas surado.

4. J. A. C. A. pripažintas kaltu ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad jis tais pačiais veiksmais, tokiomis pačiomis aplinkybėmis neturėdamas leidimo į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, esantį Rodūnios kelias 9, Vilniuje, laikotarpiu iki 2019 m. kovo 9 d. apie 15 val. 53 min. neteisėtai gabeno narkotines medžiagas – 0,8472 g heroino miltelių, kuriuose yra 0,3719 g gryno heroino.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. A. C. A. ir jo gynėja advokatė Diana Višinskienė prašo:

– atlikti įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXI skyriaus taisykles;

– prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus: L. A. L. ranka rašyto laiško ispanų kalba originalą ir kopiją su vertimu į lietuvių kalbą, bei jos asmens tapatybės kortelės kopiją su vertimu į lietuvių kalbą;

– apklausti L. A. L. ir M. M. G. (pastaba - apeliaciniame skunde nurodoma M.);

– paskirti atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nuteistajam J. A. C. A., pavedant ją atlikti Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos ekspertui K. D.;

– remiantis BPK 257 straipsnio 1 dalimi, nutartimi pranešti prokurorui apie L. A. L. galimai padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos);

– panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nuosprendį ir priimti J. A. C. A. išteisinamąjį nuosprendį.

5.1. Apeliantai nurodo, jog nuteistasis J. A. C. A. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę ir nurodė, kad vokų su juose rastomis narkotinėmis medžiagomis nesiuntė, ant vokų įrašų savo ranka nerašė. Nuteistasis teigė, kad rastas narkotinių medžiagų kiekis yra itin mažas, tokio kiekio narkotinių medžiagų kaina yra mažesnė nei pašto siuntos išlaidos, be to, nuteistasis jau šešerius metus nevartoja narkotinių medžiagų, gydosi priklausomybių gydymo centre, dėl narkotikų žalos apeliantas internete veda paskaitas. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, apeliantų teigimu, nepagrįstai įvertino tik kaip nuteistojo gynybinę versiją.

5.2. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad iki 2021 m. birželio 2 d. skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuteistajam lankantis Ispanijos Karalystėje jo buvusi draugė L. A. L. įteikė jam ranka parašytą laišką, kuriame nurodė, kad būtent ji užpildė ir išsiuntė apeliantui voką su narkotinėmis medžiagomis. Laiške teigiama, kad ji taip pasielgė ne siekdama jam sukelti teisinių problemų, bet norėdama akistatos su jo žmona. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės, apeliantų teigimu, paneigia J. A. C. A. kaltę. Ši informacija nuteistajam tapo žinoma 2021 m. gegužės 25 – 26 d. jam būnant Ispanijoje, tačiau pirmosios instancijos teismui iki nuosprendžio priėmimo dienos jis apie tai nepranešė, kadangi 2021 m. gegužės 28 d. grįžęs į Lietuvą nespėjo išversti dokumentų į lietuvių kalbą. Nuteistojo ir jo gynėjos manymu, ši aplinkybė neužkerta kelio apeliacinės instancijos teismui priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus.

5.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis J. A. C. A. ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vienintelis asmuo, kuris galėjo keršyti apeliantui ir atsiųsti vokus su narkotinėmis medžiagomis yra jo buvęs draugas C. A. C., su kuriuo apeliantas susimušė ir tai galėjo paskatinti buvusį draugą kerštauti. Visas šias aplinkybes dėl draugo keršto nurodė pats apeliantas, tačiau apygardos teismas tokius nuteistojo paaiškinimus atmetė, teigdamas, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apeliantas asmenį, kuris galėjo siųsti vokus su narkotinėmis medžiagomis, nurodė kaip J. L. R. M.. Apeliantų teigimu, nuteistasis dėl ilgą laiką vartoto heroino ir šiuo metu vartojamų opioidinių medikamentų, kurie turi slopinamąjį poveikį, turi atminties sutrikimų, todėl jis galėjo sumaišyti pavardes, skrydžių datas ir kitas aplinkybes. Nors J. A. C. A. apie tai nurodė ir viename iš teisiamųjų posėdžių, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino tik kaip nuteistojo gynybinę versiją.

5.4. Apeliantai teigia, kad apygardos teismas deklaratyviai atmetė gynybos prašymus paskirti J. A. C. A. teismo psichiatrijos ekspertizę, nurodydamas, kad nuteistasis gyvendamas Lietuvoje į psichiatrus nesikreipė, dėl psichinių ar priklausomybės ligų Lietuvoje nėra gydęsis. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad nuteistasis nemoka lietuvių kalbos, gydosi tik Ispanijoje. Be to, aplinkybę, kad nuteistasis turi problemų su atmintimi patvirtina tai, kad dar 2021 m. kovo 16 d. teisiamajame posėdyje jis klaidingai nurodė 2021 m. sausio mėnesio kelionės į Ispanijos Karalystę datas. Taigi, nepaskyrus teismo psichiatrijos ekspertizės, anot apeliantų, nėra galimybės neginčijamai nustatyti, kad apeliantas geba ir gali duoti tikslius ir teisingus parodymus.

5.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2019 m. liepos 9 d. atliktos kratos metu buvo rastas ir paimtas baltos spalvos vokas, adresuotas J. A. C. A.. Apklausos metu apeliantas nurodė, jog šį voką, jo prašymu, siuntė draugė iš Ispanijos Karalystės, o tame voke buvo įvairūs lipdukai. Šias aplinkybes patvirtina ir ant voko galinės pusės nurodytas siuntėjas – M. M. G. bei nurodytas jos adresas. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškintasi aplinkybių dėl šių nuteistojo parodymų ir dėl paties voko, ant kurio buvo užrašyti siuntėjo duomenys, pašto kodas, nebuvo susisiekta su voko siuntėja M. M. G., kreiptasi į Ispanijos Karalystės pašto siuntų tarnybas, siekiant išsiaiškinti, kas konkrečiai šį voką užpildė ir išsiuntė. Apygardos teismas rėmėsi 2019 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gruodžio 12 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nepašalinęs abejonių dėl tikrojo 2019 m. liepos 9 d. kratos metu paimto voko siuntėjo. Apeliantai, vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nurodo, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje byloje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai sekti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Atsižvelgdami į tai, apeliantai prašo apklausti M. M. G., siekiant išsiaiškinti voko, su jame buvusiais lipdukais, siuntimo aplinkybes, taip pat aplinkybes dėl ant voko užrašytų siuntos duomenų.

5.6. Apeliantų teigimu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl L. A. L. raštiško prisipažinimo siuntus voką su narkotinėmis medžiagomis, taip pat jau anksčiau duotus apelianto parodymus dėl M. M. G. siųsto voko, kyla pagrįstos abejonės tiek dėl 2021 m. birželio 2 d. apkaltinamojo nuosprendžio, tiek dėl 2019 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gruodžio 12 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo J. A. C. A. ir jo gynėjos advokatės D. Višinskienės apeliacinis skundas atmetamas.

8. Nuteistasis J. A. C. A. ir jo gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. A. C. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 259 straipsnio 1 dalyje bei BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje. Apeliantai nesutinka su nuosprendį priėmusio teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jo padarytomis išvadomis, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė iš esmės vien specialistų išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o J. A. C. A. parodymus vertino kaip pasirinktą gynybinę versiją. Apeliantai tvirtina, kad pašto siuntas su narkotine medžiaga J. A. C. A. gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje siuntė L. A. L.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo teiginiais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, taip pat ir papildomai byloje surinktus įrodymus, įvertinusi skundžiamo Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nuosprendžio motyvus bei nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą nuteisti J. A. C. A. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 259 straipsnio 1 dalį bei BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį, priešingai nei tvirtina apeliantai, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog visuma duomenų surinktų byloje ir ištirtų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, vieni kitus papildydami sudaro vientisą loginę duomenų grandinę, patvirtinančią, jog būtent J. A. C. A. neteisėtai siuntė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines medžiagas.

9. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis J. A. C. A. kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų kategoriškai neigė, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pats apeliantas, savo parodymams apeliaciniame skunde nepagrįstai suteikia išskirtinę įrodomąją reikšmę. Apeliaciniame skunde bylos įrodymus yra siūloma vertinti atsietai vienas nuo kito, tik apeliantui naudinga linkme. Tačiau toks vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų.

10. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 15 d. Vilniaus teritorinės muitinės pašto poste buvo sulaikyta siunta Nr. (duomenys neskelbtini). Ant voko nurodyta, jog šį laišką J. A. C. A., adresu (duomenys neskelbtini), Jonava iš Ispanijos Karalystės siuntė C. E. G.. Šios siuntos viduje buvo rastas plastiko maišelis su rudos spalvos milteliais. Taip pat šiame voke rasta 13 vnt. 10,5 x 20 cm dydžio baltų juostuotų lapų, ant vieno iš jų ranka ispanų kalba užrašyta „Te quiero maricon“ (t. 1, b. l. 37, 147–154). Atlikus sulaikytoje siuntoje rastų miltelių tyrimą nustatyta, kad tirti pateikti rudos spalvos milteliai yra narkotinės medžiagos - heroino milteliai. Jų masė – 0,8523 g, juose yra 0,2471 g (29,0 proc.) gryno heroino (specialisto išvada Nr. 11-1053 (18), t. 1, b. l. 41–42). Taip pat byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 9 d Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus pašto logistikos centre buvo sulaikyta siunta Nr. (duomenys neskelbtini). Ant voko nurodyta, kad šį laišką J. A. C. A., adresu (duomenys neskelbtini) Jonava, iš Ispanijos Karalystės siuntė J. M. F. G.. Siuntos viduje rastas popierinis lankstinukas su rudos spalvos milteliais (t. 1, b. l. 43, 156–163). Atlikus sulaikytoje siuntoje rastų miltelių tyrimą nustatyta, kad tirti pateiktuose rudos spalvos milteliuose yra narkotinės medžiagos – heroino. Miltelių masė – 0,8472 g, juose yra 0,3719 g gryno heroino (specialisto išvada Nr. 11-467 (19), t. 1, b. l. 47–48).

11. Byloje nustatyta ir tai, kad J. A. C. A. gyvenamojoje vietoje 2019 m. liepos 9 d. atliktos kratos metu rastas ir paimtas tuščias pašto vokas (Lietuvoje gautas 2019 m. liepos 3 d.), ant kurio ranka užrašytas adresatas – J. A. C. A., (duomenys neskelbtini), Jonava, bei siuntėjas - M. M. G. (Madridas, Ispanija) (t. 1, b. l. 85–95; t. 2, b. l. 1–5). 2019 m. liepos 12 d. J. A. C. A. savanoriškai pateikė jam adresuotą tuščią pašto voką siųstą iš Madrido (siuntėjas nenurodytas), Lietuvoje gautą 2018 m. liepos 30 d. (t. 1, b. l. 73–74, 196–200).

12. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. A. C. A. apie esmines bylos aplinkybes davė nevienodus, vienus kitiems prieštaraujančius parodymus. Pirmosios apklausos 2019 m. liepos 9 d. metu J. A. C. A. tvirtino, jog narkotinių medžiagų nevartoja. Būdamas Ispanijoje jokių siuntų į Lietuvą nesiuntė. Nuteistasis nurodė, jog Ispanijoje turėjo draugą J. L. R. M.. Jam (J. L. R. M.) buvo paskolinęs pinigų, kurių šis neatidavė, būdamas Ispanijoje su juo susimušė, todėl tik šis asmuo - J. L. R. M. galėjo jam į Lietuvą atsiųsti pašto siuntą su narkotinėmis medžiagomis. J. L. R. M. žinojo jo adresą Lietuvoje, nes pats jį jam buvo davęs. Taip pat nuteistasis nurodė, jog 2019 m. liepos 9 d. kratos metu paimtas laiškas yra siųstas jo draugės. 2020 m. liepos 22 d. atliktos apklausos metu J. A. C. A. taip pat nurodė, jog jis siuntų su narkotine medžiaga nesiuntė, siuntėjo ir gavėjo rekvizitų ant pašto vokų neužrašė. Nuteistasis parodė, jog siuntose yra itin mažas narkotinės medžiagos kiekis, kurį siųstis iš Ispanijos finansiškai yra nuostolinga. Šios apklausos metu J. A. C. A. jau nurodė, kad pašto siuntas į Lietuvą atsiuntė kitas asmuo – C. A. C., kuris 2018 m. yra viešėjęs pas jį Lietuvoje. Vėliau 2018 m. būdamas Ispanijoje su C. A. C. susimušė ir nuo to laiko jie yra susipykę. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme 2021 m. kovo 30 d. posėdyje nuteistasis aiškino, kad per „Facebook“ jam buvo grasinta, vėliau atsiųstas vokas su narkotine medžiaga, todėl, jo nuomone, tokiu būdu jam yra keršijama. Grasinimų sulaukė po to, kai vienam žmogui paskolinęs 500 Eur ir neatgavęs paskolintų pinigų, šį sumušė. Laišką pasirašė asmuo išgalvotu vardu ir pavarde. Kratos, atliktos 2019 m. liepos 9 d., metu paimtas laiškas buvo atsiųstas tuščias. Ant vokų esantys rašytiniai užrašai tikrai daryti ne jo (J. A. C. A.), tai ne jo raštas. Nuteistasis tvirtino, kad siuntų išsiuntimo iš Ispanijos metu, t. y. 2018 m. gegužės 10 d. bei 2019 m. kovo 5 d. buvo Lietuvoje. Į Ispaniją buvo išvykęs 2018 m. kovo 25 d. – balandžio 4 d., 2019 m. sausio 5 -12 d. Šio teisiamojo posėdžio metu nuteistasis taip pat aiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė asmens, galimai jam siuntusio pašto siuntą su narkotine medžiaga vardą – J. L. R. M.. Asmens tokia pavarde jis apskritai nepažįsta. Siuntas su narkotine medžiaga jam siuntė C. A. C.. Vėliau tos pačios apklausos 2021 m. kovo 30 d. teisiamajame posėdyje metu J. A. C. A. teigė, kad asmenį vardu J. L. R. M. iš tikrųjų pažįsta ir su juo turėjo nesutarimų dėl moterų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas antrą kartą nurodė, jog siuntas su narkotine medžiaga jam siuntė C. A. C.. Šio asmens iš karto neįvardijo, nes iš pradžių pats negalėjo tuo patikėti ir tik vėliau nusprendė, jog tai padarė būtent C. A. C.. Nuteistasis taip pat nurodė, jog pašto voką, kurį siuntė draugė vardu M., jis pareigūnams parodė atliekant kratą (t. 2, b. l. 67–68, 89–90; t. 4, b. l. 58–60).

13. Apeliaciniame skunde ir apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. A. C. A. iškėlė versiją, kad pašto siuntas su narkotine medžiaga jo gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje siuntė dar kitas asmuo – jo pažįstama vardu L. A. L. ir tai esą patvirtina jos pačios rašytinis prisipažinimas. Nuteistasis aiškino, jog L. A. L. pažįsta 15-20 metų. Tai jo buvusio draugo buvusi žmona. L. A. L. praeityje vartojo narkotines medžiagas. Nuteistasis teigė, jog po apkaltinamojo nuosprendžio šioje byloje priėmimo, būdamas Ispanijoje savo broliui ir draugams pasakojo apie savo problemą, t. y., kad jam gresia kalėjimas. Apie tai sužinojo ir L. A. L. ir vėliau jam (J. A. C. A.) paskambino. Taip pat nuteistasis aiškino, jog prieš paskutinį teismo posėdį pirmosios instancijos teisme į mobilųjį telefoną „WhatsApp“ programėlėje gavo L. A. L. žinutę: „labai atsiprašau, noriu tau prisipažinti, kad esu tas žmogus, kuris nusiuntė tau tuos laiškus, nenorėjau tau problemų, <...> norėjau tau atkeršyti“. Nuteistasis nurodė, jog 2018 – 2019 m. grįžęs į Ispaniją susitikdavo su L. A. L., kuri gyvena netoli jo namų. L. A. L. buvo jo (J. A. C. A.) mergina. 2019 m. L. A. L. vaikinas yra viešėjęs pas jį (J. A. C. A.) namuose Lietuvoje. Nuteistasis patikslino, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu nurodė, jog voką su narkotine medžiaga jam atsiuntė J. L. R. M., tuo metu buvo įsitikinęs, kad laišką atsiuntė būtent šis asmuo, nes nežinojo, jog laišką atsiuntė L. A. L.. Ikiteisminio tyrimo apklausiamas antrą kartą nurodė, jog laišką su narkotine medžiaga jam atsiuntė C. A. C., tai buvęs L. A. L. vaikinas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis aiškino, jog laišką su narkotine medžiaga jam atsiuntė L. A. L., nes norėjo, kad nutrūktų jo (J. A. C. A.) ir jo žmonos santykiai. L. A. L. savo adreso Lietuvoje nesakė, tačiau adresą ji žinojo, nes jos buvęs draugas yra viešėjęs pas jį (J. A. C. A.) Lietuvoje, be to, ji savo draugui siuntė pinigus. Taip pat nuteistasis tvirtino, jog gegužės 5 d. negalėjo būti Ispanijoje ir išsiųsti laiško su narkotine medžiaga, nes tuo metu buvo ligoninėje kartu su savo žmona, kuri gimdė (t. 5, b. l. 195–197, t. 7, b. l. 93).

