Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro

Dzedulionio, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės,

dalyvaujant pareiškėjui V. B., jo atstovei I. N., atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovui Audriui Bareišiui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės atstovei Jurgitai Janutienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2008 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 str. už 2008 m. gruodžio 13 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą.

2010 m. gegužės 10 d. buvo nubaustas pagal ATPK 178 str. 1 d. už 2010 m. gegužės 09 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą.

2010 m. liepos 13 d. buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. už 2011 m. liepos 1 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą.

2011 m. gruodžio 29 d. buvau nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d., 128 str. 2 d. už 2011 m. rugsėjo 3 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą (b.l.5-6).

2012 m. birželio 7 d. Valstybės saugumo departamentas pateikė išvadą Nr. (K)-18-1244 „Dėl atlikto tikrinimo“ Ignalinos atominei elektrinei. Išvada grindžiama tuo, jog V. B. per paskutinius penkerius metus daugiau nei vieną kartą buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, todėl atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Aprašo 6.5 punktu, VSD siūlo neišduoti pareiškėjui leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną (b.l.4).

2012 m. birželio 12 d. Ignalinos atominė elektrinė, remdamasi VSD išvada, priėmė sprendimą Nr. PVS-5188 (10.23.) neišduoti pareiškėjui leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną (b.l.58).

2012 m. birželio 13 d. Ignalinos atominės elektrinės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. PĮS-430(11.213) nutarta pareiškėjui nuo 2012-06-13 iki darbo sutarties nutraukimo įforminimo dienos skelbti prastovą, mokant jam 2/3 vidutinio valandinio darbo užmokesčio, buvusio iki prastovos, atlygį už kiekvieną prastovos valandą (b.l.59).

2012 m. birželio 14 d. Ignalinos atominė elektrinė nutarė atleisti V. B. iš darbo 2012 m. birželio 15 d., šią dieną laikant paskutine jo darbo diena (b.l.58).

Byloje spręstinas ginčas dėl 2012 m. birželio 7 d. VSD išvados Nr. (K)-18-1244 „Dėl atlikto tikrinimo“ (b.l. 4) pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.)

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant V. B. reikalavimo panaikinti ginčo sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. B. nuo 2002 m. dirba Ignalinos atominėje elektrinėje Branduolinio kuro tvarkymo ceche Reaktorių ir turbinų įrangos remonto šaltkalviu (b.l.7). Jo darbo vieta yra saugomoje zonoje. Dėl jam priskirtų funkcijų jis privalo turėti leidimą patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas.

Branduolinės energetikos srities veiklos teisinį pagrindą, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus vykdant branduolinės energetikos politikos formavimo ir įgyvendinimo bei branduolinės energetikos srities veiklos valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas nustato Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (nauja įstatymo redakcija nuo 2011-10-01, Žin., 2011, Nr. 91-4314). Valstybės saugumo departamento kompetencija branduolinės energetikos srityje reglamentuota šio Įstatymo 16 straipsnyje. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, VSD įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais vertina ir teikia išvadas apie branduolinės energetikos objektuose įdarbinamus ir dirbančius asmenis arba kitose institucijose ar įmonėse įdarbinamus ar dirbančius asmenis, kurie dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo turi įgyti teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, taip pat apie asmenis, turinčius dalyvauti vežant branduolinio kuro ciklo medžiagas. Įgyvendinant minėtą nuostatą, 2012 m. sausio 2 d. VSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-2 buvo patvirtintas Branduolinės energetikos objektuose įdarbinamų ir dirbančių asmenų arba kitose institucijose ar įmonėse įdarbinamų ar dirbančių asmenų, kurie dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo turi įgyti teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną taip pat asmenų, turinčių dalyvauti vežant branduolinio kuro ciklo medžiagas, tikrinimo tvarkos aprašas.

Branduolinės energijos įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad Branduolinės energetikos objektuose negali dirbti asmenys, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra gavę Valstybės saugumo departamento neigiamą išvadą. Aprašo 6.5 punkte nustatyta, kad VSD pateikia neigiamą išvadą, jei asmuo per paskutinius penkerius metus kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar per paskutinius penkerius metus yra daugiau negu vieną kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, jei pažeidimas susijęs su alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad VSD, vadovaudamasis Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko V. B. tikrinimą dėl leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną ir nustatė, kad pareiškėjas per paskutinius penkerius metus yra daugiau negu vieną kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Todėl remdamasis Aprašo 6.5 punktu, VSD 2012-06-07 priėmė išvadą Nr. (K)-18-1244, siūlydamas Ignalinos atominei elektrinei neišduoti V. B. leidimo be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną.

