- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-280-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- J. D.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 75.8.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. kovo 18 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties, priimtos byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei J. D. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. D. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir turto padalijimo, kurio suma sudaro 93 417 Lt.
Ieškinys neatitiko CPK 111 str., 113-114 str., 115 str., 135 str., 382 str. reikalavimų. Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė, kokiu būdu dalintinas kilnojamasis turtas, išskyrus automobilius. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie atsakovės pinigų pasisavinimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-01 nutartimi buvo nustatytas terminas ieškovui iki 2008-12-15 pašalinti ieškinio trūkumus.
Teisme gautas ne patikslintas ieškinys, o informacija apie J. Semaško įmonę „Ridėna“, kuri likviduojama ir duomenys apie 2006-12-05 pirkimo-pardavimo sutartį. Iš šios sutarties matyti, kad A. D. ir jo žmona J. D. pardavė savo 2/4 miško ir gavo po lygiai - po 127 500 Lt pinigų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-12-15 nutartimi ieškovo A. D. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jam procesinius dokumentus. Teismas nurodė, kad įstatyme nustatytas reikalavimas pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tinkamai - juos išdėstyti procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui - byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Iš ieškinio turinio turi būti aišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu ir ko reikalaujama iš konkretaus asmens. Pateikiant ieškinį ir jį formuluojant, būtina sąlyga kartu su ieškiniu yra pateikimas teismui įrodymų, patvirtinančių ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 135 str. 1 d. 3p., 2 d.). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Teismas konstatavo, kad ieškovo atstovas nepateikė teismui patikslinto ieškinio, o išdėstė savo sampotavimus, kad ieškovas minėtų pinigų iš viso negavo ir kodėl jis nemoka žyminio mokesčio be jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas ignoravo teismo nurodymą patikslinti ieškinį, kaip bus dalinamas kilnojamasis turtas, įgytas santuokoje. Teismui nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai apie ieškovo negalėjimą šiuo metu susimokėti žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Ieškovas A. D. atskiruoju skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-15 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad skundžiama nutartis nėra teisėta ir pagrįsta, kadangi teismas visiškai paviršutiniškai ir neobjektyviai vertino - nepasisakė ir neanalizavo skundžiamojoje nutartyje tiek apelianto 2008-11-24 rašte Nr. 52-19(9) dėl teismo 2008-11-06 nutarties vykdymo, tiek 2008-12-10 rašte Nr. 52-15 dėl nutarties vykdymo, 2008-10-15 prašyme dėl atleidimo nuo viso mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo išdėstytų aplinkybių, kurios, apelianto nuomone, kaip tik pagrindžia ieškinio pagrindą ir dalyką bei sudaro teisinį pagrindą atleisti ieškovą nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi invalidumą – 20 % darbingumo lygio (ieškovas yra visiškai aklas). Ieškovo atstovas minėtame 2008-11-24 rašte motyvavo, kad ieškovas ieškininį reikalavimą tikslins bylos nagrinėjimo metu, kai atsakovė pateiks atsiliepimą - tokią procesinę teisę ieškovas turi. Be to ieškovas turėjo teise nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ne tik CK 3.123 str.3 d. pagrindu, bet ir CK 3.123 str. 1 d. (atsižvelgimas į ieškovo sveikatos būkle - invalidumą) pagrindu. Teismas nuėjo lengviausiu keliu, palikdamas ieškinį nenagrinėtu ir tuo pažeisdamas pagrindinį fundamentalų principą - proceso koncentruotumą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl skundžiama nutartis, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proceso koncentruotumo principu turi būti panaikinta. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybes, kad ieškovo turtinė padėtis neturi užkirsti galimybės jam realizuoti savo teise kreiptis į teismą, siekiant užtikrinti teisminės gynybos prieinamumo principą civiliniame procese.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau teismas nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti spręsdamas, kad ieškovas nepateikė dalies įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nenurodė kokiu būdu bus dalinamas kilnojamasis turtas įgytas santuokoje, nepateikė įrodymų apie ieškovo negalėjimą sumokėti žyminio mokesčio.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Tačiau įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio-teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog ieškovas neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą.
Kaip matyti iš byloje esančių ieškovo 2008-10-15 ieškinio, 2008-10-15 prašymo dėl atleidimo nuo viso mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo, 2008-11-24 rašto Nr. 52-19(9) dėl teismo 2008-11-06 nutarties vykdymo, 2008-12-10 rašto Nr. 52-15 dėl nutarties vykdymo, apeliantas išdėstė visas jam žinomas aplinkybes bei pridėjo turimus įrodymus, todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, jog aiškinant ieškovo pareigą kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, jog ieškovas yra tik vienas iš įrodinėjimo subjektų, be to, tam tikrų pareigų įrodinėjimo procese turi ir teismas. Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, arba renkami su teismo pagalba, jei ieškovas jų negali gauti. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas nepateikia, teigdamas, jog jie apskritai neegzistuoja. Įpareigojus ieškovą kreipiantis į teismą pateikti įrodymus, kurių jis objektyviai negali pateikti, būtų pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybą. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai ir netinkamai taikė procesinio įstatymo normas, nepagrįstai reikalavo, kad ieškovas pateiktų papildomus įrodymus, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio priėmimo procesinės stadijos ribas, nepagrįstai atsisakė ginti asmens teisę nenagrinėjęs bylos, nutartis naikintina (CPK 337 str. 3 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pateiktas ieškinys yra pakankama prielaida procesui prasidėti, tačiau ieškinio priėmimo klausimo iš esmės negali spręsti, nes nėra išspręstas žyminio mokesčio klausimas, o tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.