Žemesnės instancijos teismas

14. Iš pirmiau aptartų J. A. C. A. parodymų turinio matyti, kad jo parodymai apie pašto siuntas su narkotine medžiaga jam esą siuntusius asmenis bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes nebuvo vienodi ir nuoseklūs. Nuteistasis apklausų metu įvardijo net tris asmenis, kurie, jo manymu, į jo namus Lietuvoje siuntė pašto siuntas su narkotine medžiaga, ir jie visi tai darė iš keršto. Pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, jog siuntą su narkotine medžiaga jam iš Ispanijos galėjo atsiųsti J. L. R. M., kurį buvo sumušęs, taip pat teigė, jog šiam asmeniui buvo davęs savo adresą Lietuvoje. Vėlesnės apklausos metu nuteistasis aiškino, jog siuntą su narkotine medžiaga galėjo atsiųsti C. A. C., kuris 2018 m. viešėjo pas jį Lietuvoje, o vėliau susipyko. Teisiamajame posėdyje nuteistasis teigė, jog po grasinimų „Facebook“ jam buvo atsiųstas vokas su narkotine medžiaga. Grasinimų sulaukė po to, kai vienam žmogui paskolinęs 500 Eur ir neatgavęs paskolintų pinigų, šį sumušė, tai buvo 2017 m. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. kovo 30 d. teisiamajame posėdyje nuteistasis nurodė, jog asmens pavarde - J. L. R. M. - nepažįsta. Siuntas su narkotine medžiaga jam siuntė C. A. C.. Tačiau vėliau tos pačios apklausos 2021 m. kovo 30 d. teisiamajame posėdyje metu nuteistasis teigė, kad J. L. R. M. pažįsta ir su juo turėjo nesutarimų dėl moterų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nustatydamas J. A. C. A. kaltę neteisėtai siuntus narkotines medžiagas neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius byloje duotus J. A. C. A. parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes baudžiamojoje byloje surinkti duomenys nuteistojo įvykių versijų nepatvirtina. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėja pateikė L. A. L. vardu rašytą laišką, kuriame atsiprašoma už sukeltas problemas, kurias sukėlė vienas laiškas su narkotine medžiaga. Taip pat nurodoma, jog tokiu laišku buvo siekiama tik „<...>„akistatos“ su tavo žmona“ (t. 5, b. l. 23–29). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2022 m. sausio 3 d. buvo gautas apeliacinės instancijos teismui adresuotas L. A. L. laiškas, kuriame nurodoma, kad laiškas, adresuotas J. A. C. A., buvo parašytas jos (L. A. L.) ir jis buvo humoristinio pobūdžio, nesiekiant sukelti nemalonumų (t. 5, b. l. 139–146). Vertinant tokius L. A. L. vardu surašytus laiškus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog juose kalbama tik apie vieną laišką - „<...> dėl vieno laiško, kurį gavai“, „laišką <...> parašiau aš“. Taip pat skirtingai nurodoma ir esą J. A. C. A. siųsto laiško tikslas, vienu atveju nurodoma, kad tai buvo humoristinis motyvas, kitu, jog siekta „<...>„akistatos“ su tavo žmona“. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog laišką su pripažinimu siuntus J. A. C. A. narkotinę medžiagą, L. A. L. jam asmeniškai įteikė, kuomet šis lankėsi Ispanijoje, tačiau apklausiamas apeliacinės instancijos teisme J. A. C. A. jau tvirtino, jog į mobilųjį telefoną „WhatsApp“ programėlėje gavo L. A. L. žinutę: „labai atsiprašau, noriu tau prisipažinti, kad esu tas žmogus, kuris nusiuntė tau tuos laiškus, nenorėjau tau problemų, <...> norėjau tau atkeršyti“. Taigi L. A. L. vardu rašytuose laiškuose nurodytos aplinkybės apie esą jos J. A. C. A. siųstą pašto siuntą yra nevienodos ir prieštaringos, jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo tokiais J. A. C. A. parodymais tikėti.

15. Lietuvos apeliaciniam teismui Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. Urbelis pateikė Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos informaciją apie pašto įstaigas ir jų adresus, t. y., jog pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su narkotine medžiaga išsiųstos iš pašto įstaigų Ispanijoje – Madridas (duomenys neskelbtini) – pašto padalinio adresas (duomenys neskelbtini) ir Madridas (duomenys neskelbtini) – pašto padalinio adresas (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 187). Taip pat prokuroras pateikė pažymą, jog pagal tinklalapio „Google.lt/maps“ duomenis, atstumas tarp pašto įstaigos Madrid (duomenys neskelbtini), Madride, iki nuteistojo J. A. C. A. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Madride, yra 140 metrų (t. 5, b. l. 189), bei pažymą, jog pagal tinklalapio „Google.lt/maps“ duomenis, atstumas tarp pašto įstaigos Madrid (duomenys neskelbtini), Madride, iki nuteistojo J. A. C. A. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Madride, yra 4,1 km (t. 5, b. l. 190). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis patvirtino, jog pašto skyrius gatvėje P. R., Madride, yra šalia jo gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), ir jam ši pašto įstaiga yra žinoma. Gatvė (duomenys neskelbtini), Madride, jam nežinoma. Šios, byloje naujai nustatytos aplinkybės tiesiogiai nuteistojo kaltės kontrabandos būdu išsiuntus narkotines medžiagas iš Ispanijos į Lietuvą nepatvirtina, tačiau jos, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste vertintinos kaip padedančios susiformuoti vidiniam įsitikinimui.

16. Lietuvos apeliacinis teismas siekdamas papildomai ištirti bylos aplinkybes, susijusias su pašto siuntų su narkotine medžiaga, siustų nuteistojo J. A. C. A. gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje, išsiuntimu iš Ispanijos pašto įstaigų, taip pat siekiant patikrinti apeliantų keliamas versijas dėl galimai kitų asmenų nuteistajam jo gyvenamosios vietos adresu siųstų pašto siuntų 2022 m. kovo 14 d. išdavė Europos tyrimo orderį, kuriuo prašė Ispanijos Karalystės įgaliotą instituciją pateikti informaciją apie tai, ar Ispanijos pašto įstaigose nustatoma asmens tapatybė fiziniam asmeniui siunčiant registruotą pašto siuntą (laišką) į kitą Europos Sąjungos valstybę; ar pašto įstaiga reikalauja pašto siuntą siunčiančio asmens pateikti jo asmenybę patvirtinantį asmens dokumentą; jeigu reikalaujama pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ar pašto įstaiga renka informaciją apie pašto siuntų siuntėjus; taip pat buvo prašoma pateikti duomenis apie asmenį (asmenis), išsiuntusius pašto siuntas: išsiuntimo data 2018 m. gegužės 10 d. – siuntėjas C. E. G., c/ (duomenys neskelbtini) Madrid, gavėjas J. A. C. A., C/ (duomenys neskelbtini), Lituania bei 2019 m. kovo 5 d. – siuntėjas J. M. F. G., c/fermin (duomenys neskelbtini) Madrid Espana, gavėjas J. A. C. A., C. L. (duomenys neskelbtini) Lithuania. Taip pat buvo prašoma pateikti informaciją ar pašto įstaigose – pašto padalinio adresas (duomenys neskelbtini), Madridas bei (duomenys neskelbtini), Madridas, asmenys, siunčiantys pašto siuntas, fiksuojami vaizdo įrašymo įrenginiais; jeigu asmenys fiksuojami vaizdo įrašymo įrenginiais, buvo prašoma pateikti vaizdo įrašus, patvirtinančius pašto siuntų – išsiuntimo data 2018 m. gegužės 10 d., siuntėjas C. E. G., c/ (duomenys neskelbtini) Madrid, gavėjas J. A. C. A., C/ (duomenys neskelbtini), Lituania bei 2019 m. kovo 5 d., siuntėjas J. M. F. G., c/fermin (duomenys neskelbtini) Madrid Espana, gavėjas J. A. C. A., C. (duomenys neskelbtini) Lithuania, išsiuntimo faktus, o taip pat užfiksuotus asmenis, išsiuntusius paminėtas siuntas. Lietuvos apeliacinis teismas prašė apklausti liudytojus L. A. L., M. M. G., C. E. G., J. M. F. G. ir C. A. C. (t. 6, b. l. 91–106, 107–127).

