- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-1639/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos liaudies buities muziejui
- Trečiasis asmuo
- Andriui A
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2261-221/2013 pagal ieškovo A. M. įmonės ieškinį atsakovui Lietuvos liaudies buities muziejui, dalyvaujant trečiajam asmeniui Andriui A. J. , dėl viešo konkurso rezultatų,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. M. įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos liaudies buities muziejui dėl viešo konkurso rezultatų ir prašė panaikinti Lietuvos liaudies buities muziejaus laikinosios turto nuomos komisijos 2012 m. birželio 19 d. sprendimą (2012 m. birželio 19 d. protokolas Nr. 1-2), kurio pagrindu automobilių stovėjimo aikštelės viešas konkursas laikomas neįvykusiu; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2002 m. gegužės 27 d. sudarė ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį, kuria atsakovas išnuomojo automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Lietuvos liaudies muziejaus teritorijoje, adresu L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone. 2012 m. birželio 5 d. atsakovas paskelbė viešąjį konkursą dėl automobilių stovėjimo aikštelės išnuomojimo. Ieškovas pateikė atsakovui užklijuotą voką, kuriame įdėjo visus reikalingus pateikti dokumentus. Pirmame konkurso posėdyje paskelbus dalyvių siūlomus nuompinigių dydžius, ieškovo pasiūlytas nuompinigių dydis buvo didžiausias. Kito posėdžio metu, t. y. 2012 m. birželio 19 d., dalyviams nedalyvaujant, nuspręsta laikyti automobilių stovėjimo aikštelės viešą konkursą neįvykusiu, kadangi ieškovo veiklos programoje nurodytos priemonės yra nepakankamai išsamios, nenurodyti darbų vykdymo terminai, veiklos programoje nurodytų priemonių nepakanka, kad būtų kokybiškai užtikrintas lankytojų transporto priemonių, teritorijos priežiūra. Ieškovas taip pat nurodė, kad viešo konkurso organizatorius ir rengėjas privalo užtikrinti, jog viešas konkursas būtų vykdomas skaidriai, nediskriminuojant dalyvių ir jų pasiūlymų, laikantis lygiateisiškumo, abipusio pripažinimo principų. Ieškovo nuomone, jam pateikus atsakovui visus reikalingus dokumentus, tikintis, kad dėl šių dokumentų kilus klausimų, atsakovas pasiūlys juos patikslinti, tačiau atsakovui nusprendus, kad ieškovo pateikti dokumentai nepakankami, nepasiūlius jų patikslinti, konkursą paskelbus neįvykusiu, atsakovas pažeidė viešo konkurso principus. Dėl šios priežasties atsakovo 2012 m. birželio 19 d. sprendimas, kurio pagrindu automobilių stovėjimo aikštelės viešas konkursas laikomas neįvykusiu, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad 2012 m. birželio 19 d. vykusio nuomos konkurso procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Skelbime dėl viešojo nuomos konkurso nurodyta, jog turi būti pateiktos veiklos programos, minimalius reikalavimus patvirtinantys dokumentai, nurodyti muziejaus patvirtintose taisyklėse, su kuriomis būtina susipažinti prieš rengiant dokumentus. Pagal minėtų taisyklių 15 punktą turto nuomos konkursą laimi asmuo, paraiškoje nurodęs didžiausią nuompinigių sumą bei pateikęs kitus reikalingus dokumentus, nurodytus šių taisyklių 10 punkto reikalavimuose. Taisyklių 10 punkte nurodyta, jog voke turi būti pateikta: paraiška; siūlomas konkretus nuompinigių dydis; minimalių reikalavimų dokumentai - veiklos programa, kuri atitiktų numatytą veiklos pobūdį nuomojamame objekte (lankytojų transporto priemonių priežiūra ir saugumas, teritorijos priežiūra). Iš 2012 m. birželio 19 d. vykusio materialiojo turto nuomos komisijos posėdžio protokolo Nr. 1-1 akivaizdu, kad paraiškas dalyvauti nuomos konkurse pateikė du dalyviai, kurie abu dalyvavo posėdyje. Buvo atplėšti vokai, antrajame komisijos posėdyje svarstytos konkurso dalyvių pateiktos veiklos programos, o, nusprendus, kad jos neatitinka taisyklių 10.4.1 punkto reikalavimų, konkursas paskelbtas neįvykusiu (Taisyklių 18 punktas). Taigi atsakovui buvo nepriimtinos tiek ieškovo, tiek kito konkurso dalyvio pateiktos veiklos