- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- I-1650-320/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- R. K., J. R. N., M. D. K., S. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Saulius Pikturna
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
dalyvaujant pareiškėjai R. K., jos bei pareiškėjų J. R. N. bei S. K. atstovui advokatui Sauliui Pikturnui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. K., J. R. N., R. K. ir M. D. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai S. K., J. R. N., R. K. ir M. D. K. skundais, kuriuos patikslino (b.l.10, 23, 35, 51, 122 -124, 125-126) kreipėsi į teismą, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT) Panevėžio skyriaus 2018 m. spalio 17 d. sprendimus Nr.23S-47-(14.23.3), Nr.23S-48-(14.23.3), Nr.23S-49-(14.23.3), Nr.23S-50-(14.23.3) (toliau- ir Sprendimai), kuriais pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir įpareigoti atsakovą pareiškėjų prašymus nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjai skunduose nurodė ir teismo posėdžio metu jie ir jų atstovai paaiškino, kad atsakovas ginčijamus sprendimus atkurti nuosavybės teises priėmė neatsižvelgęs į pareiškėjų valią. Pareiškėjai siekia, kad nuosavybės teisės jiems būtų atkurtos, perduodant nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus kitoje vietoje. Teigė, kad nėra gavę jokių atsakovo siūlymų pasirinkti lygiaverčius miško plotus, savo valios, kad būtų atlyginama pinigais, pareiškėjai niekuomet nebuvo išreiškę. Be to, žemė priklausiusi J. K., patenka į (duomenys neskelbtini) poilsiavietę, ši žemė, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) 2008-12-22 sprendimo, buvo perduota Panevėžio miestui. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant miestams priskirtą po 1995-06-01, iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Pareiškėjai siekia pasinaudoti šia įstatymo jiems suteikta teise. Pareiškėjų atstovas S. P. pažymėjo, kad 2012 metais Lietuvos Vyriausybė patvirtino Panevėžio apskrities teritorijos bendrąjį generalinį planą, kuriame numatytas išsamus Panevėžio rajono rekreacinių teritorijų sąrašas, tačiau atsakovas šiuo dokumentu nesirėmė.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT, atstovaujama Panevėžio skyriaus, su pareiškėjų skundais nesutiko. Atsiliepimuose į pareiškėjų skundus bei patikslintus skundus (b.l.69-72, 138-139) nurodė, ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Sprendimais pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. K. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės dalį, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, atlyginant pinigais. Ginčo žemė suplanuota Panevėžio rajono tarybos 2007 m. kovo 22 sprendimu Nr.T-60 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ patvirtintu (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu. LVAT 2008-12-22 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.A-146-2043/2008 konstatavo, kad ši žemė natūra negali būti grąžinta, nes į ją yra realus ir konkrečiai apibrėžtas visuomenės poreikis. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė savo valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme ar nurodytu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Žemė, į kurią Sprendimais atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjams, yra valstybės išperkama, žemės vertė paskaičiuota pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr.205. Pareiškėjai buvo pakviesti susipažinti su Sprendimų projektais 2018-10-09 vykusiame posėdyje: M. D. K. su parengtu projektu sutiko, J. R. N. įgaliotas atstovas R. Ž. nesutiko tik su paskaičiuota žemės verte, S. K. ir P. K. įpėdiniai į posėdį neatvyko. Pareiškėjai 1992 metais pateiktuose prašymuose buvo aiškiai išreiškę savo valią gauti kompensaciją (išmokas arba akcijas) ar ekvivalentine natūra. Pareiškėjams 2002 metais jau yra atkurtos nuosavybės teisės į dalį J. K. žemės, už jiems priklausančias dalis atlyginant pinigais. Nurodė, kad žemė, į kurią Sprendimais pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės, patenka į Panevėžio rajono, bet ne į Panevėžio miesto teritoriją, todėl pareiškėjai neturėjo teisės pakeisti savo valios dėl atlyginimo būdo, prašant atlyginti lygiaverčiu miško plotu pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies pataisas.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmetami.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pareiškėjams S. K., M. D. K., J. R. N. bei mirusiojo P. K. vardu, kurio įpėdine yra pareiškėja R. K. (toliau- visi kartu- pareiškėjai). Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai pretendavo atkurti nuosavybės teises į J. K. nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo turėtą žemę- 7 ha, esančią (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje bylos dokumentų byla Nr.27 (toliau- ir Nuosavybės teisių atkūrimo byla)).