17. 2022 m. liepos 14 d. Lietuvos apeliaciniame teisme elektroniniu paštu buvo gautas Ispanijos Karalystės Madrido prokuratūros Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus prokurorės M. E. H. Fernandez pateiktas dokumentas – Madrido provincijos prokuratūros Tarptautinio teisinio bendradarbiavimo skyriaus prokuroro atliktos liudytojos M. M. G. apklausos protokolas. Šiame elektroniniame laiške prokurorė M. E. H. Fernandez nurodė, jog kitų Lietuvos apeliacinio teismo išduotame Europos tyrimo orderyje nurodytų liudytojų buvimo vietos policijos pareigūnams nepavyko nustatyti (t. 6, b. l. 179, 191).

18. 2022 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Ispanijos Karalystės Madrido prokuratūros Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus prokurorės M. E. H. Fernandez pateiktas dokumentas dėl Europos tyrimo orderyje prašomų pateikti vaizdo įrašų, t. y. Ispanijos Pašto Saugos direkcijos Saugos zonos vadovo G. R. J. F. raštas, kuriame nurodoma, jog Madrido pašto poskyrių – C/(duomenys neskelbtini) ir C/(duomenys neskelbtini) saugos sistemose nustatyta automatinė vaizdų pašalinimo procedūra, todėl praėjus 15 dienų vaizdo įrašai automatiškai ištrinami (t. 7, b. l. 5, 10, 22, 48). Analogiški duomenys apie tai, kad pašto skyriai nesaugo CCTV (uždarosios grandinės televizijos kamera) kamerų įrašų, pateikti ir Europolo informacinės sistemos pranešime (t. 6, b. l. 145–146, 147–148).

19. 2022 m. spalio 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautame Madrido prokuratūros Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus prokurorė M. E. H. Fernandez rašte nurodoma, jog Madrido savivaldybės policijai buvo pavesta apklausti liudytojus L. A. L., M. M. G., C. E. G., J. M. F. G. ir C. A. C., bet jų rasti nepavyko, išskyrus M. M. G., kuri 2022 m. liepos 13 d. davė parodymus Madrido prokuratūros prokurorui (t. 7, b. l. 15, 23–34, 38, 40–47). 2022 m. spalio 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat buvo gauti Ispanijos Karalystės Madrido prokuratūros Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus prokurorės M. E. H. Fernandez pateikti dokumentai: Madrido provincijos prokuratūros Tarptautinio teisinio bendradarbiavimo skyriaus prokuroro atliktos liudytojos M. M. G. apklausos protokolas (originalas), Ispanijos Pašto Generalinio ir administracijos tarybos sekretoriato Generalinio vicesekretoriaus J. L. Perez raštas, kuriame nurodoma, jog į Europos Sąjungos šalis pašto siuntas siuntusių fizinių ir juridinių asmenų tapatybė netikrinama, todėl nėra galimybės pateikti duomenis apie asmenis, kurie siuntė pašto siuntas į Lietuvą. Išskyrus piniginius pervedimus, siuntos registruojamos pagal brūkšninį kodą, į kurį neįeina siuntėjo ir gavėjo duomenys. Neregistruotoms (įprastinėms) siuntoms kodas nepriskiriamas ir jokie duomenys neregistruojami, todėl jų neįmanoma atsekti (t. 7, b. l. 16, 39).

20. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas ėmėsi įmanomų priemonių siekdamas išsiaiškinti, ar Ispanijos pašto įstaigose nustatoma asmens tapatybė fiziniam asmeniui siunčiant registruotą pašto siuntą (laišką) į kitą Europos Sąjungos valstybę; ar pašto įstaiga reikalauja pašto siuntą siunčiančio asmens pateikti jo asmenybę patvirtinantį asmens dokumentą; ar pašto įstaigose – pašto padalinio adresas (duomenys neskelbtini), Madridas bei (duomenys neskelbtini), Madridas, asmenys, siunčiantys pašto siuntas, fiksuojami vaizdo įrašymo įrenginiais. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas prašė apklausti liudytojus L. A. L., M. M. G., C. E. G., J. M. F. G. ir C. A. C.. Teisėjų kolegija, įvertinusi Ispanijos Karalystės Madrido prokuratūros Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus prokurorės, vykdant Europos tyrimo orderį pateiktus duomenis, konstatuoja, jog pagal Ispanijos pašto pateiktus duomenis nėra galimybės identifikuoti asmenis, siuntusius pašto siuntas įprastinėmis pašto siuntomis iš Madrido pašto poskyrių – C/(duomenys neskelbtini) ir C/(duomenys neskelbtini), nuteistojo J. A. C. A. gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje. Iš pateiktų duomenų taip pat seka, jog nepavyko apklausti nuteistojo įvardintų asmenų (L. A. L., C. A. C.), kurie jo gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje esą siuntė pašto siuntas su narkotine medžiaga. Nebuvo apklausti ir C. E. G. bei J. M. F. G., t. y. asmenys, kurių duomenys (kaip siuntėjų) nurodyti ant siuntų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Ispanijos Karalystės Madrido prokuratūros Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus prokurorės M. E. H. Fernandez pateiktame Madrido provincijos prokuratūros Tarptautinio teisinio bendradarbiavimo skyriaus prokuroro atliktos liudytojos M. M. G. apklausos protokole nurodyta, kad liudytoja M. M. G. informuota apie teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Apklausos metu liudytoja M. M. G. nurodė, jog su J. A. C. A. susipažino galimai 2019 m. per „Facebook“. Su J. A. C. A. buvo susitikusi tik vieną kartą, galimai tai buvo 2019 m. vasara. Vėliau jis papasakojo, kad turi merginą Lietuvoje ir su ja susituokė, turi vaiką. J. A. C. A. atvykdavo į Madridą aplankyti savo motinos ir šeimos. Kai ji pirmą ir paskutinį kartą susitiko su J. A. C. A., nuvyko į jo namus ir susipažino su jo šeima. J. A. C. A. adreso Lietuvoje nežino, tačiau vieną kartą J. A. C. A. prašė, kad ji jam į Lietuvą atsiųstų lipdukus su Ispanijos vėliava, kuriuos norėjo užsiklijuoti ant automobilio. Juos (vėliavos lipdukus) nusiuntė duotu adresu, bet adreso neišsaugojo. Laišką J. A. C. A. siuntė tik šį vieną kartą. Lipdukus su Ispanijos vėliava siuntė iš pašto skyriaus, kuris yra netoli jos darbo – C. C. gatvėje, Madride. Liudytoja nurodė, kad ant laiško, kurį siuntė J. A. C. A. užrašė siuntėjo ir gavėjo duomenis. Pašto skyriuje, prieš išsiunčiant laišką, jos niekas neprašė parodyti asmens tapatybės dokumentą. Pašto skyrius pašto siuntą užregistravo kaip paprastą laišką (t. 6, b. l. 181–189, 193–200; t. 7, b. l. 17–21).

22. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. posėdyje nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu buvo apklausta liudytoja L. A. L., kuri parodė, jog pažįsta J. A. C. A.. 2018-2019 m. turėjo širdies draugą, kuris taip pat pažinojo J. A. C. A.. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar tuometinis jos draugas lankėsi Lietuvoje pas J. A. C. A., teigė apie tai nežinanti. Ji L. A. L. jaunystėje vartojo narkotines medžiagas, šiuo metu nevartoja. 2018-2019 m. bendravo su J. A. C. A., kalbėdavo telefonu, švęsdavo šventes. Norėjo, kad J. A. C. A. taptų jos artimu draugu, tačiau Lietuvoje jis turėjo žmoną. Liudytoja nurodė, jog ji rašė J. A. C. A. laiškus. Tai darė vakarėlio metu, kuriame buvo vartojamos narkotinės medžiagos. L. A. L. teigė, jog parašius laišką į voko vidų netyčia galėjo pakliūti narkotinės medžiagos – rudos spalvos milteliai, vakarėlio metu buvę ant stalo. Liudytoja tvirtino, jog voke nebuvo plastikinio maišelio. Tuomet laiške J. A. C. A. parašė „Labas, kaip sekasi?“, pasirašė „tavo L.“, nupiešė širdelę. Parašiusi laišką jo neišsiuntė, laišką išsiuntė kitas vakarėlyje buvęs asmuo. Ant voko užrašė išgalvotą siuntėjo adresą ir J. A. C. A. adresą, kurį padiktavo kartu buvę draugai, jie pažinojo ir J. A. C. A.. Liudytoja nurodė ir tai, kad vakarėlio metu parašė kelis laiškus, tiksliai neprisimena, gal vieną, gal du, tačiau nežino, ar juos kas išsiuntė. Parašytus laiškus paliko vokuose, jų neužklijavo. Vėliau iš J. A. C. A. sužinojo apie jo problemas Lietuvoje. Liudytoja tvirtino, jog laišką (t. 5, b. l. 139–146), adresuotą Lietuvos apeliaciniam teismui, taip pat parašė ji, nes norėjo, kad išsispręstų J. A. C. A. problemos su teisėsauga. Teismo adresą nurodė J. A. C. A. šeima.

23. Taigi liudytoja M. M. G. nurodė, jog J. A. C. A. į Lietuvą siuntė Ispanijos vėliavos lipdukus, adresą žinojo, jį buvo nurodęs J. A. C. A.. Liudytoja L. A. L. nurodė, jog rašė J. A. C. A. vieną ar du laiškus į kuriuos netyčia galėjo patekti narkotinė medžiaga. Tokie liudytojų M. M. G. ir L. A. L. parodymai iš esmės sutampa su nuteistojo J. A. C. A. parodymais, jog visus rankraštinius įrašus ant byloje paimtų ir rašysenos specialistų tirtų vokų padarė ne J. A. C. A., bet kiti asmenys, tarp jų M. M. G. ir L. A. L.. Tačiau liudytojų aiškinimo apie tai, kad jos pačios ant pašto voko užrašė siuntėjo ir gavėjo duomenis, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma, kaip sveikai logikai prieštaraujantys atmestini liudytojos L. A. L. parodymai jog narkotinės medžiagos į laiško voką vakarėlio metu pateko atsitiktinai. Juo labiau, kad byloje nustatyta, jog 2018 m. gegužės 15 d. sulaikytoje siuntoje rastas plastiko maišelis su rudos spalvos milteliais, o 2019 m. kovo 9 d sulaikytoje siuntoje rastas popierinis lankstinukas su rudos spalvos milteliais. Liudytoja L. A. L. patvirtino, kad jos rašyto laiško voke nebuvo plastikinio maišelio. Be to, ši liudytoja nepatvirtino nuteistojo parodymų apie tai, kad jos (L. A. L.) vaikinas lankėsi Lietuvoje ir ji siuntė jam pinigus. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, jog kaip nurodė nuteistasis ir liudytojos, jie buvo draugai, o tai leidžia spręsti apie šių liudytojų suinteresuotumą duoti J. A. C. A. palankius parodymus, siekiant padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai nelogiškus ir bylos įrodymams prieštaraujančius liudytojos L. A. L. parodymus apie nesustatytus, nepažįstamus asmenis užrašiusius ant siunčiamo voko išgalvotą siuntėjo atgalinį adresą bei tiesioginį pašto siuntos adresatą.

24. Nuteistojo J. A. C. A. parodymus apie tai, jog ne jis 2018 m. gegužės 10 d. bei 2019 m. kovo 5 d. iš Ispanijos pašto įstaigų savo gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje išsiuntė pašto siuntas su narkotine medžiaga, o taip pat liudytojos M. M. G. parodymus, jog ji ant pašto voko užrašė siuntėjo ir gavėjo duomenis, bei liudytojos L. A. L. parodymus, jog ji rašė J. A. C. A. vieną ar kelis laiškus, paneigia byloje duotos kategoriškos rašysenos tyrimą atlikusių eksperčių išvados, kad įrašus ant visų tyrimui pateiktų pašto vokų parašė vienas asmuo – J. A. C. A.. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad rankraštinius įrašus ant voko, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtus žodžiais „J. A. C. A.“ ir „J. M. F. G.“, parašė J. A. C. A.. Rankraštinius įrašus ant voko, rasto ir paimto 2019 m. liepos 9 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, pradėtus žodžiais „J. A. C. A.“ ir „M. M. G.“, parašė J. A. C. A.. Rankraštinius įrašus ant voko, J. A. C. A. savanoriškai pateikto 2019 m. liepos 12 d., pradėtus žodžiais „J. A. C. A.“, parašė J. A. C. A.. Įrašus ant visų trijų vokų parašė vienas asmuo – J. A. C. A. (t. 1, b. l. 132–134). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant voko, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), esančius rekvizitus, kurie prasideda žodžiais „J. A. C. A....“ ir baigiasi žodžiais „C. E. G....“ parašė J. A. C. A.. Ant popieriaus lapelio (siųsto kartu su siunta Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį rankraštinį įrašą „Te quiero maricon“ parašė J. A. C. A. (t. 1, b. l. 142–144).

25. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistojo gynėja pateikė specialistės M. E. A. S. atlikto grafologijos tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, kad dokumento (tirtas 2018 m. liepos 26 d. iš Ispanijos į Lietuvą J. A. C. A. siųstas pašto vokas) ranka rašyto teksto autorystė negali būti priskiriama J. A. C. A. (t. 3, b. l. 130–163; t. 4, b. l. 37–54).

26. Teisiamajame posėdyje apklaustos specialisto išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pateikusios ekspertės R. Tamošiūnaitė bei D. Strakšytė padarytas išvadas patvirtino. Ekspertė R. Tamošiūnaitė, nurodė, jog Lietuvoje ir Ispanijoje atlikti tyrimai skiriasi pagal tyrimui naudotas metodikas. Ji tyrimą atliko pagal akredituotą ekspertinio tyrimo metodą. Atlikdama tyrimą ji vadovavosi identifikacinėmis metodikomis, kurios skiria specialius rašysenos požymius. Šiuo atveju buvo duota kategoriška išvada. Ispanijos grafologijos tyrimo ataskaitoje dėmesys skiriamas į bendrą rašysenos pobūdį ir bendrą vaizdą: eilutės linijų kilimą, nepastovumą. Atlikdama tyrimus ji šiuos požymius taip pat vertina, tačiau daugiau dėmesio skiria specialiesiems rašysenos požymiams. Ekspertė nurodė ir tai, kad ji vertino 8 lapus eksperimentinių pavydžių, o Grafologijos tyrimo ataskaitoje vertinti tik 2 lapai pavyzdžių kopijų. Atlikdama tyrimą pagal originalius dokumentus, nustatė, kad rankraštiniai įrašai ant voko ir lyginamieji pavydžiai sutapo dėl labai daug raidžių. Įprastai rašysenos tyrimai iš dokumentų kopijų neatliekami, o jei atliekami, pateikiama tik tikėtina išvada. Ekspertė nurodė ir tai, kad Grafologijos tyrimo ataskaitoje buvo nagrinėjami tik bendrieji rašysenos požymiai, kurie yra dažnai kintantys. Ji atlikdama tyrimą vertino ir bendruosius, ir specialiuosius požymius, t. y. tokius, kuriuos žmogui suklastoti yra sudėtinga. Ekspertė taip pat nurodė, kad Grafologijos tyrimo ataskaitoje nurodyti skirtumai yra sutapimai – tai specialieji požymiai, kurie nėra skirtumai (t. 4, b. l. 55–57). Ekspertė D. Strakšytė nurodė, jog rašysenos tyrimą atliko iš pateiktų dokumentų originalų ir davė kategorišką išvadą. Tyrimą atliko pagal akredituotą ekspertinio tyrimo metodą. Nors rašysenos tyrimą galima atlikti ir iš kopijų, tačiau tokiu atveju pateikiamos tik tikėtinos išvados, nes kopijose nesimato subtilių rašysenos požymių, kurie matosi tik originaluose. Ekspertė nurodė ir tai, kad Grafologijos tyrimo ataskaitoje nurodyti J. A. C. A. rašysenos požymiai – išskiriančios raidės, t. y. raidė „a“ žemai, perbraukta. Vis tik ekspertė pažymėjo, jog eksperimentiniuose rašysenos pavyzdžiuose, kurių ji turėjo 8 lapus, yra ir kitų rašysenos variantų. Grafologijos tyrimo ataskaitoje kaip neabejotinas požymis nurodytas skaičius „l“ yra išlenktas, tačiau lyginamuosiuose pavydžiuose, kuriuos ji (D. Strakšytė) tyrė, skaičius „l“ yra ir išlenktas, ir neišlenktas. Grafologijos tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad raidė „e“ yra atvira viršuje, tačiau jos (D. Strakšytės) tirtuose lyginamuosiuose rašysenos pavydžiuose ši raidė yra ir atvira, ir uždara. Taip pat ekspertė nurodė, kad jeigu rašysenos tyrimui būtų pateikti tik 2 lapai eksperimentinių pavydžių, o dokumentai būtų kopijos, tai Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai neduotų išvados, nes tai prieštarautų patvirtintai metodikai (t. 4, b. l. 57–58).

27. Nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme nuteistojo gynėjas pateikė specialistės M. E. A. S. atliktą rašysenos tyrimo išvadą (t. 6, b. l. 3–67) bei duomenis apie M. E. A. S. kvalifikaciją – grafologijos centre „S. c.“ M. E. A. S. 2018 m. baigė teismo rašysenos eksperto kursus (t. 6, b. l. 54, 55). Pateiktoje išvadoje nurodyta, jog taikant grafonominį metodą buvo atlikta pateiktų dokumentų - J. A. C. A. rašysenos pavyzdžių (9 lapai), dviejų pašto vokų su J. A. C. A. rašysenos pavyzdžiais, J. A. C. A. rašysenos pavyzdžių kopijų (8 lapai), pašto vokų nuotraukų (7 lapai), raštelio su kreipiniu kopijos - analizė. Tyrimo metu nustatytas didelis rašysenos skirtumų skaičius, taip pat nustatyti grafonominių kriterijų ir judesių tikrumo skirtumai. Rašysenos specialistė nurodė, kad rankraštinis tekstas pateiktoje tiriamojoje medžiagoje (7 lapai su pašto vokų nuotraukomis, raštelis su kreipiniu) negali būti priskiriamas J. A. C. A. autorystei, t. y. nėra rašytas J. A. C. A. ranka.

28. Taigi Ispanijos rašysenos specialistė sprendė, jog jai tyrimui pateiktose pašto vokų kopijose (iš Ispanijos į Lietuvą nuteistajam J. A. C. A. siųstų 2018 m. gegužės 10 d., 2018 m. liepos 26 d., 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. birželio 28 d., t. 6, b. l. 20–26) rankraštinius įrašus, o taip pat raštelį „te quiero maricon“ (t. 6, b. l. 18) parašė ne J. A. C. A..

29. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. sausio 17 d. posėdyje pakartotinai apklaustos ekspertės R. Tamošiūnaitė ir D. Strakšytė, kurios susipažinusios su M. E. A. S. atlikta rašysenos tyrimo ataskaita, savo teiktas išvadas dar kartą patvirtino. Ekspertė R. Tamošiūnaitė, šiuo metu turinti 26 metų ekspertinio darbo stažą, paaiškino, jog atlikusi rašysenos tyrimą padarė kategorišką išvadą, kad rankraštinius įrašus ant tirtų dokumentų parašė vienas asmuo – J. A. C. A.. Kategorišką išvadą leido daryti tai, kad buvo tiriami dokumentų originalai bei tai, kad buvo pateikti 8 lapai kokybiškų eksperimentinių rašysenos pavyzdžių. Vieno ir to paties teksto identifikacinę ekspertizę atliko dvi nepriklausomos ekspertės. Pagal akredituotą metodologiją pirma ekspertizę padaro vienas ekspertas, tačiau savo išvados antrajam ekspertui nepateikia, pateikia tik tiriamąją medžiagą. Antrajam ekspertui atlikus tyrimą abu ekspertai pateikia vieną ekspertizės aktą. Jeigu ekspertų nuomonės nesutampa, kviečiama komisija, kad įvertintų daugiau ekspertų. Tokiu atveju, kai dviejų ekspertų nuomonės nesutampa, pateikiamos atskiros specialisto išvados. Jeigu atlikus tyrimą ekspertų nuomonės nevisiškai sutampa, duodama žemesnio lygio išvada. Lygių yra penki – „kategoriška – rašė“, „tikėtina – rašė“, „nustatyti negalima“, „tikėtina – nerašė“, „kategoriška – nerašė“. Šiuo atveju buvo duota kategoriška išvada dėl rašiusio asmens. Atliekant tyrimą buvo ieškoma specialiųjų požymių, t. y. labai smulkių elementų. Ekspertė teigė, kad atliekant tyrimą nėra svarbi kalba, kuria parašytas tekstas, svarbu, kad rašmenys būtų lotyniški ar kirilica. Tiriami laiškai buvo parašyti spausdintinėmis didžiosiomis raidėmis, eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai buvo rašyti analogiškomis spausdintinėmis raidėmis. Jei tyrimui būtų pateikti rašysenos pavyzdžiai su rašytinėmis raidėmis, tyrimo nebūtų galima atlikti. Dėl Ispanijos specialistės M. E. A. S. pateikto rašysenos tyrimo (t. 6, b. l. 56–62), ekspertė R. Tamošiūnaitė nurodė, jog neaišku kokios srities specialistas atliko šį tyrimą, nes viename šios specialistės tyrime nurodoma apie grafologiją, kitame – apie rašyseną. Abu M. E. A. S. tyrimai pagrįsti grafologiniais pastebėjimais, buvo aprašomi bendrieji rašysenos požymiai. M. E. A. S. atliktame tyrime yra nemažai prieštaravimų – nurodomas rašysenos skirtumas, tačiau rašysenos pavyzdžiuose to nesimato. Taip pat nurodoma, kad raidė „J“ be pirmo elemento, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centre atliekant tyrimą, nustatyta, kad raidė „J“ yra su pirmu elementu. M. E. A. S. išvadoje vyrauja terminai – kyla, gražu, negražu, vingiuoja, tvarkinga, netvarkinga, t. y. apibūdinamas rašysenos vaizdas. Be to, antrojo M. E. A. S. atlikto tyrimo metu buvo vertinamas mažosiomis raidėmis rašytas tekstas. Ekspertė R. Tamošiūnaitė teigė, jog ji atlikdama tyrimą gilinosi į specialiuosius požymius iš kurių sudarytos raidės, jungimus pačioje raidėje, raidžių elementus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė D. Strakšytė taip pat patvirtino, jog atlikusi tyrimą davė kategorišką išvadą, kad tyrimui pateiktame voke ir raštelyje rankraštinius įrašus padarė J. A. C. A.. Jos (D. Strakšytės) ir ekspertės G. Lukoševičienės išvados dėl tiriamų rankraščių autorystės sutapo. Ispanijos specialistė atlikdama tyrimą vertino grafologinius požymius – nuolinkius, dydžius. Šie požymiai, jos (D. Strakšytės) išvadoje visiškai nesiskiria, t. y. sutampa su rašysenos pavyzdžiais. Ekspertė nurodė ir tai, kad J. A. C. A. rašysenos pavyzdžiuose raidė „E“ buvo rašoma 3 variantais, ir visi šie variantai buvo rasti įrašuose ant voko ir raštelyje, tai tik patvirtina, jog raštas yra to paties asmens. Lyginant ant voko ir raštelyje esančius įrašus su J. A. C. A. rašysenos pavyzdžiais nustatyta individualiai sutampančių požymių visuma, nustatyti bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai. Pagal visus požymius nustatyta, kad įrašai ant voko ir raštelyje padaryti vieno asmens. Taigi rašysenos tyrimą atlikusios Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės vienareikšmiškai patvirtino, jog rankraštinius įrašus ant pašto siuntų 2018 m. gegužės 10 d. ir 2019 m. kovo 5 d. išsiųstų iš Ispanijos į Lietuvą nuteistojo gyvenamosios vietos adresu bei popierinio lapelio su rankraštiniu įrašu „te quiero maricon“ parašė ne kas kitas, o J. A. C. A..

30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimą) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog kaip įrodymą vertinant specialisto išvadą turi būti atsižvelgiama ne tik į turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti specialisto nustatytas aplinkybes, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-507/2016, Nr. 2K-206-693/2017, Nr. 2K-177-895/2018, Nr. 2K-327-719/2018 ir kt.). Vertinant specialisto išvados bei konsultacinės išvados ar ekspertizės akto kaip įrodymų šaltinio patikimumą, turi būti patikrintas ir įvertintas ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, duomenys, ar ekspertas arba specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-693/2017). Specialiųjų tyrimo rezultatų kokybiškumui bei išvadų išsamumui didelę reikšmę turi pirminiai duomenys (tiriamieji objektai), kuriuos ištyręs ekspertas ar specialistas formuluoja atsakymą į jam pateiktus klausimus.

