Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo I. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nuteista laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Į I. L. paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. lapkričio 13 d. iki 2009 m. vasario 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. nuteista už tai, kad 2008 m. lapkričio 13 d., apie 17 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia, vieną kartą peiliu durdama savo šeimos nariui - sutuoktiniui A. L. į dešinę ranką, taip padarydama pjautinę žaizdą dešiniajame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei vieną kartą durdama peiliu pastarajam į krūtinę, tuo padarydama A. L. durtinę - pjautinę krūtinės ląstos žaizdą su širdiplėvės ir aortos lanko sužalojimu, po ko išsivysčius širdies tamponadai krauju, A. L. įvykio vietoje mirė, taip tyčia nužudė A. L. .

Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai bausmę, neatsižvelgė į jos kaltės formą, t. y., kad nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes - ji prisipažino nužudžius A. L. , nuoširdžiai gailisi, taip pat į tai, kad jos nusikalstamus veiksmus įtakojo netinkamas nukentėjusiojo elgesys, agresyvumas jos atžvilgiu.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistoji I. L. apeliaciniame skunde neneigia nužudžiusi savo vyrą A. L. , tačiau nurodo, jog tikslo ar motyvo žudyti savo vyrą ji neturėjo, jos nusikalstamus veiksmus įtakojo paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys, girtavimas, agresyvumas. Nuteistoji I. L. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2008 m. lapkričio 13 d. su vyru A. L. vartojant alkoholinius gėrimus, ji pradėjo vyrui priekaištauti, kad šis nepakūrė krosnies ir nepadarė valgyti, vėliau priekaištavo dėl parduoto miško. Tuomet vyras pasiėmė šalia stalo buvusią kėdę ir kėdės atlošu jai trenkė į nugarą. Tada ji pasiėmė virtuvinį peilį ir pradėjo juo mojuoti, vyrui išbėgus į lauką, ji bėgo paskui jį. Sugrįžęs į namus, nukentėjusysis jos neįleido į kambarį, keikė visokiais žodžiais, dėl tokio vyro elgesio ji labai supyko ir turėtu peiliu dūrė vyrui vieną kartą į priekinę kūno dalį, kur tiksliai pataikė neprisimenanti. Nuteistoji taip pat nurodė, jog prieš šį įvykį, t. y. 2008 m. lapkričio 11 d. konflikto metu peiliu buvo sužalojusi savo vyrui ranką. Liudytoju apklaustas nuteistosios I. L. ir nukentėjusiojo A. L. sūnus D. L. nurodė, jog paties konflikto, įvykusio tarp jo tėvų 2008 m. lapkričio 13 d. jis nematė, tačiau patvirtino, kad tėvai nuolat girtaudavo ir pykdavosi, 2008 m. lapkričio 11 d., būdami girti, tėvai susipyko ir mama I. L. tėvui peiliu sužalojo ranką. Liudytojo D. L. teigimu, jis niekada nėra matęs, kad konflikto metu tėvas muštų motiną, tėvas buvo ramus žmogus, rankos prieš motiną niekada nekeldavo, dažniausiai motina, būdama neblaivi, pati dėl niekų išprovokuodavo konfliktą ir puldavo mušti tėvą, griebdavosi peilio, tėvas ne kartą buvo motinos sužalotas, tačiau niekur dėl to nesikreipė, motinos neišduodavo. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta tyrėja L. I. parodė, jog bylos tyrimo metu apklausti I. L. kaimynai nurodė, jog I. L. su A. L. dažnai išgerdavo, pykdavosi, susimušdavo, agresyvesnė būdavo I. L. . Analizuojant nuteistosios I. L. , nukentėjusiojo D. L. , liudytojų parodymus, matyti, kad I. L. su savo sutuoktiniu A. L. dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, konfliktuodavo, konfliktų iniciatorė dažniausiai būdavo I. L. . Byloje nustatyta, jog 2008 m. lapkričio 13 d. I. L. jau ne pirmą kartą vartojo smurtą prieš savo sutuoktinį A. L. , nuteistoji peiliu nukentėjusįjį buvo sužalojusi ir 2008 m. lapkričio 11 d. Kaip nurodo pati nuteistoji, 2008 m. lapkričio 13 d. konfliktas tarp jos ir sutuoktinio kilo dėl to, kad ji pradėjo priekaištauti savo vyrui dėl nepakurtos krosnies, nepagaminto maisto bei parduoto miško, pasiėmusi peilį vaikėsi A. L. aplink namą. Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1899/08(04) matyti, jog pateiktoje I. L. medicininėje dokumentacijoje sužalojimų, atitinkančių įvykio laiką - 2008 m. lapkričio 13 d., apie 17 val., nenustatyta (t. 1, b. l. 38). Todėl, net jeigu A. L. , kaip nurodo nuteistoji, ir trenkė kėde jai per nugarą bei vartojo necenzūrinius žodžius, šie nukentėjusiojo veiksmai nelaikytini elgesiu, išprovokavusiu tokius veiksmus, kurių ėmėsi I. L. . Nuteistosios pavartotas fizinis smurtas – smūgių peiliu sudavimas - buvo neadekvati reakcija į nukentėjusiojo elgesį. Kaip jau minėta, nuteistoji I. L. apeliaciniame skunde neigia turėjusi tikslą ar motyvą nužudyti savo vyrą. Nusikalstamos veikos motyvas yra veikos priežastis, suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą, o nusikalstamos veikos padarymo tikslas – tai asmens siekiai, susiję su nusikalstamos veikos padarymu. Nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas turi įtakos tyčios ir jos kryptingumo susiformavimui. Nusikalstamo tikslo siekimas būdingas tik tiems nusikaltimams, kurie padaromi tiesiogine tyčia, t. y., kai kaltininkas nori ir siekia tam tikrų pasekmių atsiradimo. Tuo tarpu nusikaltimuose, padarytuose netiesiogine tyčia, nusikalstamo tikslo nėra, nes kaltininkas nenori pasekmių, o tik sąmoningai leidžia joms kilti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog I. L. dėl pykčio ir nesusivaldymo tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam A. L. į gyvybiškai svarbią sritį – krūtinę, tačiau bylos duomenys liudija, kad I. L. nesiekė nukentėjusiojo mirties, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, t. y. nužudė A. L. veikdama netiesiogine tyčia.

Nuteistoji I. L. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jos girtumas neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia. Apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tuomet, kai asmuo buvo apsvaigęs ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo didesnį jo pavojingumą, kadangi girtas asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų. Kaip matyti iš pačios nuteistosios I. L. parodymų, konfliktas tarp jos ir sutuoktinio A. L. kilo jiems vartojant alkoholinius gėrimus, konflikto iniciatorė buvo nuteistoji, pradėjusi dėl smulkmenų priekaištauti nukentėjusiajam. Praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio, t. y. 2008 m. lapkričio 13 d., 19.42 val., I. L. nustatytas net 4,05 promilių girtumas (t. 1, b. l. 52). Be to, byloje nustatyta, kad tai ne pirmas atvejis, kai I. L. , būdama neblaivi, smurtavo prieš savo vyrą A. L. , sutuoktiniai dažnai girtaudavo ir konfliktuodavo, I. L. stebimi emocijų ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas su asmenybės degradacija (Specialisto išvada Nr. 96-TPK-409 (t. 1, b. l. 91)). Šios aplinkybės, o taip pat nusikaltimo pobūdis, t. y. nuteistosios veiksmų neadekvatumas nukentėjusiojo elgesiui, leidžia daryti išvadą, jog I. L. girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Priešingai nei nurodoma nuteistosios I. L. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatstatomas pasekmes, nusikaltimas tyčinis, nustatytas vienas nužudymą kvalifikuojantis požymis (nužudė savo šeimos narį), į faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nustatyta viena I. L. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į nuteistosios amžių, į tai, jog praeityje I. L. neteista, tačiau charakterizuojama kaip girtaujanti asmenybė bei paskyrė nuteistajai bausmę, mažesnę nei straipsnio, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtoji bausmė nėra per griežta, jos švelninti nuteistosios I. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios I. L. apeliacinį skundą atmesti.