programos. Šias nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti komisijos nariai – visų jų buvo vieninga nuomonė, kad konkurso dalyviai nepakankamai išsamiai ir detaliai aprašė priemones, kuriomis bus užtikrinama transporto priemonių priežiūra ir saugumas, teritorijos priežiūra, nenurodyti darbų vykdymo terminai, kas neužtikrina nuomininko įsipareigojimų vykdymo. Nors iš pridėtų programų matyti, kad kito konkurso dalyvio, A. J. , pateikta veiklos programa buvo išsamesnė, tačiau ir ji buvo pripažinta kaip nepakankamai konkreti bei išsami. Tiek atsakovas, tiek visi liudytojai tvirtino, kad konkurse nugalėtoją lemia ne tik pasiūlytas nuompinigių dydis, bet atsakovui, kaip biudžetinei kultūrinei įstaigai, reprezentuojančiai šalį, sulaukiančiai didžiulio srauto turistų, labai svarbu, kokia yra aikštelė prie įėjimo į muziejų, kaip ji prižiūrima, kaip užtikrinamas lankytojų transporto priemonių saugumas, kas buvo įtvirtinta Taisyklių 15 punkte. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad negalima teigti, kad konkursas vyko neskaidriai, ieškovas ir jos pasiūlymas buvo diskriminuojamas, nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, t. y. atmestini reikalavimai panaikinti Lietuvos liaudies buities muziejaus laikinosios turto nuomos komisijos sprendimą, kurio pagrindu automobilių stovėjimo aikštelės viešas konkursas laikomas neįvykusiu.
Pasisakydamas dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas nurodė, kad ieškovas pripažino, kad antrajame viešame konkurse nedalyvavo, anot jo, apie konkursą nežinojo, nesekė spaudos. Tačiau apie antrąjį konkursą buvo viešai paskelbta 2012 m. birželio 29 d. laikraštyje „Kaišiadorių aidai“, numatant, kad paraiškos ir kiti dokumentai dalyvauti konkurse turi būti pateikti iki 2012 m. liepos 9 d., o posėdis, kuriame bus nustatyti konkursų laimėtojai vyks 2012 m. liepos 10 d. Taigi tiek patalpintas skelbimas apie antrąjį konkursą, tiek pats konkursas įvyko anksčiau nei ieškovas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirmojo konkurso rezultatus – ieškovo ieškinys teisme gautas 2012 m. liepos 13 d. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovo savininkas A. M. yra atsakovo darbuotojas. Teismo nuomone, visos nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad ieškovas turėjo visas galimybes dalyvauti antrajame viešame automobilių stovėjimo aikštelės nuomos konkurse, pateikdamas išsamesnę veiklos programą, ką, kaip galima spręsti, padarė trečiasis asmuo A. J. . Dėl išdėstyto teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti 2012 m. liepos 20 d. nuomos sutartį negaliojančia.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. įmonė prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Valstybės turto nuomos procedūras detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas imperatyviai nustato, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis turtas nuomojamas pagal konkrečios savivaldybės patvirtintas nuomos taisykles, o valstybės turtas - pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Teismas neteisingai taikė viešąjį konkursą reglamentuojančias CK normas.
2. Minėtų taisyklių 3.1 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl valstybės turto nuomos konkurso būdu priima steigėjas rašytiniu sutikimu. Byloje nebuvo tirta aplinkybė, ar toks Liaudies buities muziejaus steigėjo sutikimas buvo gautas. Taigi teismas net netyrė, ar atsakovas teisėtai paskelbė valstybės turto nuomos konkursą.
3. Liaudies buities muziejaus direktoriaus įsakymu patvirtintų Taisyklių 5 punkte nustatytas imperatyvas, kad valstybės turto nuomos konkursas skelbiamas viešai ne mažiau kaip viename vietiniame laikraštyje. Teismas nepagrįstai nurodo, kad antrasis nuomos konkursas buvo tinkamai paskelbtas, nes byloje pateiktame laikraštyje „Kaišiadorių aidai“ nėra nurodoma, kad išnuomojamos automobilių aikštelės b1, b2, bei nenurodyti kiti privalomi duomenys (tai skelbimas dėl kito nuomojamo valstybės turto). Jei nuomos konkursas yra nepaskelbiamas viešai, tokiu atveju jis nėra viešas.
