- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-05-12
- Bylos Nr.
- e1-996-1113/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00009-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro E. T. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista 2025 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ str. 1 d., pritaikius BK 64¹ str., 60 MGL (3000 eurų) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. L. K. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo broliui T. N., o būtent: 2024 m. gruodžio 22 d. apie 23 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia peiliu durdama nukentėjusiajam T. N. į krūtinės sritį padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - pjautinę žaizdą krūtinės kairėje.
2. L. K., apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad T. N. yra jos brolis, jis gyvena ir dirba užsieniuose, 2024 metais, gruodį buvo grįžęs į namus Kalėdų šventėms, gyveno pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Ji turi sugyventinį A. A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir dažnai būna pas jį. Kartais gyvena pas mamą, kartais pas jį, įvairiai. Sutinka su įtarime nurodyta data, buvo prieš pat Kalėdas, gruodis. T. ir ji, kartu atvyko pas jos sugyventinį į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pavakariai buvo. Ir visi kartu vartojo alkoholį, labai daug išgėrė. Visi trys buvo labai girti. Su broliu šiaip nesipyksta, nebuvo jokių pykčių, mažai bendrauja, nes jis ne Lietuvoje, ryšio nelabai yra tarp jų. Prieš gal 9 metus buvo susipykę, jos tuometinis vyras jį išvarė iš buto, o jis kaltina ją iki šiol. Galimai brolis prisiminė senas nuoskaudas ir prasidėjo tarp jų konfliktas. Girtumas turėjo įtakos. Pas sugyventinį yra vienas kambarys, ten jie ir gėrė alkoholį, ji sėdėjo ant lovos, brolis ant fotelio. Buvo pasidėję maisto, buvo įrankiai, peilis, matyt, irgi buvo. Nors ji neįsivaizduoja koks tai peilis galėjo būti. Jau buvo naktis, tamsu, galėjo būti apie 23 val. ar vėliau, nepasakys laiko. Ką tiksliai jai pasakė brolis, ji nepasakys, bet pamena, kad ji atsistojo, čiupo peilį nuo stalo ir dūrė jam į krūtinės sritį. Dūrė vieną kartą. Kiek pamena, jis sėdėjo su striuke, tai ji galėjo durti jam per striukę. Nors to gerai nepamena. Jis tada iš karto išėjo. Nieko nesakė ir išėjo. Kraujo ji nematė, nepagalvojo, kad taip rimtai čia sužalojo. Dūrė nežino kiek stipriai, jai atrodo neturėjo stipriai durti. Ką darė su peiliu, ji nežino, žino, kad nieko nemetė, bet koks tai peilis buvo, nepasakys. Ką darė jos sugyventinis ji nepasakys. Nieko ji nedarė pati, medikų nekvietė, pasiliko namie. Mama jai pasuko naktį, kai grįžo brolis. Pasakė, kad T. grįžo sužalotas, ji žinojo, kad jis buvo pas ją ir jos sugyventinį. Ji pasakė, kad buvo, kad išėjo ir nieko neaiškino. Gal mama ir suprato, įtarė, kad kažkas pas juos įvyko, bet nieko nesakė. Ji tada neprisipažino jai. Ji yra kalta, gailisi kad taip įvyko. Paskui brolis buvo atėjęs pas juos į (duomenys neskelbtini) gatvę, po keleto dienų, mėgino aiškintis dėl jo sužalojimo, girtas buvo, buto duris apgadino, nes ji jo neįsileido. Ji jo bijojo. Tada kvietė policiją, bet pareiškimo nerašė, jokių pretenzijų nėra dėl to. Po to, per Naujus metus, ji buvo pas mamą. Buvo ir brolis, pradėjo kalbėtis, mama irgi jau žinojo viską. Jie su broliu susitaikė, ji pati jam žaizdas tvarstė, gydė jį. Dabar brolis yra (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad ji sužalojo jį, bet nieko nesakė policijai, neišdavė jos. Ji dėl brolio sužalojimo labai gailisi, norėtų bylą užbaigti susitaikymu. Jo gydymo išlaidas apmokės.