Panevėžio apskrities viršininko 2002-03-12 sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį J. K. nuosavybės teisėmis valdytos žemės:
sprendimu Nr.21-80975-21559 – P. K. į 1,63 ha, atlyginant pinigais (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.96)
sprendimu Nr.21-80975-21560 – J. R. N. į 1,62 ha, atlyginant pinigais (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.95)
sprendimu Nr.21-80975-21561 – M. D. K. į 1,62 ha, atlyginant pinigais (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.94)
sprendimu Nr.21-80975-21558 – S. K. į 1,63 ha, atlyginant pinigais (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.93).
Po minėtų sprendimų priėmimo pareiškėjams liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,5 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-10-17 sprendimu Nr.23S-48-(14.23.3.) buvo atkurtos nuosavybės teisės S. K. į jam priklausančią 0,12 ha J. K. valdytos žemės dalį, atlyginant pinigais (b.l.5-6). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-10-17 sprendimu Nr.23S-49-(14.23.3.) buvo atkurtos nuosavybės teisės J. R. N. į jai priklausančią 0,13 ha J. K. valdytos žemės dalį, atlyginant pinigais (b.l.18-19). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-10-17 sprendimu Nr.23S-47-(14.23.3.) buvo atkurtos nuosavybės teisės murusiojo P. K. vardu į jam priklausančią 0,12 ha J. K. valdytos žemės dalį, atlyginant pinigais (b.l.38-39). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-10-17 sprendimu Nr.23S-50-(14.23.3.) buvo atkurtos nuosavybės teisės M. D. K. į jai priklausančią 0,13 ha J. K. valdytos žemės dalį, atlyginant pinigais (b.l.46-47).
Byloje ginčas kilo dėl minėtų NŽT 2018-10-17 priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai teigia, kad atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo- pinigais jie nepasirinko, pageidauja nuosavybės teises atkurti, perduodant lygiavertį žemės sklypą kitoje laisvo žemės fondo dalyje (kaimo vietovėje). Tačiau atsakovas be jų valios ginčijamus sprendimus priėmė savo nuožiūra.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei jį lydinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 3 punkte įtvirtinta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.
Iki 2012 m. lapkričio 22 d. galiojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nuo 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija nebenumato galimybės piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus atskiromis šio straipsnio dalių redakcijomis nustatytas išimtis ( pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą- 21 straipsnio 3 dalies galiojanti redakcija; piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. , o pagal nuo 2019-02-01 galiojančią redakciją – iki 2019-06-01 galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje- 21 straipsnio 4 dalis). Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad su pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į J. K. nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo turėtą žemę- 7 ha, esančią (duomenys neskelbtini), 1991-08-14 pateikė P. K., pretendentais nurodęs kitus asmenis- S. K., J. R. N. bei M. K.; prašyme nurodyta, jog pageidauja žemę gauti natūra (Nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje bylos dokumentų byla Nr.27 (toliau- ir Nuosavybės teisių atkūrimo byla), b.l. 53).
1992 m. visi pretendentai yra pateikę savarankiškus prašymus atkurti nuosavybės teises, kuriuose išreiškė valią gauti kompensaciją (išmokas arba išduodant akcijas) ar ekvivalentine natūra (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.2-8).
Panevėžio apskrities viršininko 2002-03-12 priimtais sprendimais visiems pretendentams nuosavybės teisės buvo atkurtos atlyginant pinigais. Pareiškėjai su priimtais sprendimais sutiko, jų neginčijo, todėl laikytina, kad toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas atitiko jų tikrąją valią.