4. Nesuprantamas teismo motyvas, kad ta aplinkybė, jog ieškovas yra atsakovo darbuotojas leidžia manyti, kad ieškovui turėjo būti žinoma apie antrąjį nuomos konkursą bei jis turėjo galimybes dalyvauti antrajame viešame nuomos konkurse. Vien jau ta aplinkybė, kad vyksta teisminiai ginčai, rodo, jog tarp ieškovo ir atsakovo darbuotojų santykiai yra komplikuoti.
5. Organizuojant nuomos konkursą, atsakovas vykdė du posėdžius, t. y. pirmajame viešame posėdyje nustatė ir paskelbė siūlomas nuomos kainas, o antrajame, kuriame jau nesudarė galimybės dalyvauti konkurso dalyviams, sprendė kitus klausimus. Teismas nepagrįstai nenustatė, kad tokiais veiksmais atsakovo nuomos komisija iš esmės pažeidė valstybės turto nuomos konkurso organizavimo taisyklės. Teismas nepagrįstai to nevertino kaip esminio procedūrinio pažeidimo.
6. Atsakovas paskelbė viešą nuomos konkursą valstybės turtui, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai), o turto aprašymas - automobilių stovėjimo aikštelė. Taigi, pagal turto nuomos sampratą, valstybės turto nuomotojas ne tik siekia gauti pelno iš sandorio (nuompinigius), bet ir turi pareigą tikrinti ar nuomininkas naudoja išnuomotą turtą pagal paskirtį. Tačiau jokie turto disponavimą nustatantys aktai nesuteikia galimybės valstybės turto nuomotojui reikalauti iš nuomininko nurodyti, kokiu būdu, kokiais terminais turi būti vykdoma nuomininko veikla. Atsakovas supainiojo nuomos teisinius santykius su paslaugų pirkimu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
7. Net tuo atveju, jei teisės aktai leistų išnuomojant valstybės patalpas nuomotojui nustatyti tam tikras pareigas, nuomotojas galėtų atmesti pasiūlymą kaip neatitinkantį reikalavimų, jei pats konkrečiai būtų nustatęs reikalavimus bei vertinimo kriterijus, o pateiktos veiklos programos jų neatitiktų. Taisyklių 10.4.1 punkte nurodyta, kad turi būti pateikta „veiklos programa, kuri atitiktų numatytą veiklos pobūdį nuomojame objekte (lankytojų transporto priemonių priežiūra ir saugumas, teritorijos priežiūra)“. Taigi nenustačius konkrečių reikalavimų, neapibrėžus vertinimo kriterijų, valstybės nuomos konkurso dalyviai turėjo teisę apibūdinti savo veiklą tokiu būdu ir tokiomis priemonėmis, kurios dalyviams atrodo priimtiniausios. Komisija neturėjo teisinio pagrindo nustatyti reikalavimų (veiklos programos apimties) jau vykstant konkursui.
8. Iš atsakovo patvirtintų Taisyklių 15 punkto turinio akivaizdu, kad esminė konkurso laimėjimo sąlyga yra konkurso dalyvių siūlomų nuompinigių dydis. Visi taisyklių 10 punkte nustatyti dokumentai taip pat buvo pateikti ir jie tinkamai įforminti (reikalavimuose nėra nustatyta kokybiniai reikalavimai).
9. Tiek Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklės, tiek atsakovo patvirtintų Taisyklių 18 punktas nustato atvejus, kai nuomos konkursas skelbiamas neįvykusiu, t. y. neužsiregistravo nei vienas dalyvis, visi konkurso dalyviai pasiūlė mažiau už nustatytą pradinį nuompinigių dydį, buvo pateikti ne visi taisyklėse nurodyti dokumentai. Konkursui buvo pateikti visi reikalaujami dokumentai pagal apibūdintus reikalavimus, buvo užsiregistravę 2 dalyviai, abu pasiūlė didesnį už nustatytą pradinį nuompinigių dydį. Taigi pagrindo valstybės turto nuomos konkursą paskelbti negaliojančiu nebuvo, todėl teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo pripažinti protokolą kuriuo 2012 m. birželio 19 d. nuomos konkursas laikomas neįvykusiu, negaliojančiu.
