Kauno apygardos teismo nutartis

2008-11-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1386-259/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-20
Bylos Nr.
2S-1386-259/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
O. A.
Advokatai
Diana Višinskienė
Civilinė byla Nr.2S-1386-259/2008
Pirmos instancijos teismo teisėja Aldona SakalauskienėProcesinio dokumento kategorija 94.2.1, 121.14, 122.4(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. A. atstovės advokatės Dianos Višinskienės atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-3797-652/2008, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos O. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-09-04 nutartimi (b.l.8) atsisakė priimti O. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos kaip neteismingą Alytaus rajono apylinkės teismui ir nutarė jį su priedais grąžinti pareiškėjai.

Teismas nustatė, kad vienu iš atsakovų ieškovės rengiamame ieškinyje dėl pažeistų teisių gynimo bus įtraukta Alytaus apskrities viršininko administracija, kurios 1998-08-07 sprendimu Nr. 59-7371, 2001-10-29 sprendimu Nr. 59-14336 ir 2006-02-08 sprendimu Nr. 59-20611 buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius Saltininkų kaime, Lazdijų rajone. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškiniu bus ginčijami Alytaus apskrities viršininko administracijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl teismas sprendė, kad pagrindinis teisinis santykis šiame ginče yra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu, kurį reglamentuoja viešosios teisės normos, dėl ko ginčas nagrinėtinas ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme.

Atskiruoju skundu (b.l.11-15) pareiškėjos O. A. atstovė advokatė Diana Višinskienė nesutiko su teismo nutartimi, prašė nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šių motyvų:

Šalies argumentai

1) pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio pagrįstumo bei taikymo klausimas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme. Vadovaujantis CPK 26 str. 2 d., jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Minėta įstatymo nuostata patvirtina, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė už administracinių teismų kompetenciją (kai ginčas nėra grynai administracinis) ir turi apimti atvejus, kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas civilinėje byloje. Tokiais atvejais bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, išsprendžia ir administracinio akto teisėtumo klausimą. Vadovaujantis šiuo principu, jeigu valstybės ar savivaldybės aktas tėra vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar baigiasi civilinis teisinis santykis, ginčą turi spręsti kartu su civiliniu ginču ne administracinis, o bendrosios kompetencijos teismas (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2000-10-31 nutartis c.b. P.Micevičius v. J.Anusauskas, Nr.3K-7-989/2000, kat. 35 // Teismų praktika. 2000, Nr.14, p.226-235). Šis principas leidžia visą ginčą išspręsti bendrosios kompetencijos teisme, dirbtinai neskaidant ginčo į atskirus elementus ir nenagrinėjant šių atskirų elementų skirtingų sistemų teismuose. Šio principo būtina laikytis atribojant bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetenciją ir privalu vadovautis nuostata, kad ginčo, susijusio su keliais teisiniais santykiais, priskirtinumą nagrinėti civilinio proceso tvarka ir teismingumą lemia pagrindinio teisinio santykio teisinė prigimtis ir pobūdis. Tokiais atvejais neturi reikšmės aplinkybė, kad ginčas kilo dėl viešojo administravimo institucijos sprendimo, priimto vykdant viešojo administravimo funkcijas, nes nurodyta aplinkybė jokiu būdu nekeičia teisinių santykių pobūdžio (Teismų praktika. 2001, Nr.15, p. 449-450);

2) bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimas yra susijęs su viešuoju interesu, nes nuo šio klausimo sprendimo priklauso, ar bus užtikrinta žmogaus teisė į operatyvų teismo procesą, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pažeistos pareiškėjos teisės. Pažeistas teises reikalinga ginti teismine tvarka, reiškiant ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl 1992 m. rugpjūčio 21 d. sudaryto susitarimo tarp J. A. (mirusio) ir E. A. (mirusio) pripažinimo negaliojančiu, kuriuo J. A. įsipareigojo grąžinti ieškovės sutuoktiniui E. A. (mirusiam) jam priklausančią žemės dalį 5 ha pagal pareikalavimą, tačiau jį apgavo, šią aplinkybę patvirtina E. A. 1999 m. birželio 15 d. prašymas Krosnos Žemėtvarkos tarnybai; dėl termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo; dėl teisinės registracijos, atliktos į ginčo žemę, panaikinimo ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugpjūčio 7 d. priimto sprendimo Nr.59-7371, 2001 m. spalio 29 d. priimto sprendimo Nr.59-14336, 2006 m. vasario 8 d. priimto sprendimo Nr.59-20611, panaikinimo;

3) LAT formuojant teisminę praktiką dėl rūšinio teismingumo konstatuota, jog pasibaigus nuosavybės teisių atkūrimo procesui ir nuosavybės teisę į ginčo žemę atkūrus tik vienam pretendentui, spręstinas klausimas dėl nuosavybės teisių subjekto daugėto į atkurtą žemės nuosavybę. Nuosavybės teisiniai santykiai yra civilinės teisės santykiai, be to, ieškovės susitarimas, kurį, pateikus ieškinį, ieškovė ketina ginčyti, yra civilinio teisinio pobūdžio sandoris, o sandorių negaliojimo pagrindus reglamentuoja civilinės teisės normos, todėl ieškovės keliamas ginčas kildinamas iš civilinių teisinių santykių, ir tik išsprendus ieškovės reikalavimo dėl aukščiau nurodyto susitarimo pripažinimo negaliojančiu pagrįstumo klausimą, galima bus vertinti ieškovės ginčijamų viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (LAT Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. gruodžio 13 d. priimta nutartimi).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė O. A. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje iki ieškinio teismui padavimo dienos, nurodė, kad ruošia ieškinį teismui dėl savo pažeistų teisių gynimo (b.l. 1-4)

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-09-04 nutartimi (b.l.8) atsisakė priimti O. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos kaip neteismingą Alytaus rajono apylinkės teismui ir nutarė jį su priedais grąžinti pareiškėjai.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pažymi, kad teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio (LR CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal LR CPK 148 straipsnio 2 dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio padavimo dienos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos nepagrįsta. Teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje padarė išvadą, jog būsimame ieškinyje ieškovė ginčys Alytaus apskrities viršininko administracijos priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta byloje esančia medžiaga, grindžiama tik prielaidomis. Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos nenurodė kokias pažeistas teises būsimu ieškiniu gins ir kas bus ieškinio dalykas. Tik ieškovei pareiškus ieškinį teismas turi galimybę tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir spręsti ieškinio priėmimo klausimą teisme (LR CPK 137 straipsnis). Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą dėl bylos teismingumo (LR CPK 25 str., ABTĮ 2 str.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti. Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 09 04 nutartį, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3797-652/ 2008 perduoti nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Algimantas KukalisRūta Palubinskaitė