2005-01-07 prašyme S. K. prašė jam priklausančią žemės dalį (0,13 ha) grąžinti natūra (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l.99)
2005-01-11 prašyme P. K. prašė jam priklausančią žemės dalį (0,13 ha) grąžinti natūra (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l.97)
2005-01-12 prašyme M. D. K. prašė jai priklausančią žemės dalį (0,13 ha) grąžinti natūra (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l.98)
Duomenų apie jokius kitokius pareiškėjų prašymus, kuriuose būtų nurodoma jų valia gauti lygiavertį žemės sklypą kitoje vietovėje, byloje nepateikta.
Nuosavybės atkūrimo būdo-ekvivalentine natūra- skundžiamų Sprendimų priėmimo dieną galiojusi Atkūrimo įstatymo redakcija nenumatė.
Bylos medžiaga patvirtina, ir pareiškėjai to neginčija, kad likusi 0,5 ha J. K. valdytos žemės dalis, į kurią nuosavybės teisės atkurtos ginčijamais Sprendimais, patenka į Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2007-03-22 sprendimu Nr.T-60 patvirtintu (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu suplanuotą teritoriją (b.l.167-173, Nuosavybės teisių atkūrimo byla, l.83, 72), kurioje suplanuoti 4 rekreacinės paskirties sklypai, 2010 m. valstybinės žemės panaudos sutartimis perduoti neatlygintinai naudotis Panevėžio miesto savivaldybei 99 metų laikotarpiui (b.l.145-152). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-22 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.A-146-2043/2008 konstatuota, kad žemė, patenkanti į Piniavos poilsiavietės teritoriją, priskirtina valstybės išperkamai žemei, nes į ją yra realus ir konkrečiai apibrėžtas visuomenės poreikis (b.l.91-104).
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjai neginčijo aplinkybės, kad žemė, į kurią nuosavybės teisės atkurtos ginčijamais Sprendimais, yra valstybės išperkama, todėl natūra negali būti grąžinama. Savo skundus (patikslintus) grindė tuo, kad, jų nuomone, minėta žemė priskirta miesto teritorijai, todėl pareiškėjai turėjo teisę pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu.
Minėtos 2010 m. valstybinės žemės panaudos sutartys (b.l.145-152), Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pateikti duomenys su planine medžiaga (b.l.161-173) patvirtina, kad Piniavos poilsiavietės užimta žemė sutarčių pagrindu yra perduota neatlygintinai naudotis Panevėžio miesto savivaldybei 99 metų laikotarpiui, tačiau niekuomet nepateko į Panevėžio miesto administracines ribas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo žemė yra Panevėžio miestui priskirtoje teritorijoje, tuo pačiu- kad pareiškėjai turėjo teisę pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtimi. Kita vertus, pareiškėjai tokios valios institucijai, priimančiai sprendimus atkurti nuosavybės teise, niekuomet ir nebuvo išreiškę. Pirmą kartą tokius prašymus NŽT pareiškėjai pateikė jau po ginčijamų Sprendimų priėmimo, nagrinėjant bylą administraciniame teisme.
Iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiagoje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas S. K. NŽT 2018-06-18 pateikė prašymą užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, nurodydamas, jog liko neatlyginta už 50 arų, į kurį NŽT 2018-07-13 raštu atsakė, jog bus pradėta kompensavimo už valstybės išperkamą žemę pinigais procedūra (l.113-114), pretendentai prieš priimant ginčijamus Sprendimus 2018-09-18 raštais, kuriuose paaiškinta, kad nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais, buvo pakviesti 2019-10-09 atvykti susipažinti su parengtais Sprendimų projektais (l.121), 2018-10-09 atvykusios pareiškėja M. D. K. su parengtame sprendimo projekte nurodytu atlyginimo būdu (pinigais) sutiko, ir jokių pretenzijų nepareiškė (l.124,131, 134).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimais nuosavybės teisės pareiškėjams atkurtos pagal jų iki 2003 m. balandžio 1 d. pareikštą valią (atlyginant pinigais), tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą Atkūrimo įstatymas numato, todėl teigti, jog Sprendimai yra neteisėti ir juos panaikinti teismas nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
S. K., J. R. N., R. K. ir M. D. K. skundus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.