10. Teismas nepagrįstai nevertino ir tos aplinkybės, kad atsakovas nepagrįstai su A. J. pasirašė nuomos sutartį ir turto perdavimo priėmimo aktą. Atsakovas negalėjo perduoti nekilnojamojo materialiojo turto pagal turto perdavimo aktą asmeniui tol, kol šio turto nebuvo perėmęs iš ieškovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos liaudies buities muziejus prašo skundo netenkinti. Atsiliepimui pagrįsti nurodo šiuos motyvus:
1. Teismo sprendime nurodyta, kad šis sprendimas yra grindžiamas ne tik teisinėmis normomis reglamentuojančiomis viešą konkursą bet ir specialia teisės norma - Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“.
2. Valstybės savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis numato tik valstybės valdymo, naudojimo ir disponavimo principus. Nei vienas iš šioje normoje išvardintų principų nebuvo pažeistas organizuojant ir pravedant Lietuvos liaudies buities muziejaus laikinosios turto nuomos komisijos paskelbtą viešąjį konkursą.
3. Iš Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies matyti, kad įstatymo leidėjas suteikė teisę Vyriausybei nustatyti tik pagrindinius nuomos sutarties reikalavimus, o išvestiniai reikalavimai gali būti nustatyti valstybės turto patikėjimo teise valdančio subjekto. Taigi tai nėra imperatyvi įstatymo nuostata, draudžianti asmeniui, patikėjimo teise valdančiam valstybės turtą, numatyti papildomus nuomos sutarties reikalavimus.
4. Atsakovas, atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentą, pateikia apeliacinės instancijos teismui 2012 m. balandžio 24 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos rašytinį sutikimą Nr. S2-1054 „Dėl valstybės turto nuomos“ organizuojant viešą konkursą bei 2012 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos raštą Nr. (9-4)-D8-4148 „Dėl Lietuvos buities muziejus direktoriaus įsakymo projekto išnuomoti patikėjimo teise valdomą valstybės materialųjį turtą suderinimo“.
5. Ieškovas nepateikė ieškinio dėl 2012 m. liepos 17 d. viešo konkurso pripažinimo negaliojančiu, todėl šio konkurso paskelbimo tvarka ir šio konkurso nugalėtojas negali būti kvestionuojami nagrinėjamoje apeliacijoje.
6. Ieškovas nepagrįstai posėdžio vedimą su pertrauka traktuoja kaip konkurso pasiūlymo vertinimą dviem etapais. Skunde nemotyvuojama, kokią reikšmę konkurso rezultatams galėjo turėti komisijos posėdžio trukmė.
Šalies argumentai
7. Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad valstybės turto nuomos tvarką nustatantis teisės aktas pateikia baigtinį sąrašą dokumentų, kurie turėtų būti pateikti konkurso komisijai.
8. Valstybės turto valdytojas paskelbė automobilių aikštelės nuomos konkursą, siekdamas suteikti lankytojams papildomas paslaugas, t. y. suteikti galimybę lankytojams saugiai parkuoti transporto priemones, užtikrinti jų saugumą bei teritorijos priežiūrą. Esant tokiam nuomos tikslui, negali būti suabsoliutinama pretendento pateikta nuompinigių suma, neatsižvelgiant į kitas konkurso sąlygas.