3. L. K., apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu, įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, pakartotinai kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad sutinka su data įtarime, tai buvo praeitų metų gruodis, prieš Kalėdas. Brolis T. N. buvo grįžęs šventėms į namus, į (duomenys neskelbtini). Buvo pas mamą apsistojęs. Šiaip jis retai ir labai mažai būna (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, jie kartu su juo nuvyko pas jos sugyventinį A. A., (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten kartu visi vartojo alkoholį, šventė A. gimtadienį. Išgertuvių metu kilo konfliktas tarp jos ir brolio, senos nuoskaudos ir problemos. Jis pasakė jai kažką negero, išprovokavo. Tiksliai nepasakys ką. Ji stvėrė ant stalo buvusį peilį ir juo dūrė vieną kartą kažkur į krūtinės sritį broliui. Dūrė per striukę, nes jis buvo su striuke tuo metu. Pati išsigando ką padarė. Brolis daugiau nieko nesakęs išėjo. Atsistojo ir išėjo, konflikto nebebuvo. Kraujo nematė, jo nebuvo pas A. bute, greitosios nekvietė. Visi buvo girti, todėl taip gavosi. Ji atvirai sako ir nemeluoja, kad tai jos nusikaltimas. Ji taip padarė. Ne joks A., jis čia niekuo dėtas. Ji prisipažino nieko neprašoma ir neverčiama, reikėjo užbaigti šį reikalą, nes pergyveno ir labai bijojo. Bijojo, kad jos nepasodintų. Broliui ji juk irgi prisipažino, tą patį pasakė jam. Jis pyko pradžioje, buvo visko, kol nurimo. Jie susitaikė su juo, bet kai prigeria, tai vėl šneka nesąmones, prikaišioja. Kiša vėl A., kad čia ji šį užstoja. Bet taip nėra. Tai jos reikalas, ji jį sužalojo. Dėl nusikaltimo labai gailisi. Ji nuėjo į Šiaulių teritorinę ligonių kasą ir padarė susitarimą, kad gydymo išlaidas apmokės per 5 mėnesius. Pateikia šį susitarimą. Ir sutinka bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamosios L. K. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jos pačios visišku prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:
4.1. T. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo nukentėjusiuoju, nurodė, kad 2024 m. gruodžio 22 d. neatsimena ir nesupranta, kaip jis tą vakarą atsirado (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apie 23:00 val. jis ėjo vienas (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), link savo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Pakeliui susitiko pažįstamą asmenį, kurio įvardinti jis nenori. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, su pažįstamu asmeniu apsistumdė ir nesuprato kaip, bet po akimirkos pamatė, kad jam iš krūtinės srities bėga kraujas. Visos situacijos neatsimena, bet kaip dabar supranta, tas asmuo, įdūrė jam į krūtinę, su kuo įdūrė jis nežino, tik numano, kad galimai su peiliu. Po jų konflikto asmuo nuėjo į priešingą pusę, o jis toliau ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link namų. Eidamas į namus paskambino savo mamai E. N., kad atvažiuotų jo parsivežti, tiksliai neatsimena, bet lygtais mama, jį parvežė į namus. 2024 m. gruodžio 23 d. apie 05:30 val. nubudo ir pajuto skausmą krūtinės srityje, mama kategoriškai pasakė, kad nuveš jį į Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, tą ir padarė. Asmuo, su kuriuo jis sukonfliktavo, jam yra žinomas, jo duomenų jis neatskleis. Minėtam asmeniui jokių pretenzijų jis neturi. Daugiau atsisako pasakoti įvykio aplinkybes, nes jis niekam jokių pretenzijų neturi. Policijos pagalba jam nereikalinga. Prašo nepradėti jokio tyrimo;