31. Nagrinėjamoje byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperčių ir Ispanijos specialistės M. E. A. S. išvadose yra pateikiami priešingi atsakymai - Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadose teigiama, kad rankraštinius įrašus ant vokų, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), voko, rasto ir paimto 2019 m. liepos 9 d. kratos metu, voko, savanoriškai pateikto J. A. C. A., bei popierinio lapelio su rankraštiniu įrašu „te quiero maricon“, parašė J. A. C. A., o M. E. A. S. išvadose nurodoma, kad pašto vokų kopijose (iš Ispanijos į Lietuvą J. A. C. A. siųstų 2018 m. gegužės 10 d., 2018 m. liepos 26 d., 2019 m. kovo 5 d., 2019 m. birželio 28 d., t. 6, b. l. 20–26) rankraštinius įrašus, o taip pat raštelį „te quiero maricon“ parašė ne J. A. C. A..

32. Pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme apklaustos Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės R. Tamošiūnaitė ir D. Strakšytė, kurios nurodė, jog rašysenos tyrimą atliko iš pateiktų dokumentų originalų ir davė kategorišką išvadą. Nors rašysenos tyrimą galima atlikti ir iš kopijų, tačiau tokiu atveju pateikiamos tik tikėtinos išvados, nes kopijose nesimato subtilių rašysenos požymių, kurie matosi tik originaluose. Taip pat ekspertės nurodė, jog Lietuvoje ir Ispanijoje atlikti tyrimai skiriasi pagal tyrimui naudotas metodikas.

33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išsamiam specialiųjų žinių pagrindu pateiktų išvadų tarpusavio palyginimui būtina, kad jos atitiktų esminius reikalavimus, t. y. visi ekspertai (specialistai) turi tirti tą pačią pirminę medžiagą (tyrimo objektus), taikyti tapačius tyrimo metodus ir procedūras bei atsakyti į tuos pačius klausimus. Ekspertiniam tyrimui pateikiama medžiaga (duomenys) turi būti išsami, patikima, pakankama, kokybiška ir teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-976/2020, Nr. 2K-141-697/2021 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės, atlikusios rašysenos tyrimą, ir M. E. A. S., atlikusi grafologijos bei rašysenos tyrimus, padarė skirtingas išvadas. Atliktų tyrimų išvados skiriasi, nes buvo tirta skirtinga pirminė medžiaga, taip pat skiriasi ir spręsti klausimai. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės, vadovaudamosios jų veiklą reglamentuojančiais norminiais aktais – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu, tarptautiniais kokybės užtikrinimo standartais, geros ekspertinės praktikos principais ir Teismo ekspertizių ir kitų ekspertinių tyrimų atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatais, tyrimą atliko pagal joms ikiteisminio tyrimo įstaigos pateiktą medžiagą – keturis pašto siuntų vokus, popieriaus lapelį su rankraštiniu įrašu (originalus), J. A. C. A. rašysenos pavydžius (pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas, t. 1, b. l. 121–122). Privati specialistė M. E. A. S., atlikdama 2020 m. lapkričio 4 d. tyrimą naudojosi trimis J. A. C. A. ranka rašytais raštais, dviem vokais su rankraštiniais įrašais (kopijos), dedikuojančiu rašteliu (kopija). Pateiktų rašysenos pavyzdžių analizei buvo taikomas grafonominis metodas, derinant su judesio ir rašymo ritmo bei impulsinių judesių tyrimu. Taigi specialistė lygino rašysenos pavyzdžių kopijas, o tai kelia abejones dėl tyrimo ir išvadų tikslumo. Atlikdama 2022 m. vasario mėn. tyrimą M. E. A. S. vertino J. A. C. A. rašysenos pavyzdžius (9 lapai), du pašto vokus su J. A. C. A. rašysenos pavyzdžiais, J. A. C. A. rašysenos pavyzdžių kopijas (8 lapai), pašto vokų nuotraukas (7 lapai), raštelio su kreipiniu kopiją. Išvadoje nurodoma, jog pateiktų objektų analizei naudotas grafonominis metodas, t. y. rašysenos sudedamųjų dalių tyrimas, kuris pranoksta gramatomorfinę metodiką (statinių savybių ir izoliuotų matmenų tyrimas), derinant su rašysenos judesių ir ritmo visumos tyrimu. Atlikdama ir šį tyrimą specialistė lygino rašysenos pavyzdžių originalus ir kopijas, todėl ir šis tyrimas negali būti pripažintas nekeliančiu abejonių dėl jo tikslumo. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės buvo atliktos laikantis BPK numatytos tvarkos, jas atliko tokią teisę turintys subjektai (kiekvieną tyrimą atliko po dvi ekspertes, turinčias atitinkamai 4, 22, 34 ir 42 metų ekspertinio darbo stažą), abejose Lietuvos teismo ekspertizės centro teiktose ekspertizės išvadose padarytos neprieštaringos išvados, be to, išvadas ekspertės teikė būdamos įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės, sprendžia, jog būtent šiuos tyrimus atlikusių eksperčių kompetencija ir jų pateiktomis išvadomis abejoti nėra objektyvaus pagrindo. Vadovautis privačiai specialistės M. E. A. S. atliktų tyrimų išvadomis, dėl jau minėtų aplinkybių (tirta skirtinga pirminė medžiaga, tyrimui naudotos rankraštinių įrašų kopijos, nėra duomenų apie taikytų tyrimo metodų patikimumą ir apie jų pripažinimą akreditavimo institucijos) teisėjų kolegija neturi pagrindo.

34. Įvertinus Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisčių kategoriškas išvadas apie tai, kad rankraštinius įrašus ant vokų, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančius rekvizitus parašė J. A. C. A., darytina vienareikšmė išvada, kad būtent J. A. C. A. 2018 m. gegužės 10 d. ir 2019 m. kovo 5 d. siuntė pašto siuntas su narkotine medžiaga savo gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje. Šios išvados savaime nepaneigia ir byloje esantys duomenys apie tai, kad J. A. C. A. nuo 2016 m. spalio 13 d. gydosi (duomenys neskelbtini) priklausomybių gydymo centre Ispanijoje, kur jam buvo atliekami kontroliniai tyrimai dėl opiatų bei kokaino vartojimo ir jie buvo neigiami (t. 3, b. l. 25–26), taip pat ir teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos - nuteistojo sutuoktinės E. L. C. parodymai apie tai, kad J. A. C. A. Lietuvoje gyvena nuo 2017 m., visą šį laiką jis nevartoja narkotinių medžiagų. Liudytoja nurodė ir tai, kad sutuoktiniui siuntas iš Ispanijos yra siuntusios jo motina ir sesuo, tai buvo drabužiai vaikams, vaistai. Daugiau niekas jam nėra siuntęs siuntinių, nes niekas nežino jo adreso Lietuvoje. Kai laiškai su narkotine medžiaga buvo išsiųsti iš Ispanijos, J. A. C. A. buvo Lietuvoje. 2018 m. gegužės 8 d. jiems su vyru gimė vaikas (t. 2, b. l. 190–192). Nuteistasis J. A. C. A. taip pat tvirtino, kad pašto siuntų su narkotine medžiaga išsiuntimo iš Ispanijos metu buvo Lietuvoje, tačiau vien tai, kad pagal byloje nuteistojo gynėjos pateiktas skrydžių įlaipinimo korteles J. A. C. A. iš Vilniaus 2018 m. kovo 25 d., 2018 m. liepos 1 d., 2019 m. sausio 5 d. skrido į Madridą iš kur 2018 m. balandžio 4 d., 2018 m. liepos 6 d., 2019 m. sausio 12 d. grįžo į Vilnių (t. 3, b. l. 28–45), nei patvirtina, nei paneigia, kad 2018 m. gegužės 10 d. ir 2019 m. kovo 5 d. nebuvo Ispanijoje, Madride. Juo labiau, kad iš Lietuvos į Ispaniją galima nuvykti ne tik oro transportu. Pagal byloje esančius oficialius duomenis nėra galimybės nustatyti tikslaus laiko kada nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. spalio 17 d. J. A. C. A. lankėsi Ispanijoje, Madride (t. 1, b. l. 70). Akivaizdu, kad vien tai, jog J. A. C. A. gydosi priklausomybių gydymo įstaigoje, jo sutuoktinės aiškinimas, kad 2018 m. gegužės 8 d. gimus vaikui nuteistasis buvo Lietuvoje, nesant objektyvių, tai patvirtinančių duomenų, negali paneigti ekspertinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, jog rankraštinius įrašus ant vokų, iš Ispanijos į Lietuvą išsiųstų 2018 m. gegužės 10 d. ir 2019 m. kovo 5 d., esančius rekvizitus parašė J. A. C. A. ir juose siuntė narkotines medžiagas.

35. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. A. C. A. pasirinko narkotines medžiagas siųsti iš Ispanijos į Lietuvą pašto siuntomis. Akivaizdu, jog jam, kaip ilgą laiką vartojusiam narkotines medžiagas, buvo žinoma, kad heroinas yra narkotinė medžiaga, jis suvokė neteisėtą ir pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti.

36. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jog faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės šioje byloje buvo nustatytos teisingai, BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 259 straipsnio 1 dalyje bei BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai įrodyti pirmiau aptartų įrodymų visuma.

Dėl paskirtos bausmės

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmių už atskiras nusikalstamas veikas skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes J. A. C. A., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmes ir nustatant jų rūšis bei dydžius, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį. Byloje nustatyta, kad J. A. C. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, abi šios nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taip pat nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato bausmę – laivės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta analogiška bausmė – laivės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu J. A. C. A. už BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) bei BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtos minimalios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nuteistajam paskirta arešto bausmė. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas įvertino duomenis apie kaltininko asmenybę (Lietuvos Respublikoje neteistas (t. 2, b. l. 37)), Ispanijos Karalystėje nuo 1991 m. iki 2012 m. dėl plėšimų ir įsilaužimų buvo suimtas 23 kartus (t. 2, b. l. 32–33), Lietuvos Respublikoje už administracinius nusižengimus nebaustas (t. 2, b. l. 36)), tai, kad byloje nebuvo nustatyta J. A. C. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, jog nuteistasis yra vedęs, turi vaiką, šeimoje auga ir sutuoktinės vaikas iš ankstesnės santuokos. Įvertintos ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo turimu darbu bei tęsiamu priklausomybės nuo narkotinių medžiagų gydymu. Skundžiamu nuosprendžiu J. A. C. A. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Bausmės tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skirdamas J. A. C. A. bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 41, 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, taip pat nepažeidė BK 63 straipsnio nuostatų subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes. Taip pat pagrįstai teismas taikė BK 75 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) nuostatas ir paskirtos galutinės subendrintos trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėjo bei paskyrė BK 75 straipsnio 5 dalies 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas.

38. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė J. A. C. A. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų išteisinti, tačiau pateikė ir alternatyvų prašymą – taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir J. A. C. A. paskirti švelnesnę bausmę. Tenkinti tokį prašymą pagrindo nėra. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-179-719/2022 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog viena iš tokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių įgyvendinti bausmės paskirtį ir suteikiančių pagrindą švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), yra pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-281-746/2016, Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K-179-719/2022 ir kt.). Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, Nr. 2K-48-696/2017). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, paprastai yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas, ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecijos teisė ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-942/2017, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-179-719/2022 ir kt.). Šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad baudžiamasis procesas truko nepagrįstai ilgai. Baudžiamasis procesas buvo pradėtas 2018 m. liepos 10 d. (t. 1, b. l. 1), tačiau nenustačius asmens padariusio nusikalstamą veiką ikiteisminis tyrimas 2019 m. balandžio 8 d. buvo sustabdytas (t. 1, b. l. 9). Ikiteisminis tyrimas atnaujintas 2019 m. spalio 24 d. (t. 1, b. l. 12), o 2019 m. spalio 25 d. buvo sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. 03-4-00034-19 ir Nr. 03-4-00041-18 (t. 1, b. l. 25). Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teisme gauta 2020 m. rugsėjo 9 d. ir jame buvo suplanuota dvylika posėdžių, tačiau iš jų įvyko tik keturi, nes į bylos nagrinėjimą neatvykdavo nuteistasis (trys posėdžiai), vertėjas (keturi posėdžiai), trys posėdžiai neįvyko dėl šalyje paskelbto karantino, vienas posėdis neįvyko dėl teisėto bylą nagrinėjusio teisėjo nebuvimo darbe. Baudžiamoji byla su nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2021 m. birželio 25 d. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš suplanuotų dešimties posėdžių trys neįvyko neatvykus nuteistojo gynėjai. Bylą pradėjus nagrinėti apeliacine tvarka apeliantas pateikė naują gynybinę versiją, kurios patikrinimui buvo būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus užsienyje. Todėl 2022 m. kovo 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas išdavė Europos tyrimo orderį, kurio vykdymas užtruko iki 2022 m. spalio 24 d. Taigi baudžiamojo proceso trukmę lėmė tiek papildomų įrodymų rinkimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tiek paties nuteistojo ir jo gynėjos nedalyvavimas teismo posėdžiuose. Apelianto keltų versijų byloje surinkti duomenys nepatvirtino. Nagrinėjamu atveju, nors proceso trukmė buvo pakankamai ilga, ji nelaikytina išimtine aplinkybe, dėl kurios J. A. C. A. paskirtos bausmės ir jų rūšys aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti J. A. C. A. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Bylos duomenys apie J. A. C. A. asmenybę (vedęs, augina vaiką, dirba, tęsia gydymą dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų) taip pat negali būti laikomos išimtinėmis, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintam teisingumo principui. Nuteistajam J. A. C. A. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl teismo psichiatrinės ekspertizės

39. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėja išreiškė prašymą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo nuteistajam J. A. C. A., siekiant nustatyti, ar nuteistasis dėl savo sveikatos būklės gali duoti parodymus byloje. Toks prašymas buvo grindžiamas aplinkybe, kad nuteistasis ilgą laiką vartojo narkotinę medžiagą – heroiną, šiuo metu vartoja opioidinius medikamentus, todėl jam sunku tiksliai prisiminti su byloje tiriamais įvykiais susijusias aplinkybes. Šis apeliantų prašymas buvo sprendžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 31 d. posėdyje ir motyvuotai atmestas teisėjų kolegijos žodine nutartimi (t. 5, b. l. 194). Teisėjų kolegija konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti nuteistojo J. A. C. A. galimybe suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus. Todėl šiame procesiniame dokumente papildomi motyvai dėl aptariamų apeliacinio skundo argumentų nepateikiami.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

40. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. sausio 28 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų nuteistajam J. A. C. A. suma sudaro 230 Eur (t. 5, b. l. 180–183).

41. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

42. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Bylos duomenimis, pirmasis šioje byloje suplanuotas apeliacinės instancijos teismo posėdis, turėjęs įvykti 2021 m. rugsėjo 16 d. 8.30 val., nuteistąjį gynusios advokatės D. Višinskienės prašymu buvo perkeltas 2021 m. rugsėjo 21 d. 9 val., tačiau ir šis teismo posėdis neįvyko (dėl ligos posėdyje nedalyvavo nuteistojo gynėja advokatė D. Višinskienė) (t. 5, b. l. 89–90). Kitas posėdis byloje buvo suplanuotas 2021 m. gruodžio 2 d. 13.30 val., tačiau ir į šį teismo posėdį nuteistojo gynėja neatvyko dėl ligos (t. 5, b. l. 124–126, 175). Todėl nuteistajam J. A. C. A. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas. Nuteistajam buvo išaiškinta, kad jam paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka (t. 5, b. l. 147). Bylos duomenimis paskirtas gynėjas F. Vrubliauskas atvyko į 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdį, tačiau, nuteistajam J. A. C. A. sudarius sutartį dėl teisinės pagalbos su kitu advokatu, advokatas F. Vrubliauskas teismo buvo atleistas nuo dalyvavimo bylos nagrinėjime. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo J. A. C. A. ir jo gynėjos paduotą apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas. Įvertinus šias aplinkybes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo patirtų 230 Eur išlaidų atlyginimą tenkinamas iš dalies ir iš nuteistojo J. A. C. A. priteistina 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad tokia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Kaip tvirtina pats nuteistasis, jis dirba, todėl jo turtinė padėtis leis ją sumokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. A. C. A. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo J. A. C. A. 100 Eur (šimtą eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjai Albinas BielskisNerijus MeilutisRegina Pocienė