9. Atsakovas iš ieškovo perėmė turtą 2012 m. liepos 24 d., todėl sutartyje numatytu terminu šis turtas perduotas trečiajam asmeniui A. J. . Atkreiptinas dėmesys, kad šia aplinkybe savo ieškinio ieškovas negrindė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai – pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005). Įvertinus nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius pagrindus, absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ieškovas ginčija atsakovo Lietuvos liaudies buities muziejaus – valstybės turto valdytojo – sprendimą paskelbti viešą konkursą išnuomoti automobilių stovėjimo aikštelę neįvykusiu.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo organizuotas turto nuomos konkursas yra viešas konkursas, bylos aplinkybes būtina vertinti atsižvelgiant į viešojo konkurso proceso esmę, paskirtį, o taip pat į ypač reikšmingus konkurso dalyvių lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus. Pažymėtina, kad tinkamo viešo konkurso organizavimo ir vykdymo būtina sąlyga yra šio proceso skaidrumas, todėl viešąjį konkursą organizuojanti institucija privalo užtikrinti, kad atliekant konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė. Taigi viešųjų konkursų organizavimo ir vykdymo proceso teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl šių normų reikalavimai dažniausiai yra imperatyvaus pobūdžio. Siekiant įgyvendinti minėtus principus, teisės normose yra detaliai ir preciziškai reglamentuota kiekviena konkurso organizavimo bei vykdymo stadija bei joms keliami reikalavimai. Tokio detalumo ir griežtumo pagrindinis tikslas, kaip minėta anksčiau, yra sukurti visiems konkurso dalyviams vienodas ir lygias sąlygas rungtis konkurse ir sudaryti realias prielaidas, kad konkursą laimės būtent tas pretendentas, kuris viešuosius interesus tenkinančiai ir konkursą organizuojančiai institucijai pasiūlys sudaryti sandorį naudingiausiomis sąlygomis. Sprendžiant ginčus dėl viešo konkurso, svarbu atsižvelgti į šį pagrindinį viso konkurso tikslą ir kiekvieną atsiradusį konkursą reglamentuojančių normų pažeidimą vertinti per šią prizmę. Be to, būtina atsižvelgti ir į koncentruotumo, ekonomiškumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, kurie leidžia konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus (CK 1.5 str., CPK 3, 7 str.). Todėl pažeidimai, neturėję įtakos konkurso skaidrumo, dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimui ir laimėtojo išrinkimui, negali būti laikomi pakankamu pagrindu panaikinti atsakovo komisijos sprendimą.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. gegužės 22 d. Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorius įsakė viešo nuomos konkurso būdu 5 metų terminui išnuomoti patikėjimo teise valdomą valstybės materialiojo turto objektą - Lietuvos liaudies muziejaus teritorijoje, L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone, esančią 10 627 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelę, siekiant užtikrinti lankytojų transporto priemonių priežiūrą ir saugumą, teritorijos priežiūrą, numatant pradinį nuompinigių dydį 897,92 Lt bei patvirtino Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles (1 t., 10 b. l.). Prieš tai ši aikštelė buvo išnuomota ieškovui 2002 m. gegužės 27 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi. 2012 m. birželio 5 d. susitarimu šalys numatė, kad nuomos sutarties terminas pratęsiamas iki kol bus viešojo turto nuomos konkurso būdu sudaryta nauja nuomos sutartis (1 t., 9 b. l.). 2012 m. birželio 5 d. Kaišiadorių rajono laikraštyje „Kaišiadorių aidai“ buvo skelbiamas minėtos aikštelės viešas nuomos konkursas, komisijos posėdis skelbiant laimėtojus numatytas 2012 m. birželio 19 d. (1 t. 11 b. l.) Paraišką dalyvauti konkurse buvo pateikusi A. M. įmonė (1 t., 17-18 b. l.) bei A. J. . 2012 m. birželio 20 d. A. M. pranešta, jog 2012 m. birželio 19 d. laikinosios turto nuomos komisijos posėdžio sprendimu automobilių aikštelės viešas nuomos konkursas laikomas neįvykusiu, nes konkurso dalyvių pateiktos veiklos programos neatitinka direktorius įsakymu patvirtintų Taisyklių reikalavimų (1 t., 12 b. l.). 2012 m. birželio 29 d. paskelbtas naujas konkursas, komisijos posėdis skelbti laimėtojus numatytas 2012 m. liepos 10 d. Atsakovas 2012 m. liepos 20 d. pranešė ieškovui, kad 2002 m. gegužės 27 d. sudaryta nuomos sutartis su A. M. įmone nutraukiama 2012 m. liepos 20 d. pasirašius naują valstybės materialiojo turto nuomos sutartį bei aikštelę perdavus naujajam nuomininkui A. J. .
Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas valstybinės turto nuomos konkurso komisijos veiksmų teisėtumą nepagrįstai vertino tik pagal viešąjį konkursą reglamentuojančias nuostatas ir nesigilino į ginčo teisinius santykius, reglamentuojančias normas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame sprendime nurodyta, kad šis sprendimas yra grindžiamas ne tik teisinėmis normomis reglamentuojančiomis viešą konkursą bet ir specialia teisės norma - Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“. Be to, valstybės ilgalaikis materialus turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu (Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 14 str. 2 d.). Viešą konkursą, jo paskelbimą, konkurso sąlygų pakeitimą ar jo atšaukimą reglamentuoja CK 6.947-6.948 straipsniai. Iš šių CK straipsnių turinio akivaizdu, kad, kaip minėta, viešas konkursas privalo būti vykdomas skaidriai, nediskriminuojant dalyvių ir jų pasiūlymų, laikantis lygiateisiškumo, abipusio pripažinimo principų. Užtikrinti šiuos principus privalo viešo konkurso organizatorius ir rengėjas. Valstybės turto nuomos konkursas organizuojamas pagal Vyriausybės nustatytas konkurso organizavimo taisykles (Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 14 str. 4 d.), todėl svarbu įvertinti viešo konkurso procedūrų atitikimą ir šių taisyklių reikalavimams (ginčui taikytinos 2001 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1524 ,,Dėl Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ patvirtintos Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklės). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė tiek viešą konkursą reglamentuojančias teisės normas, tiek pagrįstai atsižvelgė į Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“. Teisėjų kolegijos įsitikinimu minėtų faktinių duomenų visetas (vieningi liudijimai apie organizuoto viešo nuomos konkurso aplinkybes, apie konkurso paskelbimo neįvykusiu priežastis) yra pakankamas pagrindas išvadai dėl atsakovo vykdyto materialiojo turto nuomos konkurso pakankamo skaidrumo ir nėra pagrindo panaikinti ginčijamą atsakovo sprendimą, o taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 176, 177, 185 str.).
Apeliantas nurodo, kad atsakovas Lietuvos liaudies buities muziejus 2012 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-62/1 pasitvirtino „Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles (Automobilių stovėjimo aikštelė)“ (1 t., 13 -16 b. l.), o to negalėjo daryti.
Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo kompetencijos klausimas tvirtinant minėtas Taisykles pirmosios instancijos teisme keltas nebuvo. Kita vertus, pažymėtina, kad minėta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 4 dalis numato, kad Vyriausybė turi nustatyti viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi būti nuomos konkurso taikymo tvarka, reglamentuotos valstybės turto valdytojo pareigos, organizuojant nuomos konkursą, pagrindiniai nuomos sutarties reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis. Tai kad įstatyme nėra nustatyto imperatyvaus draudimo turto valdytojui numatyti papildomus nuomos sutarties reikalavimus, reiškia, kad jis (valdytojas) gali nustatyti atitinkamus reikalavimus ar sąlygas konkurso dalyviams, jei tokie reikalavimai neviršija įstatymu reglamentuotų valstybės turto valdytojo teisių ir pareigų organizuojant nuomos konkursą. Be to, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalys numato, kad patikėjimo teise valdantis valstybės turtą asmuo turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, todėl atsakovas, remdamasis minėta įstatymo nuostata, turėjo teisę patvirtinti ir vadovautis Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklėmis (dėl automobilių stovėjimo aikštelės). Juo labiau, kad atsakovo priimtos minėtos Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklės yra analogiškos Vyriausybės nutarimu patvirtintoms Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklėms.
Atsakovo manymu, buvo pažeistas Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių 3.1 punktas, numatantis, kad sprendimus dėl valstybės turto nuomos konkurso priima steigėjas rašytiniu sutikimu. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame Taisyklių punkte nurodyta, kad valstybės turto nuomos konkurso būdu sprendimus priima ir konkursus organizuoja turto valdytojai, turėdami steigėjo rašytinį sutikimą. Iš kartu su atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos rašytinio sutikimo Nr. S2-1054 „Dėl valstybės turto nuomos“ organizuojant viešą konkursą bei 2012 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos raštą Nr. (9-4)-D8-4148 „Dėl Lietuvos buities muziejus direktoriaus įsakymo projekto išnuomoti patikėjimo teise valdomą valstybės materialųjį turtą suderinimo“ (2 t., 12, 13 b. l.) akivaizdu, kad toks sutikimas buvo gautas.
Pasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo Taisyklių taikymu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovo Taisyklių 10.4 punkto nuostata, nustatanti, kad pretendentas privalo pateikti veiklos programą, kuri atitiktų numatytą veiklos pobūdį nuomojamame objekte (lankytojų transporto priemonių priežiūra ir saugumas, teritorijos priežiūra), prieštarauja Vyriausybės nustatytoms konkurso organizavimo taisyklėms. Visų pirma, kaip jau išaiškinta šioje nutartyje, atsakovas, remdamasis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalimis, 14 straipsnio 4 dalimi, turėjo teisę patvirtinti ir vadovautis Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklėmis (dėl automobilių stovėjimo aikštelės). Antra, Vyriausybės nutarimu patvirtintų Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių 1 straipsnis numato, kad šios taisyklės reglamentuoja valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso būdu tvarką ir sąlygas, turto valdytojo pareigas, organizuojant nuomos konkursą ir pagrindinius šio turto nuomos sutarties reikalavimus. Taigi turto valdytojas turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pretendento duomenų apie numatomos išnuomotame objekte veiklos programą, kuri atitiktų numatomos veiklos pobūdį nuomojamame objekte. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo konkurso objektas - automobilių stovėjimo aikštelė yra prie pagrindinio muziejaus įėjimo, todėl akivaizdu, kad atsakovui, Lietuvos liaudies buities muziejui, vykdančiam specifinę veiklą, ir tokiu būdu atliekančiam reprezentacinę šalies funkciją, labai svarbu, kokia veikla bus vykdoma nuomojamame objekte bei kaip bus užtikrinta lankytojų transporto priemonių priežiūra, saugumas bei teritorijos priežiūra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Taisyklių 10.4 punkto sąlyga ieškovui buvo žinoma iš karto po konkurso paskelbimo, ieškovas Taisyklių sąlygų neginčijo, todėl minėta nuostata ieškovui yra privaloma. Apelianto nuomone, Taisyklių 10.4 punkto sąlyga prieštarauja taip pat ir CK 6.477 straipsnio 1 daliai bei CK 6.489 straipsnio 1 daliai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.477 straipsnis, reglamentuojantis nuomos sutarties sampratą, yra bendro pobūdžio norma, kuri nuomojant valstybės turtą konkurso būdu, turi būti taikoma tiek, kiek neprieštarauja specialiosioms įstatymų normoms. CK 6.489 straipsnis numato naudojimąsi išsinuomotu daiktu. Darytina išvada, kad minėtos apelianto normos neriboja sutarties šalių galimybių susitarti, kad nuomininkas vykdytų nuomojamame objekte konkrečią veiklą, iš esmės atitinkančią objekto paskirtį, todėl nėra pagrindo teigti, jog Taisyklių 10.4 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog atsakovo komisija turėjo pagrindą nustatyti, kad pateiktos abiejų pretendentų veiklos programos neatitinka Taisyklių 10.4 punkto reikalavimų, kadangi liudytojai patvirtino, jog iš minėtų veiklos programų negalima buvo spręsti kaip bus vykdoma transporto priemonių priežiūra, saugumas, teritorijos priežiūra bei kokiais terminais ši priežiūra bus užtikrinta. Tokias liudytojų išvadas patvirtina ir prie bylos medžiagos pateiktos tiek ieškovo automobilių stovėjimo aikštelės veiklos programa, tiek kito pretendento veiklos programa (1 t., 18, 129 b. l.). Pažymėtina, kad valstybinio turto nuomos konkursas buvo paskelbtas 2012 m. balandžio 11 Lietuvos liaudies buities muziejaus direktoriaus įsakymu Nr. V-49/1 „Dėl Lietuvos liaudies buities muziejaus valdomo valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“, kuriame nurodyta, kad nuomos tikslas - suteikti lankytojams papildomas paslaugas ir kt., t. y. suteikti galimybę lankytojams saugiai parkuoti transporto priemones, užtikrinti jų saugumą bei teritorijos priežiūrą. Dėl to negali būti suabsoliutinama pretendento pateikta nuompinigių suma, neatsižvelgiant į kitas konkurso sąlygas. Priešingai, Taisyklių 15 punktas numatė, kad konkursą laimi asmuo ne tik pateikęs didžiausią nuompinigių sumą, bet ir pateikęs kitus reikalingus dokumentus, nurodytus 10 punkto reikalavimuose. Kaip jau minėta, atsakovui dėl jo atliekamų reprezentacinių funkcijų svarbu, kokia yra automobilių aikštelė prie įėjimo į muziejų, kaip ji prižiūrima, kaip užtikrinamas lankytojų transporto priemonių saugumas. Atsakovui nusprendus, kad abu pretendentai nepateikė pasiūlymų, kurie atitiktų nuomos konkurso tikslus, atsakovas pagrįstai konkursą paskelbė neįvykusiu. Vien ta aplinkybė, kad konkursas paskelbtas neįvykusiu, nereiškia, kad buvo pažeisti konkurso skaidrumo, dalyvių lygiateisiškumo principai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad abiems konkurso dalyviams buvo sudarytos vienodos ir lygios sąlygos rungtis konkurse, dalyvauti komisijos posėdžiuose ir sudarytos realios prielaidos, kad konkursą laimėtų tas pretendentas, kuris viešuosius interesus tenkinančiai ir konkursą organizuojančiai institucijai pasiūlys sudaryti sandorį naudingiausiomis sąlygomis paskelbus naują ginčo turto nuomos konkursą (1 t., 72 b. l.).
