- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 1-1423-891/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02580-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kaltinamasis
- L. M.
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. M. 2012-09-16 apie 15.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su D. B., su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, metu, virtuvėje, vieną kartą kairės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai D. B. į dešinę skuosto pusę, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš karto, savo abejomis rankomis sugriebė savo sugyventinės D. B. abiejų rankų riešus, tokiais savo bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis L. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Jis patvirtino, kad 2012-09-16 apie 15.30 val. grįžo į butą (duomenys neskelbtini). Atėjęs į virtuvę išgirdo kvietimą valgyti. Puodai buvo ant viryklės, o jis atsidarė šaldytuvą. Kilo konfliktas dėl to, kiek kieno giminės jiems padeda, prisideda prie buities. Po konflikto jis buvo susierzinęs, jie apsižodžiavo. Jis buvo nusisukęs ir pajuto, kad jam trenkė iš nugaros į kairę ausį. Ji jam trenkė į skaudamą ausį. Tada tikrai susierzino, nes tai buvo ne pirmas kartas, kai ji jam trenkė. Pirmą kartą liepos mėnesį jam buvo trenkta, bet jis nedavė atgal. Dabar buvo susierzinęs ir nesusilaikė, todėl davė grąžos su delnu į dešinį skruostą. Be to, jis nukentėjusiąją paėmė už riešų, t. y. viena ranka paėmė jos rankas, o kita ranka – už sprando ir privedė ją prie veidrodžio, kad ji pamatytų, kokios jos akys, žalios kaip laumės. Tada jis išėjo valandai į balkoną. Paskambino Donatos mamai, ji paskambino jo mamai. Vaikas buvo kambaryje, virtuvėje jo nebuvo. Vaikui nebuvo metukų, kai tai įvyko. Policiją iškvietė Donata, nes ji pastebėjo, kad jis žadėjo išeiti iš namų kuriam laikui. Iš karto po įvykio jam buvo paskirta kardomoji priemonė, todėl jis jai neskambino, bet dabar jos atsiprašo. Jis mano, kad galėjo sukelti jai skausmą. Jei D. B. nebūtų jam sudavusi, tai jis nebūtų jai trenkęs. Konflikto metu jis buvo blaivus, nukentėjusioji irgi problemų dėl alkoholio neturi.
Nukentėjusioji D. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog jie su L. M. gyveno kartu, tačiau nėra susituokę. Konfliktas prasidėjo nuo maisto. Jis ją vadino tingine, sakė, kad nėra ko valgyti, vadino įžeidžiančiai. Neprisimena, ar jis buvo nusisukęs, bet patvirtina, jog ji jam trenkė antausį pirmoji. Ji nežinojo, kuri ausis jam skauda, nes jis niekada nesiskundė dėl ausies. Jis pasiuto po smūgio, ji matė, kad jis susijaudinęs. Tuomet jis jai trenkė atgal, suėmė už rankų, sakė, kokios jos akys žalios. Ji galvojo, kad jis trenks ją kur nors, užmuš. Tada nutempė ją į koridorių prie veidrodžio, sakė pažiūrėti, kokios jos akys žalios, kaip laumės. Jis jai į dešinį skruostą trenkė, jai skaudėjo ir riešai, ir skruostas. Po to nuėjo į balkoną ir užsidarė, o ji per tą laiką vaiką užmigdė. Tuo metu vaikas buvo kambaryje, žaidė. Kai jis jai sudavė, skaudėjo, žymė matėsi. Ant riešų dar sekančią dieną matėsi žymės. Tai ne pirmas jų konfliktas. Kai jie gyveno kartu, jis pusę viso laiko praleisdavo pas savo mamą. Ji prašė jo, kad daugiau laiko su vaiku praleistų. Iš vakaro jie įsikraustė į butą. Liepos 1 dieną ji atėjo su vaiku pas jį ant lovos. Jie kalbėjosi, jis kabinėjosi, todėl ji jam trenkė antausį, pasiėmė vaiką ir išėjo į kitą kambarį. Liepos 6 dieną jis ją vėl įžeidinėjo, paėmė už plaukų nutempė prie vaiko lovos ir sakė: „Pažiūrėk, kokia tavo mamytė“. Užtrenkė duris, liepė ten sėdėti. Ji jam sakė, kad už visa tai eis į teismą, nes ji taip negyvens. Ji nebijojo jam suduoti kilus konfliktui bet šiaip aišku jo bijodavo, bet susiimdavo.
Be kaltinamojo prisipažinimo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir nukentėjusiosios parodymų, jo kaltė fizinio skausmo sukėlimu grindžiama šiais įrodymais.
