Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2022-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1646-927/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-12-21
Bylos Nr.
e1-1646-927/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42668-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1646-927/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42668-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.22.1.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu: (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas,

1) Vilniaus regiono aplinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2021 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant dirbti po 20 valandų kiekvieną mėnesį visuomenės labui; 2021 m. spalio 17 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus,

kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent:

jis 2022 metų spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, apie 12.00 val., Vilniaus rajone, Senajame Minsko plente, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, radęs 4 (keturis) vienetus šaudmenų – pramoninės gamybos 5,45 milimetro kalibro 1974 metų pavyzdžio (5,45x39 mm) šovinių, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys, juos atsigabeno iki namų, esančių (duomenys neskelbtini), kur pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė prie namo esančiame garaže iki 2022 m. lapkričio 9 d., 13.30 val., kol aukščiau minėtus šaudmenis pateikė atvykusiems policijos pareigūnams,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad narkologinėje, psichiatrinėje įskaitose neregistruotas. Lietuvių kalbą moka. Įtarimas aiškus, viską suprato. Kaltu prisipažįsta, gailisi. 2022 m. lapkričio 1 d., apie 12.00 val., bet datos tiksliai neprisimena, nes buvo išgėręs (tai yra jo pastovi būsena) grįžęs iš Vilniaus miesto ėjo senu Minsko plentu, maždaug 13 kilometrų. Namo tada važiavo vienas. Kai ėjo link savo namo, pamatė kelkraštyje gulintį baltą nepermatomą maišą. Jam pasidarė labai smalsu ar jame kas nors guli ir atidaręs maišelį pamatė gulinčius šovinius – jų buvo 5 (penki) vienetai (4 (keturi) vienetai vizualiai buvo vienodi, 1 (vienas) vienetas buvo truputį didesnis). Nežinojo, ką su tais šoviniais daryti, labai norėjo namo, todėl ir negalvojo, kad reikia paskambinti policijai. Jam buvo smalsu, todėl juos paėmė ir nunešė iki namų. Atnešęs šovinius namo, numetė juos savo garaže ant žemės, prie įėjimo. Garažas yra nerakinamas, jame laiko nereikšmingus daiktus. Kai rado šovinius, aplink įtartinų asmenų nepamatė. Toliau apie šovinius pamiršo. Neprisimena, kad apie savo radinį kam nors pasakojo ir rodė tuos šovinius. Atvykus policijai 2022 m. lapkričio 9 d. apie 13.00 val. savanoriškai parodė, kur jie guli ir atidavė tyrimui. Nepagalvojo, kad už tokių šovinių laikymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tiesiog pasielgė neapdairiai, neatsakingai (1 tomas, b. l. 35).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojo Kšyštofo Kondratovičiaus (Kšyštof Kondratovič) parodymais, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato vyriausiuoju tyrėju. 2022 m. lapkričio 3 d. gavo informaciją apie tai, kad V. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), namuose ar pagalbiniuose pastatuose laiko šaudmenis. Šią informaciją privalėjo patikrinti, todėl 2022 m. lapkričio 9 d. kartu su kolega Ramiliu Polatovu nuvyko pas V. B.. Šis buvo namuose, paaiškinus V. B. atvykimo tikslą, šis savo noru nuvedė juos į nerakinamą garažą prie namo, kur ant žemės pamatė gulėjusius 5 (penkis) šovinius: 4 (keturi) vienetai buvo vienodi, penktas nuo jų skyrėsi, tai yra buvo ilgesnis. V. B. savo noru parodė jiems šiuos šovinius, pasakė, kad daugiau šovinių pas jį nėra. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, krata atlikta nebuvo. V. B. buvo apklaustas liudytoju (1 tomas, b. l. 13 - 14);

- 2022 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo Ramilio Polatovo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtai disponavo šaudmenimis pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gautas kriminalinės policijos žvalgybos valdybos tarnybinis pranešimas Nr. 10-38(DS)-4-22, kad (duomenys neskelbtini), V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), prie namo, garaže, be specialaus leidimo, neteisėtai laiko šaudmenis, kovinių ginklų šovinius. 2022 m. lapkričio 9 d., apie 13.00 val. buvo patikrinta gauta informacija. Paprašius V. B. pateikti šaudmenis, jis savanoriškai perdavė policijos pareigūnams 5 vnt. šovinių (1 tomas, b. l. 1-2);

- savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. B. pateikė 5 (penkis) šovinius: 1 (vienas) šovinys su kulka aprūdijęs; 1 (vienas) šovinys su kulka (ant tūtelės dugno yra Nr. 539, 91); 2 (du) šoviniai su kulka (ant tūtelės dugno yra Nr. 3, 88); 1 (vienas) šovinys su kulka (ant tūtelės dugno yra Nr. 539, 92); šoviniai supakuoti į voką (1 tomas, b. l. 10 - 12);

- 2022 m. lapkričio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir pridėta fotolentele, kurioje užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – nuosavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija. Prie objekto prieinama nuo gatvės pusės. Namas vieno aukšto iš baltų plytų su geltonos spalvos palėpe. Prie namo kairėje pusėje yra baltų plytų vieno aukšto pastatas (garažo tipo), su dvigubais mediniais vartais, kurie neužrakinti ir praviri. Garaže, dešinėje pusėje prie vartų staktos ant žemės matomoje vietoje guli penki koviniai šoviniai su kulkomis, tamsios spalvos. Prie sienos dešinėje pusėje sudėti baltos spalvos mediniai langai, garažo patalpoje išmėtyti įvairūs daiktai. Garaže ir jo prieigose vaizdo stebėjimo kamerų neįrengta (1 tomas, b. l. 5 - 9);

- 2022 m. lapkričio 22 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateikti 4 (keturi) vienetai pirmos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 5,45 milimetrų kalibro 1974 metų pavyzdžio (5,45x39 mm) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Šie šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 5,45 milimetrų kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų. Šoviniai tinkami šaudyti. Tirti pateiktas vienas antros rūšies šovinys yra pramoninės gamybos 7,62 milimetrų kalibro (7,62x54R) šovinys, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 7,62 milimetrų kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų. Šovinys netinkamas šaudyti dėl kapsulės gedimo. Tyrimo metu visi šoviniai buvo sunaudoti (1 tomas, b. l. 24 - 28).

?

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento. Neteisėtas šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą ir (ar) šaudmenis, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-202-303/2017).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – prie savo gyvenamojo namo esančiame garaže, (duomenys neskelbtini), tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė šaudmenis – 4 (keturis) vienetus 5,45 milimetrų kalibro šovinių, 1 (vieną) vienetą 7,62 milimetrų kalibro šovinį, skirtus šaudyti iš daugelio atitinkamo kalibro A ir B kategorijos graižtvinių šaunamųjų ginklų iki tol, kol 2022 m. lapkričio 9 d., 13.30 val., aukščiau minėtus šaudmenis pateikė atvykusiems policijos pareigūnams. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo parodymus, savanoriškų daiktų pateikimo protokolą, specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajam arešto bausmę. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į V. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, nevedęs, nedirbantis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – areštą, jo dydį parenkant artimą baudžiamojo įstatymo nustatytam minimaliam.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. B. 12 (dvylikos) parų arešto bausmę.

Išaiškinti V. B. (V. B.), kad įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, per 7 dienas privaloma atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą raštu arba elektroniniu paštu - info@kaunoti.lt ar telefonu Nr. 6 883 60132.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti V. B. (V. B.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Bagdonienė