4.2. T. N., apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2024 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis buvo sužalotas, tačiau jokių įvykio aplinkybių neprisimena, žino tik tiek, kad buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prisimena, kad įkišo ranką į kišenę, pajuto, kad šlapia, o pažiūrėjęs pamatė, kad ranka kruvina, tada suprato, kad yra padurtas. Tikslaus laiko pasakyti irgi negali, tačiau lauke jau buvo sutemę, buvo tamsu. Nurodo, kad nežino ko jis į tą (duomenys neskelbtini) gatvę važiavo. Paaiškina, kad jis po įvykio turėjo įtarimų, kad jį sužalojo sesers L. K. draugas, kuris (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena, manė, kad galėjo būti sužalotas būtent šito vyriškio, tačiau pakalbėjęs su sese buvo informuotas, kad jos draugas jo tikrai nesužalojo. Negali atmesti, kad jo sesuo gali ginti savo draugą, reikia to klausti jos. Nurodo, kad visiškai neprisimena to įvykio, todėl nieko nurodyti ir paaiškinti negali, nebendrauja net su savo seserimi. Paaiškina, kad turi pretenzijų dėl savo sužalojimo, prašo policijos išsiaiškinti kas jį sužalojo, surasti kaltą asmenį. Nurodo, kad pareiškimo policijai jis neteiks;
4.3. T. N., apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis netiki, jog jo sesuo L. galėjo jį sužaloti. Nebuvo jokios priežasties, jokio konflikto. Neįmanoma, kad ji galėjo jį sužaloti. Netiki, kad ji taip padarė ir kad taip policijoje pasakė. Ji jam sakė, kad ją privertė taip pasakyti. Jis su ja kalbėjo telefonu, tada ji jam ir pasakė, kad ji priversta pasakė, jog ji jį sužalojo. Kas ir kur ją privertė, ji to nesakė. Jie kalbėjo gal prieš mėnesį, nepamena kada tiksliai, jau po jos apklausos policijoje. Jo mama, nežinojo, kas jį sužalojo. Jis iš karto po ligoninės, kitą dieną išvyko į užsienį. Išėjo iš ligoninės pats, kiek ten gali gulėti. Mama nieko nežino, kad sesuo galėjo jį sužaloti. Gal sesuo dangsto savo sugyventinį, nežino. Nieko neatsimena, nieko konkrečiai neturi ką papildyti ar papasakoti dėl įvykio. Pretenzijų jis neturi niekam. Jis jokios žalos atlyginti nieko neprašo, civilinio ieškinio byloje nereikš. Tegul aiškinasi toliau, kas sužalojo jį, netiki, kad sesuo. Procesinis sprendimas jam neįdomus, pretenzijų jis niekam bet kokiu atveju neturės. Ieškinio dėl žalos nereikš. Yra pasveikęs, dirbantis;
4.4. J. N., apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2024 m. gruodžio 22 d. dieną, į vakaro pusę, gal 22 ar 23 val. sulaukė sūnaus T. N. skambučio iš jo mobilaus telefono į savo mobilų telefoną. Sūnus jai paskambinęs pasakė, kad jį sužeidė ir paprašė, kad parsivežtų namo. Ji paklausė kur jis yra, tada jis jai atsakė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji pasakė, kad ji neras, sakė, kad nežino kur ta gatvė yra. Sulaukė dar ir sekančio skambučio, pokalbio metu nurodė esantis (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad atvažiavo 1 autobusas. Ji jam pasakė, kad važiuotų autobusu namo, bet T. nurodė, kad su 1 autobusu iki namų neparvažiuos, sutarė, kad jis išlips prie turgaus, o ji jį pasiims. Atvažiavo su automobiliu, vizualiai ji sužeidimo nematė, bet parvažiavus namo ir T. nusirengus, jis paprašė užklijuoti žaizdą. Stora, pūkinė striukė buvo visa kruvina, vidinis sluoksnis ir rūbai buvo prigėrę kraujo, tada pamatė ir žaizdą. Apie policiją ji nepagalvojo, bet siūlė sūnui važiuoti į gydymo įstaigą, bet jis nesutiko. Visus rūbus nieko blogo nepagalvodama užmerkė tą patį vakarą, kad kraujas išsiskalbtų. Visą naktį miegodamas jis aimanavo iš skausmo, todėl ryte vėl paprašė jo vykti į ligoninę, nes bijojo dėl jo gyvybės ir sveikatos. Ryte, apie 5 val., ji išvežė sūnų į priėmimą, ten sūnų apžiūrėję medikai jį paguldė į ligoninę. Nieko tikslaus apie nustatytus sužalojimus nežino, žino tik, kad buvo apie 2 cm. nuo širdies, buvo įvestas vamzdelis nešvarumams valytis. Nurodo, kad 2024 m. gruodžio 22 d. sūnus T. N. iš jos namų (duomenys neskelbtini) išėjo apie 19 val. – 19.30 val., kur jis ėjo ji nieko nežino, su kuo buvo susitikęs taip pat nenurodė. Nieko apie įvykio aplinkybes taip pat nežino, jai T. pasakė tik tiek, kad jis nepažįsta žmogaus, kuris jį sužeidė. Nurodo, kad įvykio metu jos sūnus buvo neblaivus, o kiek ji žino, būdamas neblaivus jis nieko neatsimena, todėl ji tiki, kad jis iš tikro nieko apie įvykį nežino ir neatsimena, kaip jis jai aiškino, jis net nepajuto pačio dūrio, tik vėliau pamatė, kad jis kraujuoja. Dėl minėto įvykio sūnus niekam jokių pretenzijų neturi, jis su pareigūnais jau bendravo, tai pasakė. Paaiškina, kad sūnus T. N. dirba (duomenys neskelbtini), įvykio metu jis buvo parvažiavęs tik šventėms, iš (duomenys neskelbtini) jis išvyko po Naujų metų ir kada grįš ji nežino, darbo laikas neterminuotas. Sūnui pranešė, kad policija jo ieško, jis pažadėjo susisiekti su tyrėja. Ar įvykio metu sūnaus vilkėti rūbai dar yra pas ją namuose, nežino, gali būti, kad sūnus juos išsivežė;
4.5. A. A., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad su L. K. yra kaip ir sugyventiniai, gyvena kartu daugiau kaip metai. Bet nėra, kad ji pastoviai gyventų pas jį, pagyvena pas mamą, grįžta. Pastovumo nėra, bendro ūkio jie neveda, ji turi savo finansus, jis savo. Jam išaiškinta teisė dėl parodymų davimo, sutinka paaiškinti viską, kiek pamena. 2024 m. gruodžio 22 d. buvo jo gimtadienis. Jis šventė namuose, (duomenys neskelbtini). L. atvyko su savo broliu T. N.. Jis šį buvo matęs ir anksčiau, šis keisto elgesio, gan agresyvus, nelabai prognozuojamas. Anksčiau yra buvęs atvejis, kai buvo pas jį, šis puldinėjo, tai šis jį išvarė iš namų ir tuo baigėsi. Bet tai buvo seniai. Šis gyvena užsieniuose, retai kada būna Lietuvoje, nelabai nori šį matyti ir bendrauti. Na jie tada abu atvyko pas jį, pasveikinti. Abudu atvyko jau būdami girti. Jis irgi biški buvo gėręs, bet nedaug. Kai jie atvyko, buvo gal 17:30 val., nelabai jų laukė, nesitikėjo, nenorėjo jų svečiuose. L. irgi sunkaus būdo, užsispyrusi, bet ne tokia sudėtinga kaip brolis. Kai jie atvyko, susėdo švęsti. Kambarys vienas pas jį, kur jis gyvena. Išgėrė keletą stikliukų, ir jie tada pradėjo pyktis. N. pradėjo ant jo negražiai sakyti, prikaišioti, gėrė be eilės alkoholį, prasidėjo žodinis konfliktas. L. užstojo šį, irgi įsivėlė į konfliktą. L. buvo gerokai girta, nes jau atvyko girti gerokai. Kiek L. sakė, jie gėrė su broliu visą dieną, pas motiną. Konflikto metu, jie abu realiai ir tesipyko, jis nelabai kišosi, nenorėjo problemų. Ant stalo buvo paprastas stalinis peilis ir staiga L. jį čiupo, ir smeigė broliui į krūtinę, per striukę. Šis sėdėjo ant fotelio, priešais L.. Smeigė per striukę, žieminė pūkinė striukė buvo. Tas atsistojo ir, nieko nesakęs, išėjo. Jokio kraujo jis nematė, nei pas šį, kad bėgtų per striukę, nei kur kitur. Tikrai nebuvo kraujo, todėl manė, kad nieko labai rimtai ji neįdūrė, tik bakstelėjo. Peilį padėjo ant stalo, jis irgi nebuvo kruvinas. Gal per tą striukę, kai dūrė ir nesimatė jokio kraujo. Tą peilį vakar paėmė atvykę ekspertai, jis parodė kuris, nes pamena. Jokių kraujo pėdsakų nematė, nes nieko ir nebuvo. N. išėjo nieko nesakęs, nei jis, nei L. nesivijo. Jis patenkintas buvo, kad šis išėjo, baigėsi pykčiai tarp jų. L. pasakė, kad daro nesąmones, kad nereikia su peiliu. Bet jai nieko nepasakysi, buvo girta ir nelabai reagavo. Dar išgėrė kartu po kelis stiklus alkoholio ir nuėjo miegoti. Jis nepamena, kad jai motina būtų naktį skambinusi, ar taip buvo, nežino. Regis ant kitos dienos sutiko ir sakė, kad T. grįžo sužalotas. L. nieko jai nesakė, kad čia ji sužalojo, nesisakė. Motina jai pasakė, kad T. ligoninėje. Jis nelabai kišosi į jų šeimos reikalus. Ar L. pasakė motinai, kad ji sužalojo brolį, jis nežino, nenori nieko žinoti apie tai, jam nieko nesakė. L. labai tylenė, uždara, ypač blaivi, žodžio neišpeši. Paskui pasakė kažkada L., kad ir motina žino. Jie susitaikė su broliu, viskas ten gerai tarp jų. N. nesakė tiesos ligoninėje ir policijoje, nes žinojo, kad seseriai bus nemalonumai. Šis žinojo, kas jį sužalojo. Jis pasako kaip buvo, nieko neslepia. Daugiau neturi ką papildyti;
