- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-141-106-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Rasa Valentinienė, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- R. U.
- Advokatai
- Steponas Cirtautas
- Kategorijos
Pranešėja R.Valentinienė Teisėja R. Pauparienė Baudž. byla Nr. 1A–141-106/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2, 2.1.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2009 m. kovo 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas trims mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6 val. būti namuose.
Iš R. U. priteista B. R. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. U. nuteistas už tai, kad jis 2008m. balandžio 11 d. apie 12 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Tauragės rajone, bendrame kieme, konflikto metu tyčia koja spyrė B. R. į kairės kojos šlaunį, padarydamos nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad jis su nukentėjusiąja nesutaria, ji ieško priekabių, rašo skundus į įvairias instancijas ir nori visaip pakenkti. Tai ji nurodo jį ir visą jo šeimą kaip blogiausius žmones, nors jo pateiktos charakteristikos paneigia šias aplinkybes. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji elgėsi nederamai ir iššaukiančiai, teisėja pastoviai turėjo raminti ir įspėti nukentėjusiąją. Tai rodo jos agresyvų elgesį. Tvirtina, kad nukentėjusioji tyčia užsuko vandenį, kad sukeltų konfliktinę situaciją ir galėtų apeliantą provokuoti. Nukentėjusioji visur nurodo tas pačias aplinkybes, tačiau tai nėra pagrindas jos parodymus laikyti patikimais. Nukentėjusioji teismo pastate prieš posėdį liudytojoms nurodinėjo, kokius parodymus jos turi duoti. Teisme pati nukentėjusioji pripažino, kad pasakojo tai liudytojoms, nes praėjo daug laiko ir tik priminė įvykio aplinkybes. Tai patvirtino liudytojas Z., kuris stebėjo tą pokalbį. Nei pareiškime policijos komisariatui, nei skunde nebuvo nurodyta, kad yra tokios liudytojos. Skunde buvo nurodyta, kad įvykį matė avarinės tarnybos darbuotojai ir jos mama. Tačiau avarinės tarnybos darbuotojai nepatvirtino nukentėjusiosios parodymų, tada buvo surastos liudytojos, kurios yra nukentėjusiosios dukros draugės. Be to, jos teisme davė labai lakoniškus parodymus, kad matė tik kaip jis spardė gėles ir įspyrė nukentėjusiajai. Liudytojos negalėjo paaiškinti, kaip jie buvo apsirengę, negalėjo nurodyti atstumo, iš kurio stebėjo įvykį. Abejoja ir dėl to, kad ji tuo metu avėjo ne batus, o „tapkes“ nors buvo balandžio 11 d., todėl mano, kad šios liudytojos akivaizdžiai suinteresuotos bylos baigtimi. Nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl avarinės tarnybos darbuotojų parodymų vertinimo, nors jie konflikto metu buvo kieme ir matė įvykį. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas besąlygiškai pasirėmė specialisto išvada, tačiau nepatikrino ir nepaneigė jo versijos, kad nukentėjusioji sužalojimus galėjo pasidaryti pati. Tvirtina, kad jis visada vengia susidūrimų su kaimyne, nes žino jos charakterį, todėl nelogiška, kad jis spyrė matant daugeliui žmonių. Nurodo, kad visos iškeltos versijos ir abejonės turi būti išspręstos apelianto naudai.
Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusioji B. R. nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas. Nurodo, kad liudytojos parodė tai, kad matė, o ji nieko nenurodė, ką joms sakyti. Taip pat nurodo, kad matė ir vandentiekio avarinės tarnybos darbuotojai, tačiau jie nenorėjo paliudyti to fakto.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. U. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 140 str. 1 d. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Teisėjų kolegijos nuomone byloje surinkta pakankamai R. U. kaltę patvirtinančių įrodymų. Tokie įrodymai yra nukentėjusiosios B. R., liudytojų E. S., R. R. parodymai, specialisto išvada G 152/08 (11), Tauragės rajono policijos komisariato medžiaga Nr. Nr. 85-AT-13988-08.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp nuteistojo R. U. ir nukentėjusiosios B. R. buvo konfliktas. Šios aplinkybės abu proceso dalyviai neneigia. Apeliantas kelia versiją, kad B. R. galėjo susižaloti ir pati arba kitomis jam nežinomomis aplinkybėmis. Tačiau tokia jo versija apylinkės teismo motyvuotai atmesta.
Nukentėjusioji B. R. parodė, kad konflikto metu nuteistasis spyrė jai į kairės kojos šlaunį (b. l. 34). Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos E. S. ir R. R. Jos matė, kad minimame kieme buvo konfliktas tarp R. U. ir B. R., matė, kaip R. U. spyrė B. R. Kieme be šių asmenų taip pat buvo ir dar trys joms nepažįstami vyrai, stovėjo autobusiukas. Jos ėjo į parduotuvę, todėl gerai matė įvykio aplinkybes. Tačiau kaip konfliktas baigėsi, jos nežino, nes nuėjo į parduotuvę. Prieš teisiamąjį posėdį jos tarpusavyje nesitarė dėl konkrečių įvykio detalių (b. l. 35-36).
Taip pat nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvada. Iš specialisto išvados Nr. G 152/08 (11) nustatyta, kad B. R. padarytas poodinė kraujosruvos kairės šlaunies viršutiniame 1/3. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant kietu buku daiktu, galėjo būti koja apauta batu. Sužalojimas padarytas vienos jėgos poveikyje. B. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 2). Tauragės rajono policijos komisariato medžiaga Nr. 85-AT-13988-08 patvirtina, kad dėl sužalojimo nukentėjusioji kreipėsi į policiją.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nuoseklūs ir iš esmės atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes. Ji išsamiai parodė įvykio aplinkybes, konflikto užuomazgas bei tikslias įvykio aplinkybes, nustatyto sužalojimo padarymo mechanizmą. Nukentėjusiosios parodymus dėl inkriminuojamos veikos aplinkybių betarpiškai patvirtina liudytojos. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios bei minėtų liudytojų parodymais, nelaiko juos išgalvotais ar neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių.
Apeliaciniame skunde nuteistasis abejoja šių liudytojų parodymais, tvirtina, kad jos yra susitarusios ir šališkos, tačiau apylinkės teismas šias aplinkybes taip pat ištyrė posėdžio metu, tačiau duomenų netikėti jų parodymais nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatyta ir apeliacinės instancijos teismo. Jokių naujų paneigiančių tokius jų parodymus duomenų teisėjų kolegija taip pat negavo. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas K. M. parodė, kad B. R. ir R. U. ginčijosi tarpusavyje, tačiau kaip spyrė B. R. nematė (b. l. 35). Kad R. U. spirtų B. R., nematė ir liudytojai V. P., A. L. (b. l. 35). Nors šie liudytojai ir nematė, kaip nuteistasis spyrė B. R., tačiau tokie jų parodymai nepaneigia nustatytų bylos faktinių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo R. U. apeliacinį skundą atmesti.