Apeliantas nurodo keletą apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 2012 m. liepos 17 d. vykusiu antruoju valstybinio turto nuomos konkursu. Teisėjų kolegija pažymi, kad patikslinus ieškinį (1 t., 41-42 b. l.) nebeliko reikalavimo dėl 2012 m. liepos 20 d. nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, taip pat ieškinyje nebeliko ir argumentų, susijusių su 2012 m. liepos 17 d. vykusio antrojo valstybinio turto nuomos konkurso netinkamumu. Tai reiškia, kad ieškovas nebuvo pateikęs reikalavimo dėl 2012 m. liepos 17 d. viešo konkurso pripažinimo negaliojančiu, todėl šio konkurso paskelbimo tvarka ir atitikimas teisės normoms, negali turėti įtakos sprendžiant ar pagrįstas bei teisėtas 2012 m. birželio 19 d. laikinosios turto nuomos komisijos posėdžio sprendimas, kuriuo automobilių aikštelės viešas nuomos konkursas laikomas neįvykusiu (CPK 185 str.).
Pasisakydama dėl apelianto argumentų, susijusių su atsakovo laikinosios komisijos darbu dviems etapais, teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, apeliantas nenurodo, kokią įtaką ši aplinkybė galėjo turėti priimant 2012 m. birželio 19 d. laikinosios turto nuomos komisijos sprendimą, kuriuo automobilių aikštelės viešas nuomos konkursas laikomas neįvykusiu. Antra, bylos medžiaga patvirtina, jog komisijos darbas įformintas 2012 m. birželio 19 d. protokolais Nr. 1-1 ir Nr. 1-2. Protokole Nr. 1-1 (1 t., b. l. 118-119) aiškiai užfiksuota, jog pasiūlymų vertinimo procedūros bus vykdomos tą pačią dieną, 13 val. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teigimu, jog nagrinėjamu atveju komisija organizavo vieną posėdį su pertrauka, kuris įvyko tą pačią dieną, t. y. 2012 m. birželio 19 d. Be to, net ir laikant, jog tai buvo du skirtingi komisijos posėdžiai, atkreiptinas dėmesys, jog komisijos posėdžių skaičius imperatyviai nėra ribojamas. Nagrinėjamu atveju stebėtojo teisėmis dalyvavę ieškovo atstovas ir A. J. su protokolu Nr. 1-1 buvo supažindintąjį pasirašant, todėl apeliantas turėjo žinoti, jog nuo 13 val. bus vykdomos tolesnės pasiūlymų vertinimo procedūros (1 t., 119 b. l.).
Nepatenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovui iš ieškovo priteisiama 1 300 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.). Nors atsakovas prašo priteisti 1 500 Lt, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, sprendžia, jog atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (Valstybės Žinios, 2004, Nr. 54-1845) nustatytą maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumą, todėl sumažina ją iki 1 300 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Lietuvos liaudies buities muziejui (į. k. 190757221) iš ieškovo A. M. įmonės (į. k. 159004548) 1 300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.