Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. G. ieškinį I. P. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti, Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas I. P. į teismo posėdį neatvyko, ieškinys su priedais jam įteikti 2016 m. rugpjūčio 10 d. Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) rajono teisme, tarpininkaujant Rusijos Federacijos kompetentingai institucijai; šaukimas į 2017 m. balandžio 26 d. teismo posėdį atsakovui įteiktas 2017 m. vasario 2 d. Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) rajono teisme. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atitinkančio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų, tačiau po M. G. ieškinio ir priedų jam įteikimo, 2016 m. rugsėjo 29 d. teisme gautas atsakovo raštas, kuriame jis nurodė, jog gyvena Rusijoje kartu su motina ir senele, neturi savo būsto, sūnaus A. I. G. neatsisako, nemato prasmės atlikinėti DNR, tos sumos, kurios paprašė M. G., sumokėti neturi galimybių, nes negauna tokio atlyginimo. Kartu su raštu pateikė pažymą, patvirtinančią, jog jis yra bedarbis, bei pažymą apie gyvenamąją vietą (b. l. 32 -38). Po to kai teismas išsiuntė atsakovui pranešimą ir šaukimą į teismo posėdį, teisme 2017 m. balandžio 7 d. gautas atsakovo raštas - prieštaravimai dėl M. G. ieškinio reikalavimų, kuriame jis nurodė, jog ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina pripažįsta, savo tėvystės faktą dėl nepilnamečio A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), neneigia, dėl ko mano, kad nėra pagrindo atlikti ekspertinį tyrimą tėvystei nustatyti, taip pat neprieštarauja dėl jo ir ieškovės nepilnamečio vaiko gyvenimo kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje, ginčo tarp jo ir M. G. šiais nurodytais klausimais niekada nebuvo. Taip pat nurodė, jog nesutinka su pareikštu reikalavimu išieškoti sūnaus išlaikymui ieškovės nurodytą piniginių lėšų sumą. Sutinkamai su jo darbo knygelės duomenimis, jis nuo 2016 m. gruodžio 1 d. turi pastovią darbo vietą ir pastovų pajamų šaltinį, iki nurodyto laiko nuo 2013 m. spalio 28 d. nedirbo, todėl negalėjo reguliariai atlikti pavedimų vaiko išlaikymui. Pradedant 2016 metų rugpjūčiu pagal galimybę siunčia į M. G. sąskaitą pinigines lėšas kaip alimentus, ką patvirtina atitinkamų kvitų kopijos, jo kasmėnesinis darbo užmokestis yra 5967,75 rublio. Pagal galiojantį Rusijos Federacijos Šeimos kodekso 81 straipsnį, nesant sutikimo mokėti alimentus, alimentai nepilnamečiams vaikams išieškomi per teismą iš jų tėvų kas mėnesį vienam vaikui tokio dydžio - vienas ketvirtis tėvų darbo užmokesčio ir (arba) kitokių pajamų, dėl nurodytų aplinkybių iš jo išlaikomų alimentų dydis negali viršyti 1500 rublių, todėl ieškovės pareikšta suma pernelyg padidinta, aiškiai neproporcinga jo pajamoms ir faktiškai jis niekada negalės išmokėti. Mokėti pinigines lėšas sūnaus išlaikymui neatsisako, bet gali tai daryti tik proporcingai savo lėšoms, kurias patvirtina pažyma apie dabartinį jo darbo užmokestį. Be to, 2013 metais priimtu nutarimu iš jo buvo nuspręsta išieškoti moralinės žalos kompensaciją, viso 540000 rublių, ir iki šio laiko jis pagal šį įpareigojimą skolininkas, pagal vykdomąjį raštą teismo antstolis iš jo išskaičiuoja ne daugiau ¼ dalies jo darbo užmokesčio, nurodytas aplinkybes patvirtina 2016 m. rugsėjo 23 d. pažyma. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, prašo sumažinti privalomus išieškoti alimentus iki sumos, atitinkančios 1500 RF rublių. Kartu su šiais prieštaravimais atsakovas pateikė pažyma apie darbo užmokestį, Darbo knygelės kopiją, piniginių lėšų pervedimo kvitų bei banko pažymas apie areštuotas sumas kopijas (b. l. 57-79 ).

Institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Jūratė Mieželytė prieštaravimų M. G. ieškiniui nepareiškė, paaiškino, kad turi būti nustatyta vaiko tėvystė, taip pat nustatyta vaiko gyvenamoji vieta kartu su ieškove bei iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui. Taip pat paaiškino, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atsakovas I. P. į teismo posėdį neatvyko, prieštaravimų ieškovės reikalavimams dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepateikė, nepaneigė M. G. ieškinyje išdėstytų aplinkybių, reikalavimo atlikti teismo medicininę ekspertizę tėvystei nustatyti nepareiškė, savo patektuose teismui raštuose pripažino, jog yra vaiko A. G. tėvas. Teismas, įvertinęs ieškovės M. G. paaiškinimus bei jos ieškinyje išdėstytas aplinkybes, vaiko A. G. gimimo liudijimą (b. l. 5), kuriame nurodoma, jog vaiko gimimo vieta yra Rusija, (duomenys neskelbtini) miestas, laiko įrodytu, kad atsakovas I. P. yra vaiko A. G. tėvas, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsniu, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės; jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. M. G. savo ieškinyje nurodė, kad jeigu atsakovas prieštaraus ieškinio reikalavimams, byloje gali būti paskirta ekspertizė tėvystei nustatyti, tačiau atsakovas, gavęs ieškinį ir jo priedus bei teismo šaukimą, į teismo posėdį neatvyko, prieštaravimų ieškinio reikalavimui dėl tėvystės nustatymo ir prašymo skirti ekspertizę nepateikė. Todėl teismas, įvertinęs šią aplinkybę, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad yra įrodyta, jog ieškovė ir atsakovas kartu gyveno kaip iki vaiko gimimo, taip ir dar vienerius metus po vaiko gimimo, visas šias aplinkybes vertina kaip patikimus ir pakankamus įrodymus tėvystei nustatyti.