Policijos registruojamų įvykiu registre, laukelyje „Informacijos gavimo data ir laikas“ nurodyta, kad 2012-09-16, 17:49, laukelyje „Aplinkybės“ nurodyta, girtas sugyventinis bute muša pranešėją (b. l. 2).
Tarnybiniame pranešima dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo nurodyta, kad patruliams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad įvyko konfliktas tarp pranešėjos D. B. ir jos sugyventinio L. M., kurio metu D. B. patyrė fizinį smurtą. Pareigūnams atvykus pranešėja buvo labai susijaudinusi, verkė, butas atrodė tvarkingas. Nurodė, kad grasino, sudavė ranka į veidą, laužė rankas, smaugė (b. l. 17, 18).
Iš byloje esančio alkotesterio kvito parodymų matyti, kad 2012-09-16 18.38 val. L. M. buvo blaivus, tikrinimo rezultatas – 0,00 promilių (b. l. 37).
Iš byloje esančios darbo sutarties tarp L. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog L. M. nuo 2012-05-24 priimtas į darbą krovėjo pareigoms minėtoje bendrovėje.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo L. M. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo D. B. pilnai įrodyta aptartais įrodymais. Veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia ir atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu gautas L. M. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį E. M. atsakomybei. Teismui pateiktas E. M. prašymas ir sutikimas dėl L. M. perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, jog ji, E. M. sutinka laiduoti sūnaus L. M. byloje, yra verta pasitikėjimo, pareiginga, ankščiau dirbo atsakingą darbą ir teigiamai charakterizuojama.
Teisiamajame posėdyje buvo apklausta galima laiduotoja E. M.. Iš teismui pateiktos charakteristikos matyti, jog E. M. yra pensinio amžiaus, ankščiau dirbo atsakingą darbą, bendradarbiai ir kiti su ja susiję asmenys laiko ją pasitikėjimo vertu asmeniu. Ji mano, kad sūnui gali daryti teigiamą įtaką, niekada nėra teista ar traukta administracinėn atsakomybėn. Sūnus labai pergyvena, jam sulaikymas buvo labai didelis smūgis. Jis myli Donatą ir savo vaiką. Šiaip ji blogai vertinu sūnaus elgesį, moralą atskaitė. Sakė, kad čia jam yra pamoka.
Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Byloje nustatyta, kad L. M. anksčiau neteistas (b. l. 39), nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jo nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis, 40 straipsnio 1 dalis).
BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-84/2010). Teisiamojo posėdžio metu paklausus, ar kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamasis pareiškė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta visiškai, išsamiai paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoseklius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Tokia išvada darytina ir iš kaltinamojo elgesio vykusio teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis parodė, kad jis labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, suvokė padarinius, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios.
BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Dėl to yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvardyta sąlyga.
Būti kaltinamojo laiduotoja prašymą pateikė jo mama E. M.. Jie gyvena kartu. E. M. yra senatvės pensininkė, ankščiau neteista ir netraukta administracinėn atsakomybėn. Teisiamajame posėdyje išryškėjo jos savybės: rimtumas, charakterio bruožų tvirtumas, pastovumas. Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad E. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką sūnui L. M..
Teismas, įvertinęs bylos įrodymus bei visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, mano, jog yra tikslinga kaltinamajam L. M. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės. L. M. neteistas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre duomenų apie tai, kad gydėsi stacionare nėra, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra.
L. M. gynėja teisminio nagrinėjimo metu taip pat prašė baudžiamąją bylą nutraukti, vadovaujantis BK 37 straipsniu, kadangi, atsižvelgiant į padarytą žalą, pačios nukentėjusiosios elgesį, veika yra mažareikšmė. Iš tikrųjų, byloje yra duomenų, kad L. M. sudavė nukentėjusiajai, po to, kai jam pirmoji sudavė nukentėjusioji. D. B. šios aplinkybės neneigė. Tačiau teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, jog L. M. sudavė smūgį moteriai, savo mažamečio vaiko motinai, namie taip pat esant ir mažamečiam vaikui. Tačiau tuo smurtavimas nesibaigė, jis taip pat tempė nukentėjusiąją prie veidrodžio už riešų, o konfliktas tarp sugyventinių vyko ne pirmą kartą. Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog baudžiamosios bylos nutraukti dėl mažareikšmiškumo pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Užstato neskirti.
Laiduotoja paskirti kaltinamojo motiną E. M..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti L. M., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti E. M., kad ji, būdama laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.