Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Valdo Meidaus ir Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. ir Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas :

pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams.

Šiuo nuosprendžiu R. K. išteisintas pagal BK 180 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

N. S. K., K. B., R. B., išteisintasis R. K. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 9 d., apie 22 vai., veikdamas bendrininkų grupėje su S. K., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, viešojoje vietoje įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei pagrobė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, t. y. per duris įsibrovė į V. Č. priklausantį butą, esantį Biržų m., ir panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį Z. Č., ištempė į kiemą, kur abu bendrais veiksmais suduodami nukentėjusiajam Z. Č. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam minkštųjų audinių sumušimus veide, kakle, nugaroje ir juosmenyje, žastuose ir dešiniajame kelio sąnaryje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei panaudodami smurtą ir grasindami žodžiu bei reikalaudami nukentėjusiojo atiduoti banko mokėjimo kortelę ir pasakyti jos PIN kodą, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti - banko mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini).

R. K. išteisintas, kaltinant jį pagal BK 180 str. 1 d. tuo, kad 2006 m. spalio 21 d., apie 20 vai. 10 min., Biržų m., Taikos gatvėje, Širvėnos ežero pakrantėje, veikdamas bendrininkų grupėje su S. K., K. B. ir R. B., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš T. M., M. N., D. R. ir L. D., t. y. reikalaudamas atiduoti mobiliojo ryšio telefonus, sakydamas, kad užmuš, jei neduos telefonų, suduodamas vieną smūgį kumščiu T. M. į dešinį skruostą ir jį pargriaudamas, bei suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius jam į pakaušį, padarydamas muštinę žaizdą dešiniajame skruoste bei pakaušio kairės pusės poodinę kraujosruvą, spirdamas T. M. vieną kartą į nugarą sužalojo nukentėjusįjį T. M. padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą suduodamas ne mažiau kaip du kartus M. N. kumščiu į veidą ir jį pargriaudamas, spirdamas ne mažiau kaip penkis kartus M. N. į nugarą apieškodamas M. N. rūbus, sužalojo nukentėjusįjį M. N. sukeldamas jam fizinį skausmą suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius D. R. į veidą padarydamas minkštųjų audinių sumušimus kairiuosiuose vokuose ir viršutinės lūpos srityje, sužalojo nukentėjusįjį D. R., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei suduodamas L. D. vieną smūgį į skruostą bei du smūgius į veidą spirdamas ne mažiau kaip tris kartus L. D. į nugarą pagrobė svetimą turtą - 50 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA - 6510", priklausantį nukentėjusiajam D. R., bei pagrobė 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA - 7610", priklausantį nukentėjusiajam T. M., padarydamas nukentėjusiajam D. R. 50 litų turtinę žalą ir nukentėjusiajam T. M. - 500 litų turtinę žalą.

Teismas, darydamas išvadą kad R. K. veiksmai - buvimas šalia nusikaltimo vietos ir vien tik paklausimas, ar nukentėjusysis neturi grandinėlės, negrasinimas panaudoti smurtą ir jo nenaudojimas, gynimas nuo kitų nuteistųjų - neturi plėšimo požymių, neįvertino, jog plėšimo objektyviąją pusę sudaro ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio arba psichinio smurto panaudojimas. Buvimas šalia, nukentėjusiesiems suvokiant, kad asmuo yra bendrininkų grupės narys, atitinka vieną iš plėšimo požymių - grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį arba psichinį smurtą. Įstatymas nereikalauja, kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant, visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 straipsnyje. Teismų praktikoje nusikaltimo bendrininku laikomas ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius ( grobė turtą ir naudojo smurtą ), ir tas, kuris atliko dalį plėšimo požymių (tik grobė turtą arba tik vartojo smurtą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-148/2004). Nusikaltimo bendrininkas

R. K. prie ežero atėjo su kitais trimis nuteistaisiais, buvo įvykio vietoje nusikaltimo darymo metu ir savo nepritarimo tokiems kitų bendrininkų veiksmams nereiškė, todėl nukentėjusieji jį suvokė kaip nuteistųjų bendrininką. Po to, kai telefonai buvo pagrobti, o sumušti nukentėjusieji buvo įbauginti, R. K., papildomai klausdamas, ar nukentėjusysis neturi grandinėlės, sukūrė nukentėjusiuosius bauginančią situaciją, leidžiančią suprasti, kad gali panaudoti fizinį smurtą, ir taip dalyvavo bendrininkaujant plėšime.