4.6. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 23 d. 07:46 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos Š. pranešimas, kad 06:06 val. kreipėsi neblaivus (1,20 prom.) T. N., kuris dėl krūtinės ląstos durtos žaizdos, gydomas chirurgijos skyriuje. 2024 m. gruodžio 22 d. apie 23:00 val. perdurtas (duomenys neskelbtini) nepažįstamo asmens. 2024 m. gruodžio 23 d. dirbant ekipaže S „1160“, kartu su vyriausiu patruliu A. P. apie 08:04 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas nuvykti į Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur buvo pristatytas nukentėjusysis T. N.. Nuvykus asmeniui nustatytos 0,91 prom. Paprašius papasakoti kas nutiko, asmuo teigė, kad įvykis buvo 2024 m. gruodžio 23 d. apie 22:00 - 23:00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kurio namo nežino. Pasak jo, jis vartojo alkoholį vienas, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kažkur lauke. Po to ėjo pėsčiomis į namus (duomenys neskelbtini). Eidamas gatve sukonfliktavo su nepažįstamu asmeniu, kaip jis atrodė, nurodyti negalėjo, kuris konflikto metu išsitraukė peilį ir jam dūrė, po ko pasišalino. Po konflikto jis pasiskambino savo mamai, kuri jį parvežė namo ir kai išmiegojo nusprendė kreiptis į gydymo įstaigą, nes blogai pasijuto. T. N. nerišliai, neaiškiai ir nenoriai kalbėjo, vengė atsakinėti į klausimus ir teigė, kad nieko neprisimena ir galimai neprisimins. Daugiau aplinkybių nenurodė;
4.7. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis, rastas virtuvinėje spintelėje, viršutiniame dešiniajame stalčiuje;
4.8. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. N. nustatyta durtinė pjautinė žaizda krūtinės kairėje. VŠĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2024 m. gruodžio 23 d. krūtinės ląstos-pilvo-dubens kompiuterinėje tomografijoje T. N. nustatytas kairinis krūtinės ląstos priekinės sienos pažeidimas sužalojimu nevertinamas, kadangi žaizdos revizijos metu nurodoma, kad žaizda baigiasi aklai, duomenų už kiaurinį krūtinės sužalojimą nestebima. T. N. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu. Remiantis turimais duomenimis T. N. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
5. Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamosios L. K. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kt., patvirtina, jog L. K. smurtaudama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui – broliui T. N., o būtent: 2024 m. gruodžio 22 d. apie 23 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam T. N. į krūtinės sritį, tuo padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - pjautinę žaizdą krūtinės kairėje. Kaltinamoji suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamosios L. K. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
6. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir skirti L. K. 6 mėnesius viešųjų darbų. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 4 mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį išdirbant po 20 val. visuomenės labui. Bausmę subendrinti su 2025 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę, patvirtinti L. K. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2025 m. balandžio 30 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo.
7. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad L. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir visiškai sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu.
8. Kaltinamosios L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
9. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, taip pat į visas bylos aplinkybes. L. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. L. K. yra teista vieną kartą, administracine tvarka bausta ne kartą, turi galiojančių nuobaudų, kurių nėra įvykdžiusi, yra nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios nuomonę (sutikimą) dėl bausmės rūšies parinkimo ir pritardamas prokuroro siūlymui mano, jog kaltinamajai ir jos padarytai veikai galėtų būti adekvati inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai (BK 46 str.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi L. K. kaltę pripažino ir baudžiamoji byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta sumažinta bausmė bendrintina visiško sudėjimo būdu su 2025 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta baudos bausme, įpareigojant baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę L. K. įskaitytina bausmė, įskaityta ir atlikta pagal 2025 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.
12. Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 324,82 eurų turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Byloje pateikta 2025 m. balandžio 30 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad L. K. įsipareigojo 324,82 eurų žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 5 mėnesius nuo 2025 m. gegužės 1 d. Bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, 2025 m. balandžio 30 d. kaltinamosios L. K. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasos sudaryta sutartis dėl žalos atlyginimo tvirtintina.
13. Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
14. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilis PADIS kodas: (duomenys neskelbtini), supakuotas kartotinėje dėžutėje, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje adresu Liepyno g. 7, Vilnius – sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsniu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
L. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. K. paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, sumažintą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, visiško sudėjimo būdu, ir skirti L. K. galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, bei 60 MGL dydžio, t. y. 3000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 26 d. nuosprendį įskaitytą bausmę ir laikyti, jog L. K. yra atlikusi dalį baudos bausmės – sumokėjusi 6 MGL dydžio (300,00Eur) baudą.
Viešųjų darbų pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Baudą L. K. įpareigoti sumokėti per šešis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
L. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Patvirtinti 2025 m. balandžio 30 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp L. K. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasos, kuria L. K. įsipareigojo 324,82 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių eurų 82 euro centų) žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 5 (penkis) mėnesius nuo 2025 m. gegužės 1 d.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilį PADIS kodas: (duomenys neskelbtini), supakuotą kartotinėje dėžutėje, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Liepyno g. 7, Vilnius – sunaikinti.
Išaiškinti L. K., kuriai paskirta viešųjų darbų bausmė, kad nuteistoji privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti L. K., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.