Ieškovės prašymas nustatyti vaiko A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja tenkintinas, nes tai atitinka vaiko interesus. Atsakovas I. P. prieštaravimų šiam ieškovės reikalavimui nepateikė, gyvena Rusijos Federacijoje, Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme pritarė ieškovės reikalavimui nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnis).

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 100,00 Eur kas mėnesį tenkintinas, nes tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas priteisia išlaikymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.194 straipsniai). Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant, nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalis). Pagal dabartiniu metu susiklosčiusią teismų praktiką, teikiamo abiejų tėvų išlaikymo dydis vienam vaikui turėtų būti ne mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri dabartiniu metu yra 380 eurų. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Dabartiniu metu ieškovė faktiškai viena išlaiko vaiką A., nes atsakovo per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki šios sprendimo priėmimo dienos pateikto 300 Eur išlaikymo, kas sudaro apie 19 Eur per mėnesį, akivaizdžiai nepakanka net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Vaiko motinos ieškovės M. G. dabartiniu metu gaunamo darbo užmokesčio dydis yra tik 380 Eur per mėnesį, ji viena augina vaiką, turi išlaikyti gyvenamąjį būstą, todėl jai labai sunku išlaikyti vaiką A.. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis. Vertinant atsakovo galimybes mokėti 100 Eur dydžio išlaikymą vaikui, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus (23 metų), darbingas, todėl turi galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir teikti savo vaikui tinkamą išlaikymą. Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl tokio dydžio išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė, įvertinus atsakovo pateiktus dokumentus, geranoriškai per pusę sumažino savo pirmesnį reikalavimą priteisti vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį. Nors atsakovas nurodo, kad iš jo išieškomas 540000 rublių (kas pagal dabartinį kursą sudaro apie 8852 Eur) neturtinės žalos atlyginimas ir tai patvirtina jo pateikta Taupomojo banko išrašo kopija (b. l. 78-79), ši aplinkybė negali būti viena iš lemiamų, sprendžiant priteisiamo vaiko išlaikymo dydį, nes kaip paaiškino teismo posėdžio metu ieškovė, paties atsakovo netinkamas elgesys sąlygojo šios sumos priteisimą ir sąlygojo dabartinę jo turtinę padėtį. Teismas negali tenkinti atsakovo prašymo sumažinti ieškovės reikalaujamo išlaikymo vaikui dydį iki sumos, atitinkančios 1500 Rusijos Federacijos rublių, kas pagal dabartinį kursą sudaro tik apie 25 Eur, nes tokio dydžio tėvo teikiamo išlaikymo akivaizdžiai nepakaktų net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Todėl teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, bei atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus, bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1,2 dalių nuostatas, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo periodines išmokas po 100 Eur dydžio sumą kas mėnesį, pradedant nuo ieškovės nurodytos datos, t.y. nuo 2017 m. sausio 1 dienos. Kadangi ieškovė iš dalies pakeitė savo reikalavimą ir neprašo priteisti išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2016 m. balandžio 13 d., teismas neįskaito į priteisiamą nuo 2017 m. sausio 1 d. išlaikymą vaikui atsakovo per aukščiau nurodytą laikotarpį atsiustų ieškovei 300 Eur vaiko išlaikymui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis už ieškinį 41,00 Eur bei nuo priteistos vaiko išlaikymo metinės sumos ( 3 procentai nuo 1200 Eur) - 36,00 Eur. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsniu, iš atsakovo valstybei atlyginamos 115,80 Eur išlaidos už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovei M. G. Dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas turėjo 5,21 Eur pašto išlaidų. Šios išlaidos priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnį turi būti išieškotos iš atsakovo I. P. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 392 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad I. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra vaiko A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), vaikas.

Nustatyti vaiko A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko Andrejaus pilnametystės, pradedant nuo 2017 m. sausio 1 dienos, pavedant uzufrukto teise disponuoti išlaikymo lėšomis vaiko motinai M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš I. P. į valstybės biudžetą 77,00 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 5,21 Eur (penkis eurus 21 ct) pašto išlaidų ir 115,80 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovei, iš viso 198,01 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 01 ct), nustatant, kad priteisti 115,80 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą turi būti sumokėti (išieškoti) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo skubiai vykdytinas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.