Prokuroras daro išvadą, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad plėšimo objektyviąją pusę sudaro ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio arba psichinio smurto vartojimas. Buvimas šalia nukentėjusiesiems suvokiant, kad asmuo yra bendrininkų grupės narys, atitinka vieną plėšimo požymių - grasinimą nukentėjusiesiems, todėl R. K. turi būti pripažintas kaltu dėl plėšimo padarymo.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo M. P. gynėja prašė nuteistojo M. P. apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo R. K. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Dėl nuteistojo M. P. apeliacinio skundo

Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir apelianto veiksmus teisingai kvalifikavo kaip mokėjimo instrumento pagrobimą ir viešosios tvarkos pažeidimą. Teismas išnagrinėjo M. P. versiją apie jo nedalyvavimą šių nusikaltimų padaryme ir nuosprendyje nurodė išsamius šios versijos atmetimo motyvus. M. P. kaltė įrodyta nukentėjusiojo Z. Č. parodymais, kuriuos jis patvirtino, atpažindamas M. P. kaip vieną iš jį sumušusių asmenų bei akistatų su nuteistaisiais R. P. ir S. K. metu, įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolais, teismo medicinos specialisto išvada.

Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, iš kurių matyti, kad jis mano teismą nepagrįstai pripažinus jį dalyvavus nusikaltimuose, grindžiami nesutikimu su nukentėjusiojo parodymų vertinimu ir nuteistojo parodymo atpažinti rezultatų patikimumu.

Nukentėjusysis Z. C. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė tas pačias prieš jį įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, todėl jo parodymai negali būti laikomi nenuosekliais. Nukentėjusysis teigė buvęs užpultas S. K. ir kito jaunuolio, kurį įsidėmėjo ir vėliau atpažino asmens parodymo atpažinti metu - M. P., abu sudavė smūgius rankomis ir kojomis, S. K., nuvilkęs marškinius ir jų kišenėje radęs banko mokėjimo kortelę, reikalavo pasakyti PIN kodą ir abu mušė tol, kol jis nurodė kodą. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti nuosprendyje išanalizuoti bylos įrodymai, nėra pagrindo. Nukentėjusysis patvirtino nusikaltimo metu buvęs neblaivus, tačiau įvertinus jo apklausose detaliai nurodytas nusikaltimo aplinkybes, tvirtinimą, kad atpažino S. K. įsidėmėjo kitą jį mušusį asmenį, jų pasakytas grasinančias frazes, tai, kad jam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, galima daryti išvadą, kad nukentėjusiojo girtumas ir sveikatos būsena po sumušimo neturėjo įtakos jo gebėjimui adekvačiai suvokti ir įsiminti įvykio aplinkybes.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl pažeistos jo atpažinimo tvarkos yra nepagrįstas. Nukentėjusysis, apklausiamas apie įvykio aplinkybes, nurodė, kad galėtų atpažinti kartu su S. K. jį užpuolusį asmenį. Sulaikius M. P. jis buvo parodytas atpažinti nukentėjusiajam kartu su dviem panašiais į apeliantą asmenimis. Nukentėjusysis atpažino M. P. pagal veido bruožus ir kūno sudėjimą. Šio tyrimo veiksmo eiga užfiksuota nuotraukose, iš kurių matyti, kad M. P. parodytas atpažinti be antrankių todėl nuteistojo skundo teiginys, kad jam nebuvo nuimti antrankiai, yra neteisingas. Apeliantas, perskaitęs asmens parodymo atpažinti protokolą jokių pastabų dėl šio tyrimo veiksmo atlikimo tvarkos nepareiškė; apeliantas ir gynėja, susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir teisminio nagrinėjimo metu nenurodė, kad šis tyrimo veiksmas būtų atliktas, pažeidžiant BPK normomis reglamentuotą asmens parodymo atpažinti tvarką o tai reiškia, kad nei M. P., nei jo gynėja šio tyrimo veiksmo teisėtumu neabejojo, todėl teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi šiuo įrodymu. Teisiamajame posėdyje, kuriame dalyvavo M. P., nukentėjusysis patvirtino, kad jį sumušė S. K. ir M. P. ( 41., 154 b. 1.).

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Byloje nustatyta, kad S. K., K. B. ir R. B. plėšimą padarė, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą. Išteisintasis R. K. buvo kaltinamas tuo, kad bendrininkų grupėje su nuteistaisiais įvykdė plėšimą grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas. Prokuroras skunde sutinka, kad išteisintojo nusikalstamų veiksmų apimtis buvo mažesnė nei nurodyta kaltinime, t. y. jis nenaudojo fizinio smurto, tačiau mano, kad R. K. turi būti pripažintas plėšimo bendravykdytoju, nes, stovėdamas šalia įvykio vietoje nusikaltimo darymo metu, realizavo vienąplėšimo požymių - grasino nukentėjusiesiems, t. y. naudojo prieš juos psichinį smurtą.

Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pripažįstant asmenį bendrininku, turi būti nustatyta, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos. Jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 11 p. nurodyta, kad, vykdant plėšimą grasinimas gali būti išreikštas žodžiais ar veiksmais arba be jų, o tik pasinaudojant ar sukuriant situaciją kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam. Nutarime nurodyta, kad grasinimas turi būti realus, t. y. jis turi egzistuoti tikrovėje ir negali apsiriboti vien nukentėjusiųjų asmenų suvokimu.

Nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad konfliktas tarp jų ir nuteistųjų prasidėjo tada, kai nuteistasis S. K., paprašęs nukentėjusiojo T. M. cigarečių, smogė jam į veidą. Kiekvienas nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu duotuose parodymuose nurodė, kurie iš nuteistųjų prieš juos naudojo smurtinius veiksmus ir kokius reikalavimus kėlė. T. M. parodė, kad S. K. po jam suduoto smūgio į veidą reikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir grasino primušti, todėl jis atidavė telefoną. Matė K. B. mušant M. N., o R. B. - L. D.. M. N. parodė, kad S. K. jam smogė į veidą o K. B. ir R. B. spardė į nugarą po to K. B. pareikalavo atiduoti telefoną ir paėmė asmens tapatybės kortelę, kurią vėliau grąžino. Pagal D. R. parodymus, K. B. jį mušė ir reikalavo atiduoti telefoną jis pakluso, nes bijojo tolesnio mušimo. Matė S. K. smogiant M. N.. L. D. parodė nematęs jį mušusio asmens, o K. B. jo reikalavęs atiduoti telefoną.

Visi nukentėjusieji parodė, kad išteisintasis R. K. plėšimo metu stovėjo keleto metrų atstumu nuo įvykio vietos, prieš juos smurto nenaudojo, nereikalavo atiduoti telefonų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji teigė, kad juos mušė visi keturi įvykio vietoje buvę asmenys, tačiau jie tiksliai nurodė tik asmeniškai prieš juos smurtą naudojusių asmenų veiksmus ir neįvardijo šių asmenų, nes tuo metu jų nepažino. Teisme nukentėjusieji tiksliai nurodė juos ir jų draugus mušusių asmenų pavardes. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad smurtą naudojo ir telefonų reikalavo ne keturi, o trys asmenys - S. K., K. B. ir R. B.. Nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių konkrečių išteisintojo R. K. veiksmų, todėl jų teisme duoti parodymai apie išteisintojo veiksmus įvykio vietoje negali būti laikomi prieštaringais, kaip teigiama prokuroro apeliaciniame skunde.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad asmens buvimas plėšimo vietoje, jam neatliekant fizinio smurto veiksmų, pripažįstamas bendrininkavimu grasinant panaudoti fizinį smurtą tik nustačius aplinkybę, kad nukentėjusieji šį asmenį suvokė esant bendrininkų grupės nariu. Šioje byloje visi nukentėjusieji baigiamųjų kalbų metu sutiko su prokuroro S. K., K. B. ir R. B. pasiūlytomis bausmėmis ir nurodė neturintys jokių pretenzijų R. K.. Įvertinus nukentėjusiųjų parodymus apie R. K. elgesį šalia įvykio vietos ir jų poziciją dėl jo nenubaudimo, galima daryti išvadą, kad jie R. K. veiksmų nevertino kaip pavojingų, kėlusių realią grėsmę, išteisintojo veikos nesiejo su juos apiplėšusių asmenų veiksmais, todėl nelaikė jo nuteistųjų bendrininku.

Įrodymais nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės paneigia prokuroro apeliacinio skundo išvadą, kad R. K., veikdamas bendrininkų grupėje ir panaudodamas psichinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, pagrobė jų turtą, t. y. įvykdė plėšimą. Teismas R. K. dėl šio nusikaltimo padarymo išteisino pagrįstai, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais keisti nuosprendį nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami.

Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas buvo neatidus, surašydamas nuosprendžio rezoliucinę dalį. Antai, pripažindamas S. K. kaltu pagal BK 180 str. 1 d., bausmę jam paskyrė pagal BK 280 str. 1 d.; pripažindamas M. P. kaltu pagal BK 214 str. 1 d., bausmę jam paskyrė pagal BK 180 str. 1 d. Akivaizdu, jog tai yra rašybos klaidos, nes iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas pripažino įrodyta, jog S. K. padarė plėšimą, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., o ne veiką numatytą BK 280 str. 1 d., M. P. pagrobė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 214 str. 1 d., o ne veiką numatytą BK 180 str. 1 d. Šias rašybos klaidas bylą nagrinėjęs teismas privalo ištaisyti BPK 362 str. 3 d. numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo M. P. apeliacinius skundus atmesti.