Pareiškėjas V. B. atsakovo priimto sprendimo neteisėtumą iš esmės grindžia keliais pagrindiniais argumentais. Pirma, kad įstatymai atgal negalioja, t.y. administraciniai teisės pažeidimai jo buvo padaryti iki 2011 m. spalio 1 d., dar neįsigaliojus naujiems Branduolinės energijos įstatymo pakeitimams ir Aprašui, todėl VSD neturėjo pagrindo taikyti naujos Įstatymo redakcijos ir priimti neigiamą išvadą. Ir antra, kad tokiu būdu už tuos pačius administracinius teisės pažeidimus jis yra netiesiogiai baudžiamas antrą kartą.

Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Ignalinos atominė elektrinė - įmonė, dirbanti su branduoliniu kuru, todėl jos veiklą reglamentuojantys įstatymai – Branduolinės energijos, Radiacinės saugos, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo – įpareigoja įmonę užtikrinti branduolinę ir radiacinę saugą. Darbas branduolinės energetikos objekte yra padidintos rizikos darbas, tai sritis, kurią valstybė kontroliuoja itin atidžiai ir pagrįstai nustato papildomus apribojimus asmenims, siekiantiems jame dirbti. VSD dalyvavimas tikrinant asmenų tinkamumą dirbti branduolinės energetikos objektuose buvo nustatytas tiek ankstesnėje Įstatymo Nr. XI-1267 galiojusio iki 2011-09-31 (70 str. 4 d.), tiek ir dabar galiojančioje nuo 2011-10-01 Įstatymo redakcijoje (16 str. 1 d. 2 p., 50 str. 3 d. 6 p.). Dabar galiojantis Branduolinės energijos įstatymas Nr. XI-1537 (2011-06-28 Žin., 2011, Nr. 91-4314) nustato griežtesnius darbo branduolinės energetikos objektuose sutarties apribojimus (50 straipsnis) nei buvo įtvirtinta ankstesnėje Įstatymo redakcijoje 70 straipsnyje. Asmuo, norėdamas įsidarbinti ar toliau dirbti branduolinės energetikos objekte (nagrinėjamu atveju Ignalinos atominėje elektrinėje), jeigu jiems dėl priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtinas leidimas be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tuo tikslu VSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-2 ir buvo patvirtintas Aprašas, kuriame nurodyta, jog pagrindinis asmens tikrinimo tikslas – apsaugoti nuo galimų grėsmių licencijos ar leidimo turėtojo veiklą. Kadangi pareiškėjas V. B. dirba saugomoje zonoje, kuriam dėl priskirtų funkcijų būtina turėti leidimą patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, todėl jis norėdamas turėti leidimą dirbti, privalo atitikti tiek Įstatymo 50 str. 3 dalies, tiek ir poįstatyminio teisės akto – Aprašo nuostatas.

Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad VSD 2012-06-07 tikrindamas pareiškėjo tinkamumą dirbti branduolinės energetikos objekte teisėtai ir pagrįstai taikė naują nuo 2011-10-01 galiojančią Įstatymo redakciją bei naujai nuo 2012-01-02 priimtas Aprašo nuostatas. Nustatyta, kad pareiškėjas net keturis kartus per paskutinius penkerius metus iki tikrinimo buvo nubaustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu: 2008-12-16 ir 2010-05-10 – dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje (ATPK 178 str. ir 178 str. 1 d.), 2011-07-13 – dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam (ATPK 126 str. 1 d.) bei 2011-12-29 – dėl transporto priemonės vairavimo būnant ne tik neblaiviam, bet ir esant atimtam vairuotojo pažymėjimui (ATPK 127 str. 3 d., 128 str. 2 d.). Pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai laikytini jo pasirinktu ir jį charakterizuojančiu elgesio variantu, sukeliančiu jam tam tikras neigiamas teisines pasekmes. Leidimo neišdavimu siekiama ne nubausti asmenį, o apsaugoti nuo galimų grėsmių licencijos ar leidimo turėtojo veiklą (Aprašo 4 punktas). Todėl teismo vertinimu, VSD siūlymas neišduoti pareiškėjui leidimo, nelaikytinas teisės principo, kad už ta patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus, pažeidimu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, vadovaujantis Branduolinės energijos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2011-10-01, 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 3 dalies 6 punktu, 2012 m. sausio 2 d. VSD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1-2 buvo patvirtinto Branduolinės energetikos objektuose įdarbinamų ir dirbančių asmenų arba kitose institucijose ar įmonėse įdarbinamų ar dirbančių asmenų, kurie dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo turi įgyti teisę be palydos patekti į branduolinės energetikos objektų apsaugos zonas, išskyrus riboto patekimo zoną taip pat asmenų, turinčių dalyvauti vežant branduolinio kuro ciklo medžiagas, tikrinimo tvarkos aprašo 6.5 punkto nuostatomis, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, spręstina, kad Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento 2012-06-07 pateikta išvada Nr. (K)-18-1244 „Dėl atlikto tyrimo“ yra pagrįsta objektyviais duomenimis ir priimta laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų normų. Teismas nenustatė Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Kadangi nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo, todėl ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti atsakovą VSD priimti jo atžvilgiu teigiamą išvadą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo V. B. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.