Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „B2KAPITAL“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys E. S., E. S., antstolė Nemira Šiugždaitė - Stakeliūnė (antstolis).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos (išieškotojos) pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą teismo posėdį pranešant suinteresuotiems asmenims.

5. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

6. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

7. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

9. Iš pareiškėjos pareiškimo ir jo priedų, taip pat antstolės pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0033/23/00828 pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-3498-301/2023 dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš E. S. išieškotojai UAB „B2KAPITAL“. Byloje taip pat nustatyta, kad antstolės žinioje, be minėtosios, yra ir šios vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš skolininko E. S.: 1) vykdomojo byla Nr. 0033/22/00228 pagal Vilniaus miesto apylinkes teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1677-1101/2022; 2) vykdomoji byla Nr. 0033/22/01121 pagal Vilniaus miesto apylinkes teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-11496-937/2022; 3) vykdomoji byla Nr. 0033/22/01410 pagal Vilniaus miesto apylinkes teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-11496-937/2022; 4) vykdomoji byla Nr. 0033/22/01569 pagal Šiaulių apylinkes teismo Raseinių rūmų teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-8182-1138/2022; 5) vykdomoji byla Nr. 0033/22/01946 pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-7306-1021/2022; 6) vykdomoji byla Nr. 0033/23/00842 pagal Šiaulių apylinkes teismo Raseinių rūmų teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-5401-476/2023; 7) vykdomoji byla Nr. 0033/23/01318 pagal nutarimą administracinio nusižengimo byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Civilinės ir vykdomųjų bylų medžiaga patvirtina, kad 2022 m. kovo 29 d. antstolė vykdomojoje byloje Nr. 033/22/00228 areštavo (duomenys neskelbtini) dalis skolininkui priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 25 d. antstolė priėmė turto arešto aktą Nr. S-23-33-27206, kuriuo areštuotos skolininko sutuoktinės E. S. piniginės lėšos, esančios jos sąskaitoje, ir jos darbo užmokestis, taip pat E. S. priklausantis automobilis, (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

11. Civilinėje byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu Nr. S-23-33-27235 antstolė pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Iš vykdomųjų bylų duomenų taip pat nustatyta, kad 2023 m. spalio 25 d. patvarkymu dėl turto padalinimo Nr. S-23-33-30524 pasiūlė išieškotojams, įskaitant pareiškėją, kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo; 2023 m. lapkričio 9 d. pareiškėjai ir kitiems išieškotojams pateiktas patikslintas patvarkymas Nr. S-23-33-31805, kuriuo siūloma kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.

12. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolė tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

13. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).

14. Nustatyta, kad santuoka tarp E. S. ir E. S. sudaryta (duomenys neskelbtini); Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

15. Turtas, kuriame galima nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos iš darbo santykių, pensijos, kitokių išmokų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos ar turimos piniginės lėšos, kilnojamas ir nekilnojamas turtas yra E. S. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.

16. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

17. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

19. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

20. Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje pateikti vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad skolininkas ir jo sutuoktinė E. S. būdami santuokoje įgijo (duomenys neskelbtini) dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), E. S., būdama santuokoje su E. S. įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad E. S. gaunamos pajamos ir turimos piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių E. S. ir E. S. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkas E. S. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šioje vykdomojoje byloje Nr. 0033/23/00828, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkui E. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis jo sutuoktinės E. S. turto – ½ dalis piniginių lėšų, esančių E. S. priklausančiose banko sąskaitose; ½ dalis E. S. darbo užmokesčio; ½ dalis kelių transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotos E. S. vardu; ½ dalis nekilnojamojo turto – (duomenys neskelbtini) dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „B2KAPITAL“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) turto – ½ dalis piniginių lėšų, esančių E. S. priklausančiose banko sąskaitose; ½ dalis E. S. darbo užmokesčio; ½ dalis kelių transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotos E. S. vardu; ½ dalis nekilnojamojo turto – (duomenys